Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Siauras požiūris

Marius Laurinavičius | 2015-08-25

Svarstydami apie Graikijos krizę Lietuvos politikai sugebėjo suformuluoti vos vieną klausimą: kiek pinigų tai mums kainuos?

 

Graikijos problema ir jos sprendimo būdai ilgai nesitraukia bent jau iš Europos dėmesio centro. Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius visai pagrįstai ėmė raginti, kad šis svarbus klausimas kartu su derybomis dėl Irano branduolinės programos ir kitais ryškiausiais tarptautinės darbotvarkės punktais neužgožtų įvykių Ukrainoje ir Gruzijoje.

Tokie raginimai tarptautinei bendrijai iš tiesų reikšmingi ir laiku. Tačiau ne mažiau svarbu pažvelgti į save ir įvertinti, kaip patys suprantame galbūt net ES ateitį galinčią lemti Graikijos problemą.

Nėra pagrindo sakyti, kad Lietuvoje ši aktualija būtų aptarinėjama nepakankamai, – žiniasklaidoje ir politikų diskusijose ir birželį, ir liepą netrūko nei skirtingų nuomonių, nei aštrių pareiškimų, nei tikro ar tariamo rūpesčio šios krizės padariniais.

Tačiau ką iš tiesų akcentavo Lietuva, kuo jos rūpestis skyrėsi net nuo mūsų kaimynų požiūrio ir kaip visa tai iliustruoja vis dar nesibaigiantį šalies provincialumą?

 

Lyg populizmo varžybos

Ekonomikos ir finansų analitikas, knygos „Lietuvos krizės anatomija“ autorius Stasys Jakeliūnas Lietuvoje tebevykstančią diskusiją dėl Graikijos problemų apibendrino tikrai neguodžiančiomis išvadomis, esą politikai šiuo svarbiu klausimu užsiima demagogija. S. Jakeliūno teigimu, jei būtume gyvenę ES ir euro zonoje tiek pat laiko, kaip ir Graikija, dabar būtume ten pat, kur yra ši šalis, – ties bankroto ir chaoso slenksčiu.

Šokiruojantis vertinimas? Kiekvieno teisė sutikti ar ne su tokiais analitiko žodžiais. Juo labiau kad ne vien patys Lietuvos politikai ragina Graikijos kolegas imti pavyzdį iš mūsų, kaip įveikti krizę. Tai iš aukštų tribūnų kartoja ir įtakingi europiečiai.

Ir vis dėlto iš tiesų verta dar kartą prisiminti, ką Lietuvoje girdėjome apie Graikijos krizę.
Šalies politinėje arenoje ši tema buvo virtusi varžybomis, kuris iš valdžioje ar šalia jos esančių veikėjų skaudžiau užtvos su sunkumais susiduriančiai valstybei. Tokie pareiškimai, žinoma, patinka rinkėjams, galbūt ir ne be pagrindo įsitikinusiems, kad Atėnai savo problemas dabar norėtų spręsti visos ES, taip pat skurdesnių už pačią Graikiją šalių sąskaita.

Matyt, todėl Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė laidė skambias frazes: „Graikija norėtų puotauti, o tai puotai turi susimesti finansus kiti“ arba „Jeigu Graikijos valdžiai visada yra „manjana“, tai mums kiekvieną dieną gali būti „manjana“.

Nuo prezidentės neatsiliko Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji skelbė, kad Lietuvos žmonės „neturi dengti graikų skolų“, nors tuo metu dar net nebuvo aišku, ar iš mūsų iš viso bus prašoma kaip nors prisidėti finansiškai. Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis aiškino, kad „Lietuva neturi strimgalviais pulti gelbėti Graikijos“, ir net buvo įpareigojęs savo partijos ministrus Vyriausybėje tam nepritarti.

Konservatoriai šiame politiniame šou bandė dalyvauti viešai kaltindami Vyriausybę, kad ši nuo rinkėjų slepia, kiek Atėnų gelbėjimas gali kainuoti mūsų mokesčių mokėtojams. „Du esminiai klausimai: vienas jų – Lietuva turės į stabilumo fondą įmokėti daugiau nei 300 mln. eurų, kurie bus skirti kaip pagalba Graikijai. Kas atsitiks su tais pinigais, jei jie nebus grąžinti? Aš manau, kad tai aktualus klausimas ir jis privalo būti atsakytas. Antras klausimas – tai trumpalaikės pagalbos mechanizmas, t. y. vadinamasis „bridge“ mechanizmas, kuriame Lietuva taip pat dalyvaus tiesiogiai savo pinigais. Iš kur tie pinigai bus paimami – ar mes skolinsimės, ar jie bus paimti iš kokių nors programų, ar biudžeto? Akivaizdu, kad Vyriausybė šiandien į tai nėra pateikusi atsakymų“, – Ministrų kabinetą pliekė naujasis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis.

Jam pritarė ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis – šis viešai klausė, ar Vyriausybė nežino tikrosios Graikijos gelbėjimo kainos, ar ją slepia nuo Lietuvos žmonių?
Ateitis per daug nerūpi?

Neabejotina, kad visi minėti klausimai – tikrai svarbūs ir verti atsakymų. Tačiau tam, kad į juos būtų atsakyta, kad būtų galima net svarstyti, ar Lietuva turėtų prisidėti prie Graikijos gelbėjimo ir kiek lėšų būtų įmanoma tam skirti, mažų mažiausiai reikėjo mūsų šalyje diskutuoti ir dėl to, kas būtų, jei krizės purtoma ES narė bankrutuotų ir pasitrauktų iš euro zonos?

Visoje Europoje tokios diskusijos pastaraisiais mėnesiais virte virė. Ne tik analitikai, bet ir politikai svarstė įvairiausias idėjas. Vokietijos finansų ministerija net buvo parengusi laikino Graikijos pašalinimo iš euro zonos planą. Prancūzijos prezidentas François Hollande’as pasiūlė sukurti euro zonos, kuriai jau priklauso ir Lietuva, vyriausybę, nes tik taip esą apskritai galima įveikti Graikijos krizę ir apsisaugoti nuo panašių problemų ateityje.

Europa vėl pasidalijo į skirtingas grupes ne tik dėl pagalbos Atėnams ir griežtų sąlygų jiems, bet ir dėl euro zonos ateities bei reformų. Bet ar daug girdėjome apie tai Lietuvoje – ypač iš politikų lūpų? Kuris scenarijus labiausiai atitinka Lietuvos interesus, kokią euro zoną ar net visą ES ir savo ateitį joje mato Vilnius?

Atrodo, kad visi šie klausimai Lietuvos diskusijoje dėl Graikijos vėl liko šalutiniai. Bet gal ir negalėjo būti kitaip? Gal Lietuva iš tiesų per maža ir neturi tiek įtakos, kad galėtų spręsti minėtus ateities iššūkius, todėl mus ir yra svarbiausia, kiek tektų mokėti dabar?2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 136220 [post_author] => 577 [post_date] => 2015-08-11 09:20:10 [post_date_gmt] => 2015-08-11 07:20:10 [post_content] => (Vida Press nuotr.) [post_title] => Grybauskaitė Tsipras [post_excerpt] => Oi, koks tu mums brangus. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => european-union-leaders-hold-a-eurogroup-meeting-to-discuss-the-escalating-greek-debt-crisis-in-brussels-belgium [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-11 09:20:10 [post_modified_gmt] => 2015-08-11 07:20:10 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136219 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/AOP8.13446605.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai