Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Šiuolaikiniai universitetai – biurokratų ir komercializacijos gniaužtuose

IQ | 2014-12-02

Europos švietimas išgyvena istorinius pokyčius, siejamus su ekonomikų transformacijomis ir pilietiškumo pokyčiais. Šiandien akademiniame pasaulyje ypatingą vaidmenį atlieka laisvieji menai – greitai prisitaikančias asmenybes ugdantis išsilavinimas. Šią temą nagrinėjo vidurio ir rytų Europos laisvųjų menų švietimo ekspertai Kaune vykusioje tarptautinėje diskusijoje „Laisvieji menai neoliberaliais laikais. Vidurio ir rytų Europos pamokos, arba kodėl švietimas svarbus“.

Laisvieji menai yra terminas, atėjęs iš Antikos laikų, reiškęs platų, laisvam žmogui tinkamą išsilavinimą – priešingai nuo vergų, kuriems reikėjo naudoti tik specializuotus, techninius įgūdžius. Nors dabartiniai laisvųjų menų universitetai smarkiai pasikeitė nuo Romos imperijos laikų, vienas pagrindinių išlikusių bendrumų – platus studijuojamų dalykų pasirinkimas, kurio neapriboja viena konkreti specialybė.

Visuomenių ir organizacijų istorijose ateina tam tikros lemiamos akimirkos, kurių metu aštriai suvokiamos ir audringai aptariamos pakitusios visuomenės vertybės, vizijos, socialinės raiškos ir elgsenos. Šiandien atėjo dar viena tokia akimirka Europos švietime: dėl daugybės pokyčių visuomenėje švietimo idealą reikia permąstyti ir kartu įvertinti, kokią reikšmę nuolat besikeičiančioje visuomenėje turi laisvųjų menų išsilavinimas.

Tarptautinio Bratislavos laisvųjų menų koledžo (BISLA) rektorius Samuelis Abrahamas: Jei studijuoji tik inžineriją, tavo specialybė ir darbo rinka po kurio laiko keičiasi. Laisvieji menai padeda išugdyti sąmoningą pilietį ir suteikia įgūdžių ateities darbams, kurių dar nėra. Laisvieji menai yra klaidingai laikomi per plačiais, brangiais, neapibrėžtais. Geriausias būdas tai paneigti yra įvertinti pavyzdžius – D. Britanija ir Olandija jau parodė, kad kiekvienam universitetui reikalinga laisvųjų menų programa.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Lietuvių išeivijos instituto direktorius prof. Egidijus Aleksandravičius: Prieš 25-erius metus puikiai supratome iššūkį: atkurti VDU kaip priešpriešą sovietinėms specializuotoms mokykloms. Ankstyva specializacija buvo laikoma pačiu blogiausiu dalyku, koks galėtų nutikti Europos aukštojo mokslo sistemai. Bet finansavimas leido mums išvystyti šią tikrą laisvųjų menų universiteto koncepciją. Prof. A. Avižienis iš Harvardo atvežė naują programą kaip pavyzdį ir padarė kažką neįtikėtino. Tačiau dabar mes susidūrėme su naujais iššūkiais – biurokratija ir komercializacija, tai yra, klaidingu suvokimu, kas yra pelninga.

Pasak sociologo Zygmunto Baumano, gyvename likvidžioje visuomenėje, kurios struktūros keičiasi per greitai, todėl nespėjame prisitaikyti. Rytų ir vidurio europiečiai neturi prabangos patogiai atsipalaiduoti ir analizuoti situaciją, mums reikia greitai reaguoti. Spaudimas dėl pelningumo, priešiška perdėtos komercializacijos, biurokratijos aplinka – šiandien visa tai laisvųjų menų universitetams vidurio ir rytų Europoje prilygsta karui, kasdienei kovai už būvį.

Europos humanitarinio universiteto prorektorius dr. Darius Udrys: Atsikūrusiose posovietinėse valstybėse laisvieji menai turi nueiti ilgesnį kelią, nei senosiose demokratijose. Laisviesiems menams praverstų patikimas pritarimo balsas, pavyzdžiui, iš verslo lyderių pusės. Steve‘as Jobsas sakė, kad išradimus kurti jį įkvėpė kaligrafijos paskaita, kurią jis pasirinko iš bendros meno programos. Jis taip pat atskleidė, kad samdė žmones su laisvųjų menų išsilavinimu. Tai padeda atremti argumentus apie nepraktiškumą.

Esminis iššūkis – laisvieji menai turi parengti laisvos visuomenės piliečius, kurie aktyviai dalyvautų demokratijos kūrime, o tai daug sudėtingiau čia nei, pavyzdžiui, JAV. Laisvųjų menų modelis turi perteikti gilų žmogiškumo supratimą, kad galėtume prisitaikyti prie pokyčių, kurie reikalingi norint sukurti sėkmingas visuomenes.

VDU docentas JD Miningeris: Ką laisvieji menai reiškia tokioje nuolat besikeičiančioje tikrovėje? Mano supratimu, studijų dalykai turi bendrą branduolį: esminius įgūdžius, tokius kaip komunikacija, bendradarbiavimas, kūrybiškumas. Tačiau kartu su jais turėtų būti ir dar vienas – kritinis mąstymas. Nebūtinai norint turėti dar vieną kozirį renkantis darbą, bet tam, kad mokėtum pasirinkti, kritiškai apsvarstęs savo galimybes.

VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius dr. Mykolas Drunga: Svarbu žinoti, apie ką kritiškai svarstyti – reikia remtis patikimais pavyzdžiais, tokiais kaip Harvardas arba Čikagos universitetas. Antai pastarajame studentai turi žinoti 10-11 skirtingų dalykų pagrindus, įskaitant istoriją, filosofiją, dailę ir t. t.

Negalėsi priimti kritiškai pagrįsto sprendimo konkurencingoje srityje, kurioje dirbi, neturėdamas elementarių žinių apie visą pasaulį. Šios žinios, ypač filosofija, padeda pastebėti sąryšius, kurių kas nors kitas gali ir nepamatyti.

Sukrėtimus išgyvenusiose vidurio ir rytų Europos visuomenėse labai silpnai išvystytas supratimas, kas yra viešasis gėris arba viešoji paslauga – atsirado individualizuotos žmonių grupės, tačiau prarasta bendruomeniškumo idėja. Tai dar viena priežastis, kodėl laisvųjų menų švietimą ne visiems šiandien lengva priimti ir suprasti.

D. Udrys: Mane nuvylė tai, kad žmonės Lietuvoje neatsižvelgia į savo veiksmų poveikį visuomenei ir kaip ta įtaka sugrįžta ir paveikia juos pačius kaip asmenybes. Tačiau laisvieji menai gali padėti ir čia – tereikia pasitelkti literatūrą. Richardas M. Rorty rašė, kad geriausias būdas skatinti solidarumą yra literatūra, nes joje pateikiamos situacijos stimuliuoja mąstymą apie mūsų pačių veiksmus, jų įtaką kitiems, ir savo ruožtu mums patiems.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132778 [post_author] => 572 [post_date] => 2014-12-02 19:43:02 [post_date_gmt] => 2014-12-02 17:43:02 [post_content] => (VDU nuotr.) [post_title] => DSC_2725 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dsc_2725 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-02 19:43:02 [post_modified_gmt] => 2014-12-02 17:43:02 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132777 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/DSC_2725.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai