Lietuvių kalbos sergėtojai jau seniai grūmoja: naujosios technologijos niekina gimtąją kalbą. Tačiau iki šiol nėra nei vieno teisės akto, įpareigojančio sudaryti galimybę mobiliuosiuose telefonuose rašyti „š“, o ne „sh“, įrenginių meniu naudoti lietuvių kalbą.
Seimo jau antrą kadenciją mėgina atnaujinti lietuvių kalbos vartojimą reguliuojantį įstatymą, paskutinį kartą atnaujintą 1995 metais. Šiame įstatyme nei žodžiu neužsiminta apie internetą, mobiliuosius telefonus ar kitas išmaniąsias technologijas. Yra tik įpareigojimas informaciją apie gaminius, naudojimo instrukciją pateikti lietuvių kalba.
Šiuo metu parlamente svarstoma naujas įstatymo variantas, kuriame yra daugiau įpareigojimų gamintojams. Tiesa, projektas sunkiai skinasi kelią – jame tautinių mažumų atstovai įžvelgė siekius apriboti jų galimybes vartoti savo gimtąją kalbą. Kol politikai ginčijasi, mobiliųjų telefonų ir kitų išmaniųjų prietaisų platintojai šypsosi – lietuvių kalba naujuose įrenginiuose rūpinasi tik jie patys. Žinoma, atsižvelgdami į finansines ir technines galimybes.
Niekas nesiskundžia
Lietuvoje didžiojoje dalyje platinamų mobiliųjų telefonų galima naudoti lietuvių kalbą. Tačiau ne visuose. 2008 m. pabaigoje telekomunikacijų bendrovė „Bitė“ pirmoji Lietuvoje pradėjo platinti telefonus „Blackberry“. Šiuo metu įmonė pardavinėja septynis šio gamintojo modelius, bet nei viename jų negalima naudotis lietuvių kalba. Tiesa, klientų, besiskundžiančių, jog negali rašyti lietuviškai, neatsirado. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nėra gavusi nei vieno skundo nei iš operatorių, nei iš vartotojų.
Patys telefonų platintojai įdiegti lietuvių kalbos negali – būtų pažeidžiamos telefonų bei operacinių sistemų kūrėjų teisės. „Bitės“ atstovė ryšiams su visuomene Raminta Rimkienė negalėjo pasakyti, kiek gali kainuoti įdiegti lietuvių kalbą: „Su kokiomis išlaidomis susiduria bendrovės, diegdamos naujus raidynus tokioms nedidelėms rinkoms kaip Lietuva, gali atsakyti tik jos.“
Su tuo, kad Lietuvoje per mažai vartotojų, jog apsimokėtų adaptuoti telefono kalbą, sutinka ir nenorėjęs prisistatyti vienos įmonės, diegiančios į telefonus lietuvių kalbą, vadovas. Vien sukurti programą gali trukti iki keturių mėnesių. „Įdiegti lietuvių kalbą didžiosioms kompanijoms nekainuoja brangiai. Bet kol nėra poreikio ar reikalavimo, neverta tuo užsiimti“, – teigė vadovas.
Bendrovės „Tele 2“ atstovas spaudai Andrius Baranauskas aiškino, jog komunikacijų įmonės negali kelti sąlygų dėl lietuvių kalbos – gamintojai sprendimus dėl to priima patys. „Vartotojas čia laisvas spręsti – mes jam nebrukame aparato, kurį galima valdyti tik angliškai. Klientas turi pasirinkimo galimybę ir nuo jo priklauso, nori jis lietuviškai ar angliškai valdyti aparatą“, – teigė A. Baranauskas.2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)