Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Tolima savivaldybė

Tomas JANELIŪNAS | 2015-02-13

Jūs greičiausiai žinote savo miesto ar rajono mero pavardę. Tačiau ar paminėtumėte bent penkis  savivaldybės tarybos narius?

Savivalda yra nuostabus politinis principas, tačiau realybėje ji tampa uždara ir bene mažiausiai viešai matoma politine institucija, apie kurios veiklą dauguma gyventojų nieko nesupranta. Tai didžiulis Lietuvos politinės sistemos paradoksas. Savivaldybių funkcijų tiek daug, kad nuo jų įgyvendinimo priklauso didžioji dalis kasdienio mūsų gyvenimo. Ar bus apšviestos ir nuvalytos gatvės, išvežtos šiukšlės. Ar būsite patenkinti darželiu ar mokykla, į kuriuos eina jūsų vaikai (ar apskritai ten gausite vietą). Kiek mokėsite už vandenį, šildymą ir elektrą. Kiek kainuos kelionės viešuoju transportu ir dar daug kitų klausimų. Nors šios funkcijos svarbios, gyventojai itin retai domisi vietos valdžios priimamais sprendimais ir vidine politika.

Nemaža dalimi ši apatija kyla dėl to, kad atstovavimas žmonėms savivaldos institucijose per daug nutolęs nuo tikrųjų tokio valdymo principų. „Lietuvoje tėra vienintelis vietos savivaldos lygmuo – savivaldybė, o ypač didžiuosiuose miestuose tai veda į gyventojų nusivylimą, nes išeina vidurkinis labai skirtingų poreikių atstovavimas, tolimas nuo žmonių interesų. Reikia esminės reformos, kad gyventojai tiksliai žinotų, kas jiems atstovauja vietos institucijoje ir ką tie atstovai gali pakeisti“, – teigė Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Kulakauskas. Jo manymu, nei tiesioginiai merų rinkimai, nei idėja tiesiogiai rinkti seniūnus to nepakeis: „Nėra prasmės rinkti seniūnus, jei jie toliau bus tik vykdytojai, besilaikantys mero ar tarybų nurodymų. Visas funkcijas reikia perskirstyti pagal skirtingo savivaldos lygmens poreikius.“

Vis dar mažas savivaldybių atvirumas ir skaidrumas prisideda prie to, kad gyventojai šias institucijas laiko korumpuotomis (jos patenka tarp penkių dažniausiai minimų korumpuotų institucijų). Vietos politikai, regis, tuo visai patenkinti ir nejaučia poreikio padėtį keisti. Tai liudija vien faktas, kad tikslios informacijos apie Vilniaus miesto skolas nesugebėjo gauti net Valstybės kontrolė. Tradicinis skaidrumo trūkumas ir piliečių pasyvumas sudaro pačias geriausias sąlygas piktnaudžiauti. Nenuostabu, kad savivaldybės laikomos uždarais dvarais, kuriuose šeimininkauja patyrę vilkai. Ilgamečiai merai tik retais atvejais siekia tolesnės karjeros nacio­nalinėje politikoje.

„Dar ir algą duoda?“

Sename anekdote kalbama, kaip nustemba jaunas policijos patrulis, po pirmo tarnybos mėnesio sužinojęs, kad jam dar ir algą turi mokėti. Panaši situacija, tik jau be juokų, yra savivaldybių tarybose. Skirtumas toks, kad jų nariai atlyginimo iš tiesų negauna. Pagal įstatymus jiems priklauso tik užmokestis už faktiškai savivaldybės tarybos darbui skirtas valandas, siekiant kompensuoti negautas pajamas iš pagrindinės darbovietės. Toks keistas veiklos įprasminimas taip pat iškreipia politiką – būti savivaldybės tarybos nariu Lietuvoje yra ne darbas, o greičiau pomėgis. Tiesa, šį „pomėgį“ labiausiai renkasi tie, kurie gana tiksliai žino, ko nori iš gauto mandato, ir kuriems atlyginimas tikrai nėra svarbiausias motyvas. Dėl to tarp savivaldos ir nacionalinės politikos lygmenų beveik nėra logiškos sąsajos – miestų ir rajonų politikai retai siekia karjeros nacionaliniu lygiu, o žinomi politikai (pavyzdžiui, Seimo nariai) dažniausiai tik menkai išmano miestų ir rajonų sprendimus.

Savivaldos lygmens politika yra „alternatyvi realybė“ net patiems gyventojams – taip atsiranda keistų situacijų, kai tose pačiose apygardose rinkimus į Seimą ir į vietos tarybas laimi priešinguose politinio spektro pusėse esančios partijos. Štai Radviliškio rajone į parlamentą vis išsiunčiamas socialdemok­ratas Algimantas Salamakinas, o savivaldos rinkimuose laimi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Palyginę, kaip Radviliškio gyventojai balsavo už partijų sąrašus 2011 m. vietos ir 2012 m. Seimo rinkimuose, galėtume manyti, kad žmonės labai nepas­tovūs: savivaldybės rinkimuose TS-LDK gavo 42 proc., o vos po metų atstovus deleguojant į Seimą – tik 12,3 proc. Šis pavyzdys rodo, kad tiek gyventojai, tiek vietos politikai į savivaldą dažnai žvelgia kaip į reiškinį, atitrūkusį nuo ideologijos ir politikos. „Balsavimas už partinius sąrašus savivaldos lygiu paneigia tikrąją savivaldos atstovavimo prasmę. Juk čia gvildenami daugiausia komunaliniai klausimai. Koks skirtumas, liberalai ar socialdemokratai spręs, kaip taisyti trūkusį vamzdį“, – teigė A. Kulakauskas.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133819 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-12 09:54:39 [post_date_gmt] => 2015-02-12 07:54:39 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => Roman Senate [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => roman-senate [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-12 09:54:39 [post_modified_gmt] => 2015-02-12 07:54:39 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133818 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/152195438-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai