Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Lietuva

Gynybai daugiau pinigų neskirtų tik „valstiečiai“ ir Lietuvos lenkai

IQ | 2012-05-08

Kai kurios politinės partijos, tarp jų Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), neprisijungė prie susitarimo palaipsniui didinti Lietuvos gynybos išlaidų dalį.

Susitarime skelbiama, kad šalies parlamentinės partijos, remdamos aktyvų Lietuvos vaidmenį stiprinant NATO sistemą ir šalies dalyvavimą Europos Sąjungos saugumo ir gynybos politikoje bei tvirtai tikėdamos, kad valstybės karinius pajėgumus būtina stiprinti, įsipareigoja kasmet tolygiai didinti krašto apsaugos sistemai skiriamas lėšas, kad galiausiai tam būtų skiriama 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Dabar gynybai skiriama mažiau nei 1 proc. BVP.

Politinį susitarimą dėl gynybos politikos 2012-2016 metais pasirašė beveik visos šiuo metų Seime atstovaujamos partijos: Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratai, Liberalų ir centro sąjunga, Liberalų sąjūdis, Socialdemokratų partija, Darbo partija bei „Tvarka ir teisingumas“. Prie susitarimo prisijungė ir Artūro Zuoko vadovaujama partija „TAIP“. Kitaip tariant, bemaž visos svarbiausios partijos, pretenduojančios patekti į Seimą po artimiausių rinkimų, sutarė, kad gynybos finansavimas turi didėti.

Tačiau LLRA ir LVŽS nepanoro prisijungti prie šios partijų grupės. Kaip IQ teigė Seimo pirmininkės Irenos Degutienės patarėjas užsienio politikos klausimais Laurynas Kasčiūnas, kvietimas prisijungti prie susitarimo buvo pateiktas visoms partijos panašiu metu, todėl negalima sakyti, kad kažkurios partijos buvo ignoruotos ar joms per vėlai buvo perduotas kvietimas. „Jei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovai būtų paprašę daugiau laiko ar bent jau užsiminę, kad jie svarsto šį klausimą, tikrai būtume palaukę, tačiau LLRA vadovas tik perdavė žinią, kad jų partija nepasirašys šio susitarimo“, – teigė L. Kasčiūnas.

LLRA atsisakymas prisijungti prie daugelio kitų politinių partijų susitarimo dar kartą patvirtina daugelio politologų teiginius, kad Lietuvos lenkams atstovaujanti partija turi itin siaurus politinius interesus ir nedemonstruoja savo nuostatų bendresniais, visai valstybei aktualiais klausimais. Kita vertus, pastaruoju metu kalbanti apie norą įsitraukti į būsimų koalicijų formavimą, LLRA elgiasi neapdairiai, atsiribodama nuo iniciatyvų, kurios sujungia visas didžiąsias Lietuvos partijas.

„Valstiečiams“ svarbiau – emigracija ir švietimas

Po to, kai I. Degutienė išplatino pranešimą apie tai, kad kelios partijos atsisakė pasirašyti susitarimą didinti gynybos išlaidas, gali būti, jog kai kurios partijos persigalvos. I. Degutienė priminė, kad kvietimas vis dar galioja ir visos partijos gali prie šio susitarimo prisijungti ateityje.

Tiesa, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga suskubo paskelbti, kad tikrai nepasirašys susitarimo, nes „ketinimas Lietuvos gynybai didinti skiriamų lėšų sumą iki dviejų procentų nuo bendro vidaus produkto tiesiogiai prieštarauja Lietuvos gynybos interesams“. Kaip teigiama LVŽS pareiškime, „Lietuvos gynyba šiandien – emigracijos stabdymas, švietimo ir kultūros sistemų finansavimo didinimas“.

Pastaruoju metu vyko tam tikros diskusijos, kiek iš tikro Lietuva skiria išlaidų gynybai. Krašto apsaugos ministerija 2011 m. minėjo, kad Lietuva gynybai skiria tik apie 0,9 proc. BVP, tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė priekaištavo, kad šalis be reikalo save menkina, nes realios išlaidos gynybai turėtų viršyti 1 procentą nuo BVP. Po šios kritikos imtasi tam tikrų valstybės finansinių skaičiavimų pertvarkos ir prie gynybos išlaidų buvo įtrauktos kai kurios Valstybės sienos apsaugos ir Viešojo saugumo tarnybos funkcijos bei išlaidos.

Argumentuota, kad karo atveju šios tarnybos taip pat įsitrauktų į šalies ginkluotąsias pajėgas, o jų taikos metu daromi įsigijimai gali būti naudojami ir karinių pajėgų reikmėms. Vyriausybės skaičiavimais, tokiu atveju 2012 metais bendras ginkluotųjų pajėgų finansavimas padidėtų iki 0,95-0,97 proc. BVP.

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (1)

Skaitytojas    2012-05-08 19:16

Suvorovo (buvusio rusijos zvalgo) knygoje apie Stalino pasiruosima karui yra pateikta tokia informacija. Stalinas karo mokslo ziniu semesi is Saposnikovo vadoveliu, o ten sakoma, kad islaidos karinems pajegoms, jei nenori nustekenti salies neturi virsyti 1 procento salies biudzeto. Isskyrus atveji – pries pat pasiruosima karui. Lietuva nori skrti 2 procentus taikos metu ir dar isbristi tuo metu is krizes ???!!! :(

Dienos grafikas

Komentarai

Algirdas Butkevičius premjero poste pasiekė Seimo kadencijos vidurį ir, tikėtina, be didesnio vargo iki ...
Viskas labai paprasta. Kol neturėsime apčiuopiamos vidurinės klasės, tol mūsų valstybė klampos užuot ...
Sausį įsijungs palūkanų skaitiklis, jei Rusija neįvykdys „Jukos“ arbitražo tribunolo sprendimo JAV ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai