Žurnalo „Psichologija Tau“ redaktorė Rūta Ignatė, kadaise rašydama vieną straipsnį, suvokė – kiek daug pro akis praleidžiame kasdienybėje besiskleidžiančio grožio. „Rutina pavagia spalvas iš mūsų gyvenimo, užslopina improvizaciją, kūrybą, žaismingumą… Kartais reikia save papurtyti, kad vėl praregėtume – juk aplinkui tiek daug nuostabių dalykų, kurių neįvertiname ir nepastebime“, – taip moteris rašo savo idėjų tinklaraštyje, bet svarbiausia – šiuos elegantiškus pasvarstymus ji įgyvendina kurdama savo namus.
„Didžiausias darbas įsirengiant naują būstą – suplanuoti erdves. Prieš tai čia buvo standartinis sovietų laikų butas su siauru, tamsiu koridoriumi. Griovėme pertvaras ir jas statėme iš naujo, kad atsirastų daugiau erdvės, patektų daugiau šviesos“, – pasakoja buto šeimininkė. Tuo tarpu iki šiol besitęsiantis namų dekoravimas – didžiulis malonumas, atpalaiduojantis nuo darbų rutinos.
Gražūs daiktai ne tik papuošia interjerą, bet ir priverčia šypsotis – mus pačius ir užėjusius pasisvečiuoti. Tokių daiktų R. Ignatės ir jos vyro bute apstu. „Iš tiesų aplinka daug pasako apie asmenybę, nes namie būni savimi. Čia nereikia įtikti kitiems, todėl nesislepiame po įvairiomis kaukėmis. Interjere vyraujančios detalės gali atskleisti asmens pomėgius, charakterį, laisvės pojūtį, atvirumą. Tamsus, niūrus interjeras byloja apie žmogaus nerimastingumą, užtrauktos užuolaidos liudija norą užsidaryti, atsiriboti nuo pasaulio“, – taip kalba R. Ignatė savo specialybės – psichologės – amplua.
Kurdama interjerą šeimininkė daug laiko analizavo ir rinko idėjas iš jaukaus skandinaviško minimalizmo stiliaus būstų, todėl savo namus priskiria šiai kategorijai. Šis interjeras – lengvas, šviesus, jame vyrauja natūralios medžiagos: medis, akmuo, plytos. Sienos baltos, tačiau spalvų suteikia įvairūs akcentai – juoda mokyklinė lenta virtuvėje, didelis raudonas veidrodis miegamajame, spalvotos pagalvėlės, raudonų plytų siena, įvairūs aksesuarai, didelės nuotraukos, augalai. Erdvė neperkrauta, daiktų yra tiek, kiek reikia. Be grandioziškų lentynų, indaujų…
Pamačiusi tokius kito žmogaus namus R. Ignatė pasakytų: čia gyvena estetas. Ji ir save priskiria prie tokių: „Galiu valandų valandas gulėti ant žolės ir spoksoti į žvaigždžių kekes, šokančią žvakės liepsną, neatsistebėti tobulomis kriauklių formomis, arbatinuko stilingumu, veltais spalvotais rutuliukais, kurie atgimė antram gyvenimui kaip kilimas.“ Tačiau kurdamasi pirmuose nuosavuose namuose jauna moteris pasijuto esanti ne tik stebėtoja, bet ir kūrėja – atsiradus laisvai nuo darbų valandėlei jai itin knieti į savo būstą įnešti ką nors naujo ir originalaus.
Taigi R. Ignatės namuose intensyviai verda kūrybinė virtuvė – čia nuolat kas nors kuriama: iš stiklainių gaminamos žvakidės, arbatinukas paverčiamas augalo šventove, nuotraukų rėmelis – auskarų kabykla. Artimiausiu metu šeimininkė iš natūralaus pluošto virvės ketina pasigaminti šviestuvą: „Štai kiek ir dar daugiau galime susikurti patys!“2 psl. >>
Spausdinti
KOMENTARAI (0)