Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

A. Merkel galvosūkis

Simona Bareikytė | 2013-09-25

Rugsėjo 22 d. įvykę parlamento rinkimai Angelai Merkel atnešė prognozuotą pergalę. Tačiau svarbiausias klausimas, kokia bus nauja valdančioji koalicija, dar neišspręstas.

A. Merkel vadovaujama jungtinė Krikščionių demokratų (CDU) bei Krikščionių socialinė (CSU) sąjunga sekmadienio rinkimuose sulaukė 41,5 proc. balsų. Tai vadinama geriausiu konservatorių laimėjimu per 20 metų: A. Merkel yra trečioji pokario kanclerė, kuriai pavyko užsitikrinti pergalę trejuose rinkimuose iš eilės. Iki tol tai buvo pavykę tik Konradui Adenaueriui ir Helmutui Kohliui.

Kol A. Merkel partija švenčia svarią pergalę, kitos partijos nedžiūgauja: Krikščionių demokratų bei Krikščionių socialinei sąjungoms bendrai gavus 311 vietų parlamente, Socialdemokratų partija (SPD), kuriai teko 192 vietos, liko antra, o Kairiųjų („Die Linke“) bei Žaliųjų („Die Grünen“) partijos gavo atitinkamai tik 64 ir 63 vietas. Rinkimų rezultatai buvo ypač nesėkmingi Laisvosios demokratijos partijai (FPD). Liberalų partija, praėjusią kadenciją turėjusi net 93 vietas parlamente, šiuose rinkimuose nesugebėjo peržengti 5 proc. barjero ir pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo nepateko į parlamentą. Kaip praneša Vokietijos spauda, išreikšdamas nusivylimą dėl patirto fiasko, liberalų lyderis Philippas Rösleris pareiškė artimiausiu metu ketinantis atsistatydinti. Jo pavyzdžiu nusprendė pasekti ir partijos generalinis sekretorius Christianas Lindneris.

Dar vieną netikėtumą rinkimuose pateikė euroskeptikų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Ji įkurta tik 2013 m. ir pasisako prieš eurą kaip bendrą valiutą, nes mato ją kaip grėsmę tolesnei Europos integracijai. Šiai partijai pritrūko visai nedaug – vos 0,3 proc. iki reikalingo 5 proc. balsų skaičiaus patekti į parlamentą. Viena galimų tokios sėkmės priežasčių – ne vieno vokiečio pažiūras atspindintys partijos lyderės Frauke Petry teiginiai apie euro krizę ir galimus jos sprendimo būdus. „Nemanau, kad turime mokėti ekonomiškai silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikija, Ispanija ar Portugalija, skolas. Turime leisti šioms šalims palikti euro zoną, atkurti savo ekonomiką ir galbūt sugrįžti. Turime permąstyti euro krizę apskritai“, – teigė F. Petry.

Kol netyla kalbos dėl naujosios koalicijos sudėties, į parlamentą žengti jau ruošiasi naujoji išrinktų politikų karta. Vokietijos parlamentui atstovaus Cemile Giousouf, pirmoji musulmonė iš A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos. Taip pat darbą parlamente pradės du Amerikos juodaodžių kilmės politikai. Tai galima laikyti žingsniu į priekį Vokietijoje – šalyje, kurioje gyvena beveik 500 tūkst. afrikietiškų šaknų turinčių piliečių. Viena jų – Karama Diaby – Senegale gimusi ir chemiko išsilavinimą turinti moteris Vokietijos pilietybę gavo 2001 m. Nuo to laiko ji aktyviai kovojo už lygias galimybes švietimo srityje. „Kiekvienas Vokietijoje gimęs vaikas turi turėti vienodą šansą įgyti išsilavinimą, nepriklausomai nuo jo socialinės padėties ar tėvų pajamų“, – per rinkimų kampaniją akcentavo K. Diaby. Dabar ji šias nuostatas galės įgyvendinti būdama Bundestago nare.

 

Ilgas kelias koalicijos link

Nors A. Merkel jau gali jaustis saugiai užsitikrinusi pergalę rinkimuose, koalicijos formavimas pareikalaus daug pastangų. Nesugebėdama sudaryti tvirtos koalicijos per savo trečią kadenciją, A. Merkel rizikuotų sau apsunkinti tolimesnį vyriausybės darbą bei įstatymų leidybos procesą. Kol kalbos apie koalicijos formavimą dar tik pradėtos, galima pagalvoti apie kelis variantus, kurie įmanomi esant dabartinei situacijai.

Visų pirma, labiausiai tikėtinas koalicijos variantas būtų Krikščionių demokratų bei Krikščionių socialinės sąjungoms bendradarbiavimas su socialdemokratais, kurie į panašią padėtį jau buvo patekę 2005–2009 m. Tačiau būtent po to, kai buvo sudaryta ši koalicija, socialdemokratai buvo skaudžiai nubausti rinkėjų ir 2009 m. gavo mažiausiai balsų per visą partijos gyvavimo laikotarpį. Tad tuo atveju, jei socialdemokratai vis dėlto sutiktų prisijungti prie krikščionių demokratų bei krikščionių socialistų, A. Merkel turėtų ruoštis atlaikyti socialdemokratų kairiojo sparno spaudimą dėl minimalios algos didinimo ar dvigubos pilietybės įteisinimo.

Socialdemokratų partija jau anksčiau yra kritikavusi A. Merkel vyriausybę dėl taupymo politikos ir pabrėžė, jog Vokietijai reikia būti solidaresnei su sunkiai besiverčiančiomis kaimynėmis Pietuose. Tačiau labai realu, kad, norėdama patekti į didžiąją koaliciją, Socialdemokratų partija turėtų sušvelninti toną ir nusileisti konservatoriams. Juk būtent dėl to, kad piliečiai pritarė A. Merkel griežto taupymo ekonomikos politikai, ji ir surinko tokį didelį skaičių rinkėjų balsų. Tad tikėtis, kad kanclerė sušvelnins toną ekonomikos politikos atžvilgiu, socialdemokratams nevertėtų.

Kita galima koalicijos alternatyva – daugiausia balsų surinkusių partijų sąjunga su žaliaisiais, taip pat netekusiais nemenko vokiečių palaikymo, palyginti su praėjusiais rinkimais. Anksčiau buvusi gana radikali, dabar Žaliųjų partija savo pažiūromis priartėjo prie centro, todėl pagrindinė jos skleidžiama žinia – su aplinkosauga susijusi atsakomybė – gali puikiai derėti su A. Merkel skatinama viešųjų finansų drausmės politika. Nereikia pamiršti, kad žalieji taip pat pritarė A. Merkel iniciatyvai Vokietijai pamažu atsisakyti atominės energijos ir šiuo klausimu galėtų palaikyti jos partiją koalicijoje.

Galiausiai trečiasis ir bene labiausiai abejotinas variantas būtų visų kairiųjų partijų – Socialdemokratų, Žaliųjų bei Kairiųjų – susivienijimas. Tačiau jau anksčiau pirmosios dvi atsisakė jungtis su Kairiųjų partija dėl pernelyg radikalios šios politikos krypties.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 123083 [post_author] => 1 [post_date] => 2013-09-25 16:59:49 [post_date_gmt] => 2013-09-25 14:59:49 [post_content] => All Over Press nuotr. [post_title] => Chancellor Angela Merkel [post_excerpt] => Visos Europos valdovė. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => chancellor-angela-merkel-holds-news-conference-after-election-victory [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2013-09-25 16:59:49 [post_modified_gmt] => 2013-09-25 14:59:49 [post_content_filtered] => [post_parent] => 123070 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2013/09/AOP7.181668084.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai