Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

A. Merkel neįveikiama

Vytautas Stundžia | 2013-09-20

Rugsėjo 22 d. Vokietijoje vyks parlamento rinkimai. Vokiečių nuomonė prieš rinkimus akivaizdi – kanclerio poste jie ir vėl nori matyti Angelą Merkel. Tačiau išlieka neaišku, kokios parlamentinės koalicijos galima tikėtis.

Besidomintiems rinkimų procesu Vokietijoje dažnai kyla dvejopų minčių. Viena vertus, šis periodas prieš rinkimus neretai vadinamas nuobodžiu, nes lyderis aiškus jau seniai. Apklausos rodo, kad vokiečiai nori trečios kanclerės A. Merkel kadencijos, ir ši tendencija nekinta. Jos Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), naujausiais INSA apklausų duomenimis, turi maždaug 38 proc. rinkėjų palaikymą. Antroje vietoje esančią Socialdemokratų partiją (SPD) remia 28 proc. gyventojų.

Kita vertus, intriga išlieka, kai kalbama apie būsimąją koaliciją. Nežinia, kokia ji bus ir kaip tai atsilieps ne tik Vokietijos, bet ir ES politikai. Per rinkimų kampaniją pagrindinių partijų lyderiai vengė veltis į sudėtingesnes diskusijas vietos ar tarptautinės politikos temomis, tad neretai sulaukdavo dėl to kritikos.

Vangoką periodą prieš rinkimus kiek išjudino socialdemokratų lyderis Peeras Steinbrückas, paskutiniame kampanijos etape atradęs autentišką skiriamąjį ženklą – vieno žurnalo viršelyje jis rodo atkišto vidurinio piršto gestą. Ekscentrišką socialdemokratą imta palyginti su A. Merkel, kurios rankų laikymo padėtis taip pat dažnai traukdavo fotografų dėmesį. Tiesa, konservatorės rankų padėtis rinkimų kampanijoje naudojama stabilumui, patikimumui ir panašioms Vokietijos kanclerės vertybėms perteikti. Akivaizdu, kad socialdemokrato kampanijos strategai siekė priešingo – šokiruojančio – efekto. P. Steinbrückas prieš pat rinkimus tapo labiausiai aptarinėjamu Vokietijos politiku, tačiau nežinia, ar tai turės teigiamos įtakos sekmadienį, kai žmonės rinksis prie balsadėžių.

Repeticija Bavarijoje

Likus savaitei iki nacionalinių rinkimų savo žodį tarė Bavarijos gyventojai. A. Merkel sąjungininkai Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) surinko 47,7 proc. rinkėjų balsų ir dominuos vietos. Tačiau šios pergalės buvo galima tikėtis, todėl vargu ar galima ją laikyti svarbiausiu Bavarijos rezultatų akcentu.

Krikščionims demokratams ne tokie malonūs turėtų būti jų dabartinių koalicijos partnerių Laisvosios demokratinės partijos (FDP) rezultatai. Ši Bavarijoje surinko vos 3,3 proc. (4,7 proc. mažiau nei 2008 m.) ir neperžengė 5 proc. barjero. Tačiau net ir po nesėkmės FDP lyderis Philippas Rösleris išliko gana optimistiškas bei ragino nelyginti rinkimų Bavarijoje ir Vokietijoje.

Iš tiesų Bavarija yra specifinis regionas, bet FDP pozicijos prieš federalinius rinkimus kol kas toli gražu negarantuoja partijai sėkmės. Liberalų palaikymas apklausose jau ilgą laiką svyruoja tarp 5 ir 6 proc., todėl reali galimybė, kad rinkimų sekmadienis FDP taip pat bus nesėkmingas.

A. Merkel CDU populiarumas Vokietijoje neprilygsta CSU populiarumui Bavarijoje, todėl federaliniu mastu krikščionys demokratai tokios ryškios pergalės tikėtis negali. Nors kanclerė yra sakiusi, kad norėtų tęsti darbą dabartinėje koalicijoje, esamos partnerės FDP gali apskritai nelikti parlamente.

Tačiau gali būti, kad prasti rinkimų Bavarijoje rezultatai mobilizuos FDP rinkėjus. Vokietijoje aptarinėjama galimybė, jog prie FDP rinkėjų gali prisidėti dalis sunerimusių konservatorių ir savo antrą balsą skirti FDP. Greitai reagavę CDU politikai ragina balsų nedalyti, tačiau kai kuriems rinkėjams tai gali pasirodyti kaip racionalus balsavimas. Jei FDP surinktų bent 5 proc. ir to greičiausiai pakaktų, kad būtų sudaryta dabartinei koalicijai analogiška parlamento dauguma.

Liberalų nesėkmės atveju realiausia taptų vadinamoji didžioji koalicija, sudaryta krikščionių demokratų ir socialdemokratų. Didžiosios šalies partijos kartu valdė 2005–2009 m. Koalicijos derybose veikiausiai svarų žodį turės ir Žaliųjų partija, kurią palaiko maždaug 10 proc. vokiečių. Socialdemokratai kartu su žaliaisiais vietų parlamente skaičiumi galėtų prilygti krikščionims demokratams.

Kita socialistų partija „Kairė“ („Die Linke“) žiniasklaidos kuriamuose koalicijos scenarijuose dažniausiai nefigūruoja. Tačiau apklausos rodo, kad „Kairė“ sekmadienį gali surinkti apie 9 proc. balsų. Todėl teoriškai įmanoma, kad susiformuotų dvispalvė žaliųjų ir abiejų raudonųjų partijų koalicija, kuri turėtų maždaug 46 proc. palaikymą. Didžiausias tokio scenarijaus trūkumas tai, kad Vokietijos kairiosios partijos nevieningos. Nuosaikesnių pažiūrų socialdemokratai nelinkę radikalios „Kairės“ (siūlančios išstoti iš NATO bei turinčios komunistinių šaknų) priimti į valdžios dalybas. Akivaizdu, kad kairiųjų susiskaldymas naudingas krikščionims demokratams: daugiau balsų surinkdama „Kairė“ galbūt perviliotų dalį socialdemokratų rinkėjų ir sustiprintų A. Merkel šansus išlaikyti Vokietijos kanclerio postą.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( )
Warning: asort() expects parameter 1 to be array, null given in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 288

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 292

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai