Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Antrojo Maidano nebus

Ieva Sriebaliūtė | 2015-08-03

Armėnijoje prasikalė pirmieji protestų prieš autoritarinę ir nuo Rusijos per daug priklausomą valdžią daigai. Tačiau kol kas šalyje nėra tinkamos dirvos jiems subręsti.

Birželio pabaigoje Armėnijoje paskelbta naujiena, kad 17 proc. bus didinama elektros kaina, į Jerevano gatves paskatino išeiti minias protestuotojų. Tai – didžiausi neramumai, kokius Armėnija patyrė pastaraisiais metais. Dalis ekspertų, stebėdami Jerevano įvykius, ieškojo paralelių su Kijeve vykusiu Euromaidanu. Tačiau jau antrą protestų savaitę minia Armėnijos sostinėje vieningai nušvilpė buvusį sovietinių laikų disidentą, pasirodžiusį su ES vėliava. Net euroentuziastams tapo aišku, kad įvykiu lyginti su Ukraina yra gerokai per anksti – Jerevane niekas prisidengdamas ES vėliava neketina kelti revoliucijų.

Tyrimų bendrovės „Gallup“ 2014-aisiais atliktos apklausos duomenimis, 66 proc. armėnų teigiamai vertina Rusijos politiką, ir tokiu palaikymu lenkia net Baltarusiją. Armėnija – penkta palankiausiai į Maskvą žiūrinti valstybė pasaulyje, šiuo požiūriu nusileidžianti tik Kazachstanui, Maliui, Kirgistanui ir Tadžikistanui. Tokias armėnų simpatijas Rusijai bene geriausiai paaiškintų Stokholmo sindromas: būdami nuo Rusijos priklausomi bemaž visose srityse, armėnai nebegali adekvačiai vertinti to, kad jau seniai yra tapę santykių su Maskva įkaitais. Armėnija neturi naftos, visas dujas importuoja iš Rusijos, o koncernas „Gazprom“ pernai įsigijo paskutinį dujų paskirstymo monopolininkės penktadalį akcijų, priklausiusį Armėnijai. Buvusį šalies taupomąjį banką „Armsberbank“ taip pat jau beveik dešimtmetį kontroliuoja Rusijos valstybinis bankas VTB. Elektros gamybą, kaip ir didžiąją dalį Armėnijos pramonės, kontroliuoja Rusijos bendrovė, kurios skolos ir tapo pagrindine priežastimi, kodėl ketinta kelti elektros energijos tarifus.

 

Korupcija siekia valdžios viršūnes

Tai jau trečias kartas per dvejus metus, kai elektros kainos Armėnijoje smarkiai kyla. 2013 m. jos augo 27 proc., 2014 m. – dar 10 proc. Šįsyk Armėnijos elektros tinklai (AET), priklausantys Rusijos bendrovei „Inter RAO UES“, paskelbė norintys pabranginti elektrą 40 proc. – nuo 41,85 Armėnijos dramo (maždaug 8 euro centų) iki 58,93 (apie 11 euro centų). Atrodytų, iš kur panika, juk Lietuvoje standartinis vienos zonos tarifas siekia 12,9 euro centų. Tačiau armėnams, pratusiems prie pigios energijos, toks staigus pokytis išties skausmingas. Trečdalis žmonių Armėnijoje gyvena žemiau skurdo ribos, o vidutinė mėnesinė alga – vos 346 eurai (Lietuvoje – beveik 700 eurų).

Žinia apie rugpjūtį įsigaliosiančius naujus elektros tarifus Jerevano gatvėse sutelkė daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Girdint, kaip armėnų protestuotojai skanduoja „Mes esame savo šalies šeimininkai!“, buvo galima manyti, kad tai besikalantys antirusiškų nuotaikų daigai. Tačiau tokie šūkiai daugiausia grindžiami elementariu apmaudu, o ne politiškai suformuluotais tikslais.

„Šis gana vienašališkas prezidento Seržo Sargsayano žingsnis [kelti elektros energijos kainas] nustebino ne tik proeuropietišką visuomenės dalį, bet ir dalį valdžios elito. Akivaizdu, kad trūko vidinių diskusijų. Todėl energijos kainų augimo grėsmė visuomenei simbolizuoja, kad ekonominė glaudaus bendradarbiavimo su Rusija nauda nėra tokia akivaizdi. Taip pat šie protestai įgyja priešiškumo korupcijai šalyje prasmę, nes valstybę ir jos ekonomiką kontroliuoja Respublikonų partija bei jos remiami kiti politikai, oligarchai“, – teigia Rytų Europos studijų centro analitikas Vilius Ivanauskas.

Armėnijos elektros tinklus valdanti įmonė sulaukė kritikos strėlių iš „Transparency International“ organizacijos už tai, kad nuo 2011-ųjų prabangių automobilių nuomai išleido beveik milijoną JAV dolerių, nors turi didžiulių skolų. Taip pat nustatyta, jog paslaugas bei prekes ji įsigijo už vidutiniškai 20 proc. aukštesnę nei rinkos kainą iš verslininkų, tiesiogiai susijusių su Armėnijos valdančiaisiais. Vienoje skandalingų įmonės ataskaitų matyti, kad bendrovė net tūkstantį kartų brangiau nei rinkos kaina pirko betoną iš Armėnijos magnato Gagiko Tsarukyano, kuris laikomas vienu įtakingiausių šalies oligarchų, įmonės. G. Tsarukyanas – buvęs Armėnijos politikas, antros didžiausios parlamente „Klestinčios Armėnijos“ partijos įkūrėjas ir buvęs pirmininkas, buvusio prezidento Roberto Kocharyano pagrindinis verslo partneris. Šis magnatas – tipinio Armėnijos oligarcho, kurio ryšių tinklas ir įtaka driekiasi nuo aukščiausių Jerevano pareigūnų iki Maskvos, pavyzdys. Nenuostabu, kad armėnai, dar sykį paprašyti už elektrą mokėti brangiau, įsiuto – tarifų kainos tokiame kontekste iškelia daug didesnes valdančiųjų neskaidrumo problemas.

 

Kolektyvinis autoritarizmas

„Freedom House“ duomenimis, politinės partijos Armėnijoje gali laisvai organizuotis ir dalyvauti rinkimuose, tačiau administraciniai ištekliai sutelkti valdančiosios partijos rankose – taip ribojamos realios opozicijos galimybės pretenduoti į valdžią. Šalies politinė sistema uždara, o dominuojanti Respublikonų partija sukūrė stiprų voratinklį, neleidžiantį kitoms jėgoms perimti svarbiausių valdžios institucijų. Skirtingai nei kitose autoritarinėse posovietinėse valstybėse, Armėnijoje nėra vieno diktatoriaus ir asmenybės kulto. Prezidentas greičiau reprezentuoja korumpuotą ir autoritarinę partiją, nei siekia vienasmeninės valdžios.

Respublikonų partija parlamente išlaiko valdžią jau nuo 1999-ųjų. 2003 m. prezidento rinkimuose ji palaikė kontroversiškai vertinamą R. Kocharyaną, o 2008-aisiais į rinkimus delegavo šiuo metu jau antrą prezidento kadenciją einantį partijos pirmininką, buvusį krašto apsaugos ministrą S. Sargsyaną.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 136019 [post_author] => 572 [post_date] => 2015-08-03 17:33:48 [post_date_gmt] => 2015-08-03 15:33:48 [post_content] => O. Lukošiaus nuotr. [post_title] => DSC_0633 [post_excerpt] => Jerevane – vėl ramu. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dsc_0633 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-03 17:33:48 [post_modified_gmt] => 2015-08-03 15:33:48 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136018 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/DSC_0633.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai