Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Ar A. Merkel nusileis derybose dėl koalicijos?

Simona Bareikytė | 2013-10-23

Žaliųjų partijai pasitraukus iš derybų su Angela Merkel dėl koalicijos, Vokietijos krikščionių demokratų sąjunga (CDU) bei jų „sesuo“ iš Bavarijos Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) yra priverstos atsigręžti į Socialdemokratų partiją (SPD). Derybos numatytos jau kitą savaitę, tačiau visiems aišku: net jei partijoms ir pavyks susitarti, tai pareikalaus nuolaidų iš abiejų pusių.

Rugsėjį vykusiuose rinkimuose į Bundestagą A. Merkel vadovaujama CDU/CSU sąjunga savo įspūdinga pergale nustebino ne vieną: sudėjus abiejų partijų iškovotas vietas, sąjungai atiteko 311 vietų iš 631, tai reiškia, kad A. Merkel trūksta tik 5 vietų iki absoliučios daugumos parlamente. Turėdama savo rankose beveik visas kortas A. Merkel suvokia, jog iš esmės bet kuri partija turės nusileisti konservatoriams šiame politiniame žaidime. Tai supranta ir opozicijoje atsidūrusios partijos. Jos, nenorėdamos atsisakyti rinkėjams duotų pažadų, renkasi skirtingas taktikas derybose dėl koalicijos.

Pirmoji iš žaidimo savo noru nusprendė pasitraukti Žaliųjų partija („Die Grünen“). Antradienį partijos lyderiai pranešė nebematą pagrindo tęsti derybas su A. Merkel partija ir verčiau ateinantiems ketveriems metams pasitrauks į opoziciją. Po bandymų susitarti dėl mokesčių didinimo, minimalios algos įvedimo ir dėl Vokietijos atominės energetikos ateities – esminių principų, už kuriuos kovoja žalieji, – pastarieji suprato, kad A. Merkel šiose srityse nebus linkusi nusileisti. Žalieji norėtų iki 2022 m. uždaryti visas šalies atomines elektrines, tačiau toks planas dabartinei kanclerei neatrodo priimtinas. Žaliųjų partijos viceprezidentė Claudia Roth kalbėdama apie derybas su A. Merkel teigė, jog kanclerė šiuo klausimu nepateikė jokio konkretaus atsakymo, todėl toliau kalbėti su konservatoriais žalieji nebemato pagrindo.

Susiklosčiusi padėtis padidino įtampą antrajame koalicijos derybų raunde, kuriame CDU/CSU sąjunga bandys derėtis su praėjusią kadenciją opozicijoje buvusia SPD. Pirmasis CDU/CSU ir SPD atstovų susitikimas neatnešė lauktų rezultatų, veikiau tai buvo apšilimas prieš tikrąsias derybas. SPD vyriausioji sekretorė Andrea Nahles Vokietijos savaitraščiui „Spiegel“ teigė, kad po susitikimo abi partijos aiškiau supranta, ko kiekviena nori. Ant kortos abi stato išties daug: SPD siekia įvesti visuotinę minimalią algą, siekiančią 8,5 euro už valandą, įteisinti dvigubą pilietybę, įvesti kvotas moterims bendrovių valdybų tarybose, sumažinti imigracijos apribojimus pabėgėliams bei padidinti finansus, skiriamus vietos bendruomenėms, infrastruktūrai bei švietimui gerinti. Nors A. Merkel ir SPD sutaria dėl šių tikslų, priemones jiems įgyvendinti renkasi skirtingas: tam, kad būtų daugiau investuojama į infrastruktūrą bei švietimą, dalį lėšų SPD nori surinkti didindama mokesčius, tačiau tam konservatoriai nepritaria.

Ne taisyti, o kurti

Per pastarąsias dvi kadencijas A. Merkel valdžioje dažniau taisė susidariusią situaciją, o ne pati ją kūrė: per pirmą kadenciją prasidėjusi finansų krizė ir ties žlugimo riba atsidūręs euras kanclerę privertė imtis taisyti padarinius veiksmų, kurių kontroliuoti ji negalėjo. Tačiau dabar, kai Vokietija išlieka vienas stipriausių ūkių Europoje, A. Merkel savo rankose turi visas reikalingas priemones imtis kūrimo, t. y. aktyvaus vaidmens formuodama Europos politiką. Ar sugebės ji tuo pasinaudoti? Politikos analitikai spėja, kad Vokietijoje didelių permainų tikėtis nereikėtų. Didelių reformų ministerijų veikloje nenumatoma, vyriausybė dėmesį verčiau nori skirti planams, kaip išleisti papildomas lėšas, kurias sukuria auganti šalies ekonomika. Dabartinis finansų ministras Wolfgangas Schäuble tikisi, kad per ateinančius trejus metus Vokietijos biudžete atsiras 15 mlrd. eurų perteklius. Jį valdžia planuoja investuoti į infrastruktūros gerinimą bei švietimą. Būtent dėl šių papildomų lėšų, kurių tikimasi ateityje, konservatoriai nesutinka su SPD reikalavimu didinti mokesčius. Atrodo, kad to daryti artimiausiu metu ir nereikės.

Valdžios planuose taip pat yra ketinimas reformuoti finansų srautus regioniniu ir šalies mastu. Šiuo metu visi Vokietijos federacijos vienetai, žemės (Bundeslände), priklausomos nuo centrinės valdžios, kuri siunčia joms finansinę paramą. Mainais už tai valdžia tikisi pritarimo reformai, kuria siekiama pakeisti po Berlyno sienos griūties įvestą sistemą, pagal kurią turtingesnės Vakarų Vokietijos žemės turi skirti dalį savo finansų Rytų kaimynėms. Daugybė Vokietijos žemių nepatenkintos tuo, kad yra priklausomos nuo centrinės valdžios malonės, ir šiose srityje reikalauja daugiau autonomijos.

Tačiau Europos mastu A. Merkel planai bus grandioziškesni. Kanclerė yra užsibrėžusi įvesti pataisas ES sutartyse, kuriomis būtų suteikta daugiau galių Briuseliui bei jau ir taip dažnai kritikuojamai Europos Komisijai. Pakeitimai tam tikrose sutartyse Komisijai suteiktų daugiau galios kontroliuoti kiekvieną euro zonai priklausančią šalį ir siekti, kad būtų užtikrintas jų konkurencingumas, naujos investicijos bei finansinė drausmė. Tokios sutartys, nustatančios konkrečias datas ir skaičius, kurių reikėtų laikytis, suteiktų dar daugiau galių kontroliuoti šalių narių ekonominius veiksmus. O valstybės, įsipareigosiančios laikytis šių susitarimų, mainais į tai galėtų gauti papildomų lėšų iš vadinamojo Briuselio biudžeto.

Tačiau šie A. Merkel ketinimai nebus įgyvendinami taip lengvai, kaip ji tikisi. Dabartinis Europos Parlamento prezidentas vokiečių socialdemokratas Martinas Schulzas jau įspėjo A. Merkel, kad nepalaikys jokių planų, susijusių su ES sutarčių pakeitimais. Jis siūlo kurti mechanizmą, apsaugosiantį nuo ateities finansinių krizių, naudojant jau esančias priemones, žingsnis po žingsnio sukurtas per pastaruosius trejus metus. Panašią poziciją išsako ir SPD lyderiai, įtariai žvelgiantys į kanclerės ketinimus keisti ES sutartis. Tad kitą savaitę vyksiančiame antrajame SPD ir CDU/CSU derybų etape abi pusės turi savo argumentų ir jais bandys pasinaudoti. Tiek konservatoriai, tiek socialdemokratai suvokia, kad siekiant įgyvendinti savo tikslus jiems reikia vieniems kitų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 123759 [post_author] => 580 [post_date] => 2013-10-23 14:40:30 [post_date_gmt] => 2013-10-23 12:40:30 [post_content] => („Reuters“ nuotr.) [post_title] => Angela Merkel [post_excerpt] => A. Merkel suvokia, jog iš esmės bet kuri partija turės nusileisti konservatoriams šiame politiniame žaidime. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => german-chancellor-merkel-holds-news-conference-after-cdu-party-board-meeting-in-berlin [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2013-10-23 14:40:30 [post_modified_gmt] => 2013-10-23 12:40:30 [post_content_filtered] => [post_parent] => 123758 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2013/10/47RS130923B496.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai