Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

„Aš – jau politikos dinozauras“

Tomas JANELIŪNAS | 2015-06-09

Estijos vyriausybės vadovas Taavi Rõivas (35 metų) dabar yra jauniausias premjeras ES. Jo vadovaujama Reformų partija laimėjo parlamento rinkimus ir jis suformavo jau antrąją koalicinę vyriausybę. Išvakarėse gavęs mandatą įgyvendinti naujojo ministrų kabineto programą, T. Rõivas dalyvavo kasmečiame Baltijos šalių premjerų susitikime Vilniuje ir po jo kalbėjosi su IQ politikos redaktoriumi Tomu Janeliūnu.

Esate jauniausias šiuo metu dirbantis ministras pirmininkas ES. Kaip tapote Reformų partijos ir vyriausybės vadovu, koks buvo jūsų politinės karjeros kelias?

– Estijoje aš vadinamas senu premjeru, nes vadovauju jau antram ministrų kabinetui. Pirmąjį teko sudaryti maždaug prieš metus. Aritmetiškai išties yra taip, kaip sakote, – esu jauniausias premjeras ES. Estijoje, manau, kaip ir Lietuvoje, jauni žmonės neretai tampa aktyviais politikais. Studijuodamas sutikdavau nemažai jaunuolių, kurie jūsų šalyje buvo įžengę į politiką. Visoje Europoje ir pasaulyje gausu pavyzdžių, kad jauni politikai niekuo nesiskiria nuo vyresnių kolegų. Seniai įsitraukiau į Reformų partijos veiklą, buvau jos jaunimo organizacijos nariu, dalyvavau renginiuose, kampanijose. Vėliau teko dirbti su įvairiais ministrais, Estijos politikos lyderiais – iš jų daug išmokau. Įdomus faktas, kad pirmą kartą stojęs prie vyriausybės vairo tapau ilgiausiai šalies parlamente išdirbusiu premjeru. Atkūrus nepriklausomybę niekas iš ministrų pirmininkų neturėjo ilgesnės nepertraukiamos parlamentinio darbo patirties už mane. Tad, nors buvau vienas jauniausių Estijos istorijoje premjerų (tačiau ne pats jauniausias – Martas Laaras, 1992 m. pradėjęs vadovauti ministrų kabinetui, tuo metu buvo 32-ejų), jau buvau sukaupęs šešerių metų parlamentinio darbo patirtį ir daugiau nei metus Andruso Ansipo vyriausybėje ėjau socialinių reikalų ministro pareigas. Galima sakyti, Estijoje aš – jau politikos dinozauras.

Atvykote į Lietuvą praėjus vos dienai nuo naujosios valdžios inauguracijos. Ar šį kartą buvo sunkiau sudaryti koalicinę vyriausybę nei prieš metus?

– Tuometis ministrų kabinetas buvo suformuotas likus maždaug metams iki eilinių rinkimų, tad jis turėjo ambicijų tik vieniems metams. Tai nelengva, tačiau ne taip sudėtinga, kaip turėti didelių planų visai ketverių metų kadencijai. Padėtis po naujausių parlamento rinkimų tapo kiek labiau fragmentuota, tad ir susitarti dėl koalicijos buvo šiek tiek kebliau. Galiausiai pasiekėme labai gerą rezultatą. Įtraukėme svarbiausius visų trijų koalicijos partnerių (Estijos valdančiąją daugumą sudaro Reformų partija, socialdemokratai ir partijų „Pro Patria“ bei „Res Publika“ sąjunga – IQ past.) pasiūlymus.

Kokie buvo svarbiausi klausimai derantis būsimiems koalicijos partneriams?

– Esminis – kaip Estijai tapti dar saugesnei, investuojant daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Vis dėlto šį sprendimą priėmėme palyginti lengvai. Sunkiausia buvo susitarti, ką daryti su mokesčiais. Ketiname apkarpyti fizinių asmenų pajamų mokesčius, t. y. mažiau apmokestinti darbą. Antras svarbus diskusijų objektas – kaip paskatinti mūsų visuomenę augti? Tai didžiulis iššūkis. Esame labai maža šalis ir negalime leisti, kad ilgą laiką mūsų gyventojų mažėtų. Mums reikia tokios socialinės paramos sistemos, kuri skatintų gimdyti ir auginti vaikus, remtų šeimas. Taip pat dėmesio skirta administracinėms reformoms įgyvendinti. Estijoje yra beveik keturis kartus daugiau savivaldybių nei Lietuvoje – jų skaičius perkopia du šimtus. Visos labai skirtingo dydžio, pavyzdžiui, Taline yra daugiau nei 400 tūkst. žmonių, o kai kuriose gyventojai skaičiuojami tik dešimtimis (mažiausioje Estijos savivaldybėje Ruhnu saloje tėra vos 68 gyventojai). Tik pertvarkytos savivaldybės žmonėms galėtų teikti vienodas paslaugas.

Kaip sekėsi suderinti skirtingas ideologines partijų pozicijas?

– Nelengva į koaliciją sujungti skirtingomis politinėmis ideo­logijomis besiremiančias partijas. Estijos istorijoje buvo įvairių valdančiųjų koalicijų – ir visiškai dešinioji vyriausybė, ir dešiniųjų partijų kabinetas su socialdemokratais, – niekada neturėjome tik kairiosios valdžios. Kiekviena vyriausybė gali turėti savų stiprių bruožų. Jei koalicijoje yra skirtingų ideologinių pakraipų partijų, ja pasitiki daugiau rinkėjų. Todėl tose srityse, dėl kurių sutariama, galima pasiekti geresnių rezultatų.

Kokie naujosios vyriausybės prioritetai?

– Šiuo metu kiekviena Europos valstybė turi itin daug dėmesio skirti gynybai. Tai esminis ir Estijos uždavinys. Kalbant kiek plačiau, pirmiausia siekiame sukurti dar patrauklesnį verslo klimatą, nes jis susijęs su augančia ekonomika ir gyventojų darbo užmokesčiu. Antra, privalome užtikrinti, kad kiekvienas pilietis taptų šalies ekonominės sėkmės dalininku. Net žvelgiant iš liberalų perspektyvos, svarbu, kad žmonės nesijaustų palikti nuošalyje, nes dėl to smarkiai sumažėja jų motyvacija. Visi gyventojai turi jausti esantys ekonominės sėkmės dalimi.

Užtenka tiltu pereiti į kitą upės pusę ir iš karto matyti, kuo Ivangorodas skiriasi nuo Narvos, kontrastas milžiniškas.

Ir trečia – inovacijos. Šalis privalo nuolat diegti naujoves. Net ir teikiant viešąsias paslaugas negalima užstrigti ir sakyti, esą taip visada buvo, todėl nieko nevalia keisti. Priešingai, reikėtų ieškoti galimybių viską atlikti dar geriau. Tai milžiniški iššūkiai, ypač, jei daugelis jaučia, kad viskas ir taip neblogai. Per krizę lengviau pradėti reformas, nes akivaizdu, jog būtina ko nors imtis. Palyginti stabiliu periodu sunku politikus ir visuomenę įtikinti permainų būtinybe.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135031 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-12 14:55:24 [post_date_gmt] => 2015-05-12 12:55:24 [post_content] => (Dariaus Markūno nuotr.) [post_title] => DMR_4352 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => dmr_4352-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-12 14:55:24 [post_modified_gmt] => 2015-05-12 12:55:24 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135030 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/DMR_4352-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai