Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Dešimt pasiūlymų, kaip išgelbėti Ukrainą

Konstantinas Fedorenko, Andreasas Umlandas | 2015-02-23

Vakarų ir Ukrainos sąveiką pastarąjį ketvirtį amžiaus formavo sąlygiškumo paradigma. Kijevo suartėjimas su Vakarais, o ypač – su Briuseliu, tiesiogiai priklausė nuo šiojo pastangų demokratizuotis, liberalizuotis ir reformuotis. Už jas Vakarai buvo paruošę dovanų, tačiau neretai šie apdovanojimai būdavo pernelyg menki ir (ar) migloti.

Taigi, santykių paradigma buvo grindžiama švelniuoju sąlygiškumu. Net jei Ukrainai ir pavykdavo įgyvendinti reformas tam tikroje srityje, didesnio atgarsio galinčių susilaukti apdovanojimų įgyvendinimas būdavo nukeliamas neribotam laikui.

Be to, Vakarų oficialiai už tvarias Ukrainos reformas pažadėtas apdovanojimas, išreikštas 2008 m. Bukarešto viršūnių susitikime, apsiribojo neapibrėžta galimybe šaliai prisijungti prie NATO ir neaiškia pozicija dėl galimo Ukrainos prisijungimo prie Europos Sąjungos, kurios dvilypumas atsispindėjo pastarųjų metų Europos Vadovų Tarybos ir Europos Komisijos pareiškimuose. Nėra abejonės, jog užsitęsę Vakarų išsisukinėjimai bei nenuoseklumas, net ir po sėkmingos 2004 m. Oranžinės revoliucijos, turėjo įtakos gilios politinės 2013-ųjų krizės Kijeve prasiveržimui.

Kodėl Ukraina turėtų būti matoma kitoje šviesoje

Sulig užsiplieskusia politine krize sparčiai didėjęs nestabilumas, įtampa ir konfrontacija šioje Rytų Europos dalyje ne tik pademonstravo, jog aukščiau minėtas švelnusis sąlygiškumas nebuvo tinkama santykių paradigma, bet ir tai, jog baikštus Vakarų požiūris nedera su nūdienos realijomis. Pergalinga Euromaidano revoliucija, Kijevo konfliktas su Maskva ir Asociacijos sutarties su ES pasirašymas pakeitė Ukrainos situaciją iš pašaknų. Taigi, besitęsiantis šalies karas su Rusija, kaip ir fundamentaliai pasikeitusi vidaus politikos padėtis teritorijos požiūriu didžiausioje Europos valstybėje, verčia kritiškai peržiūrėti Vakarų interesus ir strategiją Kijevo atžvilgiu.

Ankstesnė Vakarų strategija pabrėždavo Ukrainos trūkumus ir žadėjo miglotus integracijos etapus po to, kai šaliai pavyks įveikti daugelį politinių, socialinių ir ekonominių problemų. Atsižvelgiant į pakitusią Kijevo padėtį, manytina, jog toks metodas turėtų būti persvarstytas. Pirmiausia Vakarai turėtų užimti aiškesnę poziciją Rusijos atžvilgiu. Užuot apdovanoję Ukrainos pastangas reformuotis post hoc neapibrėžtu suartėjimo su Vakarais pažadu, jie turėtų siūlyti ad hoc integracines priemones, kurios leistų veiksmingai stabilizuoti ir pertvarkyti Ukrainą. Žemiau išdėstysime priežastis, kodėl toks radikalus politikos Ukrainos atžvilgiu pokytis šiuo metu yra galimas ir pageidautinas, o gal netgi gyvybiškai būtinas.

Pirmiausia reikėtų pripažinti, jog per pastaruosius kelis mėnesius pasikeitė Ukrainos ateities svarba. Būtent – šiuo metu pavojuje atsidūrusi šios valstybės demokratija ir laisvė, kaip ir ES bei Rytų partnerystės programos reputacija. Ukrainos žlugimas taip pat pamintų politinį postsovietinės erdvės stabilumą, pokario Europos saugumo architektūrą ir tarpatlantinius bendradarbiavimo saitus. Ukrainos, kaip geopolitiškai itin reikšmingos šalies, likimas neabejotinai paveiks kitų valstybių ateities perspektyvas, tarptautinius susitarimus ir kitus projektus, kurie vienokiu ar kitokiu būdu yra susieti su Kijevu. Tuo tarpu Ukrainos europeizacijos sėkmė ir aiškus jos pademonstravimas galėtų iš esmės pakeisti pasaulio politiką Rusijos ir kitų postsovietinių šalių vidaus reikalų atžvilgiu.

Antra, pasikeitė ir prielaidos (kai kuriais aspektais – į gerąją pusę) sėkmingai Ukrainos reformacijai. Sociopolitinė revoliucija Kijeve mobilizavo Ukrainos pilietinę visuomenę, o ES, 2014 m. liepos mėnesį pasirašydama Asociacijos sutartį su Ukraina, savo ruožtu tapo neatsiejama Ukrainos reformavimosi dalimi. Tiek Ukrainos politinė klasė, tiek žurnalistinė bendruomenė ir intelektualų susibūrimai, tiek – eiliniai gyventojai, per šiuos metus išgyveno poslinkį atsakingo patriotizmo ir pilietinio angažuotumo link. Tuo tarpu ankstesniais metais Ukrainos vyriausybei ir biurokratiniam aparatui svarbioms reformoms atlikti neretai reikėdavo motyvacijos, ateinančios iš užsienio. Itin gerai pokyčiai, įvykę per pastaruosius kelis mėnesius bei inicijuoti pilietinės šalies visuomenės ar naujos vyriausybės, į kurią patenka gerai žinomi europeizacijos specialistai, matomi aukštojo išsilavinimo, viešųjų pirkimų ir viešųjų ryšių srityse.

Postmaidaninę Ukrainą begelbstint ir reformuojant

Minėta, jog atsižvelgiant į išaugusią Ukrainos europeizacijos reikšmę bei pasikeitusias aplinkybes, būtinas esminis Vakarų santykių su Ukraina performulavimas, derinant jį su Vakarų požiūriu į Rusiją bei trumpalaike finansine parama Kijevui. Šiame straipsnyje siūlome dešimt praktinių žingsnių, kurie tik tarp kitko siejasi su naujų sankcijų Rusijai įvedimu. Priešingai – mūsų siūlomi būdai, kaip išgelbėti Ukrainą, yra nukreipti į sėkmingą karinio konflikto Ukrainos teritorijoje pabaigimą, šalies sociopolitinės santvarkos europeizaciją bei energetinio saugumo skatinimą. Keli iš šių pasiūlymų jau buvo girdimi anksčiau, kai kurie – ir ne vieną kartą, tačiau mes juos siūlome persvarstyti, atsižvelgiant į aukščiau aprašytų aplinkybių pasikeitimą 2015 m.

Žemiau išdėstyti pasiūlymai telkiasi ties užsienio investicijų skatinimu ir verslo aplinkos gerinimu Ukrainoje, o ne ties bendro pobūdžio idėjomis, kaip būtų galima plėtoti vystymosi pagalbą ar kultūrinius mainus, kas būtų naudinga daugeliui pasaulio valstybių. Savo naująja politika Kremlius bando sunaikinti tarptautinį pasitikėjimą Ukrainos ekonominiu potencialu, pakirsti šalies verslininkų kliovimąsi jos politine tvarka, kaip ir sumažinti bendrą vyriausybinių Ukrainos valstybės gebėjimų patikimumą. Atsakomosios Vakarų priemonės turėtų būti sukurtos taip, kad kompensuotų neigiamą verslo aplinką Ukrainoje. Kai kurios iš šių priemonių pareikalaus tik santykinai nedidelių finansinių ir politinių išteklių iš ES, JAV ar bet kurios kitos šalies ar organizacijos, norinčios prisidėti prie paramos Ukrainai šiuo kertiniu šaliai metu.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133892 [post_author] => 572 [post_date] => 2015-02-23 11:29:53 [post_date_gmt] => 2015-02-23 09:29:53 [post_content] => [post_title] => ukraine-flag [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ukraine-flag-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-23 11:29:53 [post_modified_gmt] => 2015-02-23 09:29:53 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133888 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/ukraine-flag1.png [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/png [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai