Už „Obamacare“... (AFP nuotr.)

Praėjusią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas uždegė žalią šviesą prezidento Baracko Obamos inicijuotai sveikatos apsaugos reformai, taip atverdamas kelią sukurti JAV universalią sveikatos apsaugos sistemą.

Pacientų apsaugos ir prieinamos priežiūros aktas turėtų užtikrinti galimybę beveik visiems Jungtinių Valstijų piliečiams naudotis gydymo įstaigų paslaugomis panašiai, kaip Europoje. Vis dėlto, kritikų nuomone, sveikatos reforma, praminta „Obamacare“ (angl. Obamos rūpyba), užkraus JAV nežmonišką finansinę naštą, o lobistų pastangos neleis įstatymo įgyvendinti taip, kaip iš pradžių planuota.

Įstatymo projekte numatyta, kad sveikatos apsaugos sistemos pavertimas universalia tiesiogiai palies net 35 milijonus JAV gyventojų, šiuo metu neturinčių galimybės gauti sveikatos priežiūros paslaugų. 2007 m. duomenimis, net 15 proc. Jungtinių Valstijų gyventojų turėjo teisę tik į būtinąją pagalbą, mat dabartinė galingiausios pasaulio valstybės sveikatos apsaugos sistema labai smarkiai priklauso nuo draudimo bendrovių negailestingų vertinimų. „Dėl šio įstatymo amerikiečiams nebereikės tikėtis likimo malonės ligos atveju“, – savo kalboje Baltuosiuose rūmuose teigė JAV vadovas.

Tačiau kritikai įžvelgia nemažai neigiamų šios reformos aspektų, kurie padarys tiek politinę, tiek ekonominę įtaką JAV raidai. Net 26 valstijos prašė Aukščiausiojo Teismo įvertinti, ar „Obamacare“ projektas neprieštarauja konstitucijai, mat pagal JAV prezidento pasiūlytą įstatymą juridiniai ir fiziniai asmenys, atsisakantys naudotis visuotine sveikatos apsauga, būtų baudžiami piniginėmis baudomis. Klausimą pateikusių valstijų nuomone, tokie centrinės valdžios reikalavimai prasilenkia su konstitucijoje numatyta valstijų ir Federalinės valdžios galių jurisdikcija. Tačiau JAV Aukščiausiojo Teismo išvadose teigiama, kad baudas už įstatymo nesilaikymą galima traktuoti kaip mokesčius, kurių įvedimo galia yra ir centrinės valdžios rankose.

Dienraštyje „The Wall Street Journal“ teigiama, kad Aukščiausiojo Teismo sprendimas dabartinio JAV vadovo naudai suteiks parako ir respublikonų kandidatui Mittui Romney, kuris, kaip ir dauguma Respublikonų partijos narių, griežtai pasisako prieš naujų mokesčių įvedimą. „Rudenį amerikiečiai turės rinktis – ar mes tikrai norime vis augančio valstybės aparato?“ – teigė M. Romney. Negana to, sprendimas baudą už įstatymo nesilaikymą pavadinti mokesčiu suteikia pretekstą apkaltinti dabartinį Baltųjų rūmų šeimininką mokesčių didinimu. O tokie kaltinimai nepadeda nė vienos demokratinės šalies kandidatui per rinkimus.

Kai kurių analitikų nuomone, palankus Aukščiausiojo Teismo sprendimas suteiks precedentą plėsti centrinės valdžios galias – esą valstijų suverenumą saugančius įstatymus bus galima apeiti pakeičiant kelias sąvokas. „Toks sprendimas privers įdėmiai išanalizuoti dabartinę šalies teisinę sistemą ir ieškoti, kokią įtaką toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas turės anksčiau priimtiems įstatymams“, – teigė Jeilio universiteto teisės profesorius Akhilas Reedas Amaras. Negana to, teisėjai, balsavę prieš įstatymo patvirtinimą, teigė, kad toks jų kolegų sprendimas prasilenkia su realybe, mat nuobaudos sulyginimas su mokesčiu reiškia, jog mokestis gali būti mokamas priklausomai nuo atitinkamo elgesio, nors aiškiai nurodyta, jog mokesčiai negali būti selektyviniai. „Mūsų kolegos per daug susitelkė ties lingvistinėmis problemomis ir užmiršo pačią projekto esmę“, – oficialiame pranešime teigė balsavusieji prieš.2 psl. >>