Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Iliuzijos sklaidosi

Marius LAURINAVIČIUS | 2014-12-04

Valdžią šalyje perėmusioms provakarietiškomis vadinamoms jėgoms gresia vėl įstrigti niekur nedingusių oligarchų įtakos dalybų pinklėse

Ukrainos parlamento rinkimų rezultatai dar kartą parodė šalies žmonių ryžtą žengti eurointegracijos keliu. Juos laimėjo proeuropietiškos jėgos, o persidažę pabėgusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus Regionų partijos likučiai arba iš viso nepateko į parlamentą, arba, susibūrę į Opozicinį bloką, turės labai ribotą įtaką. Komunistų partijai nereikėjo laukti net teismo sprendimo, kad ji būtų uždrausta, – tai padarė rinkėjai. Toks paveikslas dažniausiai piešiamas Vakarų politikų, diplomatų ir net žiniasklaidos. Bet ar tai nėra dar viena iliuzija?

Kalbos apie proeuropietiškų jėgų pergalę Ukrainoje bent jau labiau besidomintiems šia šalimi turėtų būti girdėtos. Lygiai taip pat pasakota 2004 m. po vadinamosios Oranžinės revoliucijos pergalės.

Visiškas déjà vu jausmas turėjo apimti atidžiau stebint, kaip formuojama valdančioji koalicija po spalio 26 d. rinkimų. Ukrainoje niekam neliko paslaptis prezidento Petro Porošenkos ir premjero Arsenijaus Jaceniuko arši kova dėl įtakos naujajai vyriausybei ir valdžios institucijoms apskritai.

A. Jaceniuko Liaudies frontas užėmė pirmą vietą pagal partijų sąrašus, tačiau, suskaičiavus ir vienmandatininkus, vietų parlamente skaičiumi labai atsiliko nuo P. Porošenkos bloko. Bet A. Jaceniukas panoro vos ne vienvaldiškai spręsti, kokia turi būti vyriausybės sudėtis ir kiek ministrų kabinetas jam bus pavaldus.

P. Porošenkos blokas, žinoma, nenorėjo su tuo sutikti. Be politinių manevrų bandant išplėsti valdančiąją koaliciją ir itin sunkių bei įnirtingų derybų dėl koalicijos sutarties, pasigirdo kalbų apie ryškėjančią asmeninę abiejų politikų priešpriešą. Nors iki rinkimų jie laikyti kone artimiausiais sąjungininkais ir bendražygiais.

Ką tai primena? Pakeiskime prezidento pavardę į Viktoro Juščenkos, o premjero – į Julijos Tymošenko ir gausime kone identišką vaizdą po Oranžinės revoliucijos. Iki visiškos dabartinių prezidento ir premjero priešpriešos, žinoma, dar toli. Bet ir po Oranžinės revoliucijos tai įvyko praėjus tikrai ne mėnesiui po rinkimų.

Oligarchai niekur nepranyko

Blogiausia, kad, kaip ir po Oranžinės revoliucijos, P. Porošenkos ir A. Jaceniuko konfrontacija nėra vien jų asmeninės priešpriešos rezultatas. Ukrainoje nedidelė paslaptis, kad taip dėl įtakos kaunasi politikams už nugarų stovinčios oligarchų grupuotės, – taip buvo po revoliucijos, taip yra ir dabar.

Pakeiskime prezidento pavardę į Viktoro Juščenkos, o premjero – į Julijos Tymošenko ir gausime kone identišką vaizdą po Oranžinės revoliucijos.

Populiariausia versija, kad šalies parlamente susikūrė du pagrindiniai galios centrai – A. Jaceniuką, jo Liaudies frontą ir trečią vietą pagal partijų sąrašus rinkimuose užėmusią „Savigalbą“ esą remia įtakingiausiu Ukrainos oligarchu po revoliucijos tapęs Dniepropetrovsko gubernatoriaus pareigas einantis Ihoris Kolomoiskis.

Antra įtakingiausia jėga pagal šią populiariausią versiją gerokai netikėta. Tai – buvusio V. Janukovyčiaus administracijos vadovo Serhijaus Levočkino vadovaujama vadinamoji dujų lobistų grupuotė. Dažniausiai ji įvardijama kaip S. Levočkino, dabar Austrijoje namų arešto sąlygomis laikomo Dmitrijaus Firtašo ir buvusio energetikos ministro Jurijaus Boiko grupuotė.

Jos įtaka netikėta todėl, kad pats S. Levočkinas į parlamentą pateko pagal jau minėto Opozicinio bloko sąrašą. Be to, ukrainiečiai dar nepamiršo, kad jis, kaip ir J. Boiko, ilgus metus buvo V. Janukovyčiaus komandos narys, nors šalyje vis dažniau garsiai prabylama, jog būtent S. Levočkinas stovėjo prie praėjusio lapkričio pabaigoje įsiplieskusios revoliucijos ištakų.

Esą būtent jis sugalvojo ir įsakė brutaliai išvaikyti studentų protesto akciją Kijevo centre po to, kai V. Janukovyčius Vilniuje nepasirašė Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarčių su ES. Būtent S. Levočkinui ir D. Firtašui priklausanti televizija „Inter“ kažkaip sugebėjo vidury nakties atsidurti įvykių epicentre, nufilmuoti, kaip sumušti studentai, ir rodydama šią medžiagą jau kitą rytą apkaltinti valdžią smurtu prieš tautą. S. Levočkinas tuomet demonstratyviai įteikė atsistatydinimo pareiškimą ir taip viešai atsiribojo nuo valdžios veiksmų.

Ukrainoje diskutuojama, kad dabar jis turi įtakos ne tik Opoziciniam blokui ar net Oleho Liaško vadovaujamai Radikalų partijai. Bent jau kai kuriems šių organizacijų nariams. Esą būtent S. Levočkino grupuotė stovi ir už nemažos dalies P. Porošenkos bloko deputatų.

Dviprasmiški ryšiai ir derybos

Tokiomis kalbomis galima tikėti arba jas laikyti tik sąmokslo teorijomis. Viena visiškai aišku – politinės ir ypač stambiojo verslo interesų grupių skiriamosios linijos driekiasi tik­rai ne pagal oficialias partijų ribas. Ir net ne pagal bent jau Vakaruose (taip pat Lietuvoje) tradiciškai mėgstamą „prorusiškų“ ir „proukrainietiškų“ jėgų priešpriešos teoriją.

Palikime nuošalyje sąmokslo teoriją primenančią versiją, kad S. Levočkinas gali stovėti ne tik už Opozicinio bloko, bet ir už Radikalų partijos ir bent dalies P. Porošenkos bloko veikėjų.

Pakalbėkime, pavyzdžiui, apie I. Kolomoiskio bendražygius. Šis oligarchas išgarsėjo kaip vienas didžiausių Ukrainos „patriotų“, asmeninis gynybos nuo Rusijos agresijos finansuotojas. Jo žiniasklaidos imperija per rinkimų kampaniją neabejotinai rėmė A. Jaceniuką ir Liaudies frontą.

Tačiau neseniai pats sugrįžęs iš kelionės į Odesą galiu paliudyti, kad ne tik pačios patriotiškiausios šio Ukrainos regiono jėgos, bet ir neutralūs stebėtojai būtent I. Kolomoiskio statytiniu laiko Odesos merą Genadijų Truchanovą. O šis vadinamas labiau „prorusišku“ negu „proukrainietišku“.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132583 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:45:39 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:45:39 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Ukraine's president lays flowers at Unknown Soldier monument in Kiev [post_excerpt] => Ukrainietiškas būdas žiūrėti į skirtingas puses. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ukraines-president-lays-flowers-at-unknown-soldier-monument-in-kiev [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:45:39 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:45:39 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132582 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/AOP7.06331178-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132584 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 14:46:12 [post_date_gmt] => 2014-11-21 12:46:12 [post_content] => (All Over Press nuotr.) [post_title] => Ukraine - Politics - Orange Revolution Anniversary - Yushchenko - Timoshenko [post_excerpt] => Trumpa oranžinė meilė. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => ukraine-politics-orange-revolution-anniversary-yushchenko-timoshenko [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 14:46:12 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 12:46:12 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132582 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/AOP9.42-16061768-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai