Lėtėjant viso pasaulio ekonomikai auga susirūpinimas Europos problemomis. JAV dienraštis „The Wall Street Journal“ pastebi augantį Vašingtono spaudimą Briuseliui, o kaip vieną to priežasčių įvardija JAV prezidento nuogąstavimus, kad prasidėjusi pasaulinė krizė rinkimuose neabejotinai užkirstų jam kelią į pergalę.

Anot dienraščio, JAV vadovai susitikimuose už uždarų durų ragina euro zonos nares imtis ryžtingesnių veiksmų bei nuraminti rinkose kylančią paniką, garantuoti investuotojams, kad bankų būklė bus gera ir užkirsti kelią didžiausių Europos finansinių institucijų bankrotams. „The Wall Street Journal“ teigimu, europiečiams reiktų protingiau panaudoti kriziniams atvejams sukauptą gelbėjimo fondą, kurio vertė siekia 700 milijardų eurų. Jei resursai būtų skiriami tiesiogiai valstybėms, šioms nereikėtų užsikrauti brangstančių paskolų naštos.

„Jungtinės Valstijos daugumą patarimų Europai pasako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) lūpomis, mat Vašingtonas yra pagrindinis šios institucijos kreditorius“, – rašoma „The Wall Street Journal“. „Europa privalo priimti strategiškai apgalvotus ilgalaikę vertę turinčius sprendimus, kurie pagilintų finansinę integraciją ir skatintų augimą“, – dienraščiui pasakojo TVF vadovo pavaduotojas Nematas Shafikas.

Naujausių apklausų duomenimis, 71 proc. JAV gyventojų yra susirūpinę situacija Europoje ir potencialia jos įtaka Amerikos ekonominiam stabilumui. Dienraštis „The New York Times“ straipsnyje pavadinimu „Perspėjimas Europai: darykite ką nors“ teigia, jog žemyno finansinė situacija nenumaldomai prastėja. Europa susiduria su panašiomis problemomis, kurios kankino Jungtines Valstijas 2008 metais, tačiau Europos Sąjungos politinė sąranga neleidžia greitai reaguoti į susidariusią situaciją.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi taip pat ragina Europos valstybių vadovus greičiau galvoti. Jis siūlo sukurti vieningą Europos indėlių draudimo programą, kuri investuotojams ir paprastiems klientams garantuotų, jog jų lėšos bus vienodai saugios visose valiutos sąjungos šalyse. Vis dėlto dienraštyje pastebima, kad skirtingai nuo JAV Federalinio rezervų banko vadovo, ECB vadovas negali imtis sprendimų savo nuožiūra ir privalo sulaukti politikų sutikimo.

„The New York Times“ pastebi ironišką ECB vaidmenį krizės kontekste: nors jis gali suteikti bankams praktiškai nemokamų paskolų, nėra jokių galimybių papildyti išsekusį komercinių bankų kapitalo rezervą, nėra jokių priemonių sumažinti valstybių įsiskolinimus ar užtikrinti, kad tokios šalys kaip Graikija atgaus konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. JAV atveju tokių problemų sprendimu gali užsiimti ir Federalinis rezervų bankas, turintis plačią veiksmų laisvę.

„The Washington Post“ atkreipia dėmesį į augantį JAV susidomėjimą Europos finansų krize. „JAV lobistų ir ECB vadovo komentarų paskatintas investuotojų bėgimas į JAV ir Vokietijos vertybinių popierių rinkas bei nuogąstavimai dėl Ispanijos bankų griūties skatina Baltuosius rūmus ir Kongresą sutelkti dėmesį į situaciją Senajame žemyne“, – rašoma dienraštyje.2 psl. >>