Dienos skaičius
44
Tiek žemės ūkio bendrovių per pastaruosius 10 metų įsteigė užsieniečiai. Tai 7 proc. visų įsteigtų žemės ūkio bendrovių.
Visi tekstai

Pasaulis

JAV spauda: europiečiai nebenori vien tik taupyti

Vilius Petkauskas | 2012-04-27

Europoje prasidedant rinkimų sezonui vėl prisiminta euro zonos krizė ir grandioziniai taupymo planai. JAV spaudos dėmesį šią savaitę patraukė į recesiją grįžtančio Senojo žemyno gyventojų kova prieš taupymą. Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) išplatinus niūrias ekonomikos augimo prognozes, susimąstyta apie taupymo efektyvumą. Dar daugiau, atsiminta augimo nauda, nors investuotojai ir nėra linkę teigiamai vertinti galimo išlaidų didinimo artimiausiu metu.

„Vienos vyriausybės krito, o kitų pamatai braška, tuo tarpu į valdžią kėsinasi nacionalistinės partijos“, – skambiai straipsnį pavadinimu „Taupymo pabaiga? Nepatenkinti rinkėjai grumiasi dėl ES ateities“ pradeda „The Washington Post“. Vokietijos skatinama finansinė drausmė sukuria užburtą ratą, kuomet mažinant išlaidas stoja augimas, dėl ko kyla dar didesnis taupymo poreikis. „Dabartinės priemonės Europoje lėtina taip reikalingą atsigavimą“, – dienraščiui teigė Europos reformų centro ekonomistas Simonas Tilfordas.

Rašoma, kad nepatenkinti rinkėjai ir jiems pataikaujančios partijos jau nuvertė vyriausybę Nyderlanduose, prancūzai žada išrinkti už išlaidų didinimą pasisakantį prezidentą, o čekų ir rumunų minios, nematytos nuo sovietinio žlugimo, šturmuoja gatves. Tačiau „The Washington Post“ pastebi, kad nors taupymo priemonės skaudžiai veikia piliečių finansus, politinės partijos, siekdamos aukštesnių reitingų, gali pradėti vengti priiminėti ilgalaikėje perspektyvoje naudingus sprendimus. Dar daugiau, ekspertai ragina liberalizuoti darbo rinką palengvinant įdarbinimo ir atleidimo sąlygas, esą tokiu būdų būtų pristabdytas darbo vietų iškėlimas į Azijos šalis.

Dienraštyje taip pat pastebima, kad dėl griežto taupymo didėja radikalių partijų populiarumas. Neonacistinė „Auksinės aušros“ partija pirmauja rinkėjų apklausose Graikijoje, o Nyderlandų vyriausybė griuvo po to, kai antiislamiškasis Geertas Wildersas ir jo šalininkai pasitraukė iš valdančiosios koalicijos.

Tuo tarpu „The New York Times“ kalba apie klibantį Vokietijos, kaip Europos gelbėtojos, vaidmenį. „Taupymas aiškiai neduoda norimų rezultatų, tad natūralu, kad susimąstoma ir apie kitokias problemos sprendimo galimybes“, – dienraščiui teigė Barselonos Tarptautinių santykių centro vadovas Jordis Vaqueras i Fanesas. Vokietijos įkvėptas taupymo vajus patiria lėtėjančios ekonomikos, baikščių rinkų ir artėjančių rinkimų spaudimą.

„Protestuotojais užtvindytos Europos gatvės byloja, kad vien taupymu kelio į sėkmę praskinti nepavyks – reikia skatinti augimą“, – rašo „The New York Times“. TVF vadovė Christine Lagarde, Italijos premjeras Mario Monti bei JAV iždo sekretorius Timothy Geithneris aktyviai ragina Senojo žemyno vadovus pradėti rimtai galvoti apie ekonomikos skatinimą. Pastebima, kad net ilgalaikis Angelos Merkel sąjungininkas Nicolas Sarkozy, spaudžiamas rinkimų, prabilo apie išlaidų didinimą.

Dienraštis primena ir apie euroobligacijų idėją, kuomet skolos naštą būtų galima padalinti visoms euro zonos arba ES narėms, tačiau tokiai idėjai aktyviai priešinasi Vokietija. Vis dėlto nedarbo lygiui pasiekus beveik 11 proc., reikia imtis visų įmanomų priemonių. „Ernst&Young“ konsultantė Marie Diron dienraščiui teigė, jog Vokietija galėtų skatinti vidaus vartojimą savo rinkoje, esą tokiu atveju ūgteltų nuo importo į didžiausią Europos ekonomiką priklausančios šalys.

Vis dėlto „The New York Times“ neskuba nurašyti Vokietijos ir ypač – Angelos Merkel. Pastebima, kad parama Berlynui yra kur kas didesnė nei atrodo – Baltijos šalys, Suomija, Austrija ir Lenkija aktyviai remia taupymo priemones ir nepritaria išlaidų didinimui.

Tuo tarpu „The Wall Street Journal“ svarsto, ar padidinti finansinės paramos rezervai atlaikys rinkos išbandymus. „TVF dabar galės skolinti 700 milijardų dolerių, o europiečiai savo pajėgumus išplėtė iki 900 milijardų dolerių, tačiau politiniai skolinimo aspektai verčia abejoti lėšų panaudojimo efektyvumu“, – rašoma dienraštyje.

Šalys, norėdamos gauti Europos gelbėjimo fondo lėšų, turėtų gauti visų narių sutikimą, o būtent tokia komplikuota sistema sutrukdė greitai priimti sprendimus dėl Graikijos. TVF situacija taip pat sudėtinga – ne euro zonos narės dėl paramos turėtų gauti fondo valdybos sutikimą, kuri privalo atstovauti 188 valstybių interesams. „The Wall Street Journal“ pastebi, kad dauguma TVF akcininkų po sudėtingų Graikijos ir Portugalijos atvejų prieštaringai vertina stambios paramos teikimą.

Analitikų manymu, skolinimo galimybių dydis niekaip neįtakos rinkų, esą jei griūtų Ispanija arba Italija, niekas negalėtų padėti. Europos centrinio banko vadovas Mario Draghi dienraščiui „The Wall Street Journal“ teigė, kad esminis vaidmuo išliks taupymą skatinančių vyriausybių rankose. „Jei bus pamiršti įsipareigojimai ir skatinamas išlaidavimas, nepadės jokie gelbėjimo fondai“, – situaciją komentavo ECB vadovas.

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Amerikietis Markas Levinsonas gavo fizikos daktaro laipsnį, tada metė fiziką dėl kino ir galiausiai apie ...
Šiame IQ žurnalo numeryje pateikiama pastarojo šimt­mečio karinių konfliktų apžvalga perša mintį: ...
Nesibaigianti Rusijos agresija prieš Ukrainą išgrynino savotišką takoskyrą. NATO pajėgų vadas jau ir ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai