Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Jokių principų, tik interesai

Marius LAURINAVIČIUS | 2015-03-19

Kovą sukanka metai, kai Rusijai dėl Krymo aneksijos įvestos pirmosios ES, JAV ir kitų Vakarų šalių sankcijos. Nuo rugpjūčio 1 d. pradėti taikyti apribojimai atskiruose sektoriuose, kaip manoma, Maskvai daug skausmingesni. Tačiau ar jos išliks ilgai?

Įvairių ES šalių nepasitenkinimas Rusijai taikomais draudimais ypač ėmė ryškėti po to, kai, atsakydamas į sankcijas atskiruose sektoriuose, Kremlius apribojo nemažos dalies produkcijos iš Bendrijos importą.

Nuo tada tai iš vienos, tai iš kitos ES šalies lyderio lūpų pasigirsta teiginių, kad sankcijomis Europa tik kenkia sau. Tačiau, pernai rugsėjį žlugus vadinamiesiems Minsko susitarimams ir nesiliaujant Rusijos kurstomam bei remiamam karui Ukrainoje, apie galimą draudimų atšaukimą viešai kalbėta nedaug. Užkulisiuose senokai tapo akivaizdu, jog didžioji dalis Vakarų šalių tik ir laukia, kada Maskva bus bent minimaliai pasirengusi nutraukti karo kurstymą ir paramą jam, kad vėl būtų galima grįžti prie vadinamųjų įprastų santykių.

F. Mogherini planas

Sausio viduryje žiniasklaidoje pasirodė nutekintas ES užsienio reikalų vadovės Federicos Mogherini parengtas keturių puslapių idėjų sąvadas, kuriame siūloma ES apribojimus Rusijai išskaidyti į du paketus.

Sankcijos dėl Krymo aneksijos esą turi galioti, kol truks aneksija. Bet kitos – daug rimtesnės, kurių imtasi nerimstant agresijai Rytų Ukrainoje, esą gali būti švelninamos, jei Maskva laikysis Minsko susitarimų dėl paliaubų. Be to, F. Mogherini tuomet siūlė gaivinti politinius kontaktus su Rusija dėl kovos su islamo radikalais, Artimųjų Rytų taikos proceso, Šiaurės Korėjos ir kitų pasaulinių problemų. Tokia taktika, kažkodėl pavadinta „meduolio ir botago“ vardu, esą galėtų padėti užbaigti karą Ukrainoje.

Šis dokumentas, nors ir neoficialus, vos pasirodęs sukėlė didelę audrą. Netrūko svarstymų, kas yra tikrieji jo autoriai. Vieni teigė, esą F. Mogherini pasiūlymai labiausiai atspindi Italijos ir Prancūzijos nuomonę, kiti tvirtino, kad toks dokumentas bent jau į viešumą negalėjo pakliūti be mažų mažiausiai nebylaus Vokietijos pritarimo.

Praėjo vos mėnuo ir paaiškėjo, kad F. Mogherini skelbė toli gražu ne vien savo požiūrį. Kone tuos pačius žodžius dabar kartoja net JAV atstovai, ką ir kalbėti apie įvairių Europos šalių lyderius. Visų mintis – ta pati: gali būti švelninamos labiausiai Rusiją žeidžiančios sankcijos, jei bus laikomasi vasario 12 d. pasiektų „Minsko-2“ susitarimų.

JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry iš karto po to, kai buvo paskelbti „Minsko-2“ rezultatai, pareiškė, kad jei jų bus laikomasi, draudimai Rusijai gali būti panaikinti. Jis išvardijo ir sąlygas – pirmiausia turi būti visiškai įgyvendinti visi susitarimo punktai, o tai gali užtrukti.

Panašiai apie sankcijų atšaukimą kalbėjo ir Europos šalių vadovai. Išskyrus Lietuvos ir Lenkijos atstovus, Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas buvo bene vienintelis viešai pareiškęs, kad net įsigaliojus „Minsko-2“ susitarimams būtų klaida panaikinti apribojimus.

Iki taikos – nors ir kraujo tvanas

Vakarų lyderiai tarsi staiga pamiršo, kad Ukraina po to, kai F. Mogherini viešai paskelbė pasiūlymą, išgyveno dar vieną mažų mažiausiai ginklais Rusijos remiamos agresijos etapą. Vadinamieji Donbaso separatistai gerokai išplėtė savo teritoriją.

Net vasario 15 d. oficialiai įsigaliojus „Minsko-2“ susitarimų numatytoms paliauboms, dėl kurių sąlygų šį kartą sulygo Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas François Hollandas, Ukrainos vadovas Petro Porošenka ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, separatistai toliau puolė Debalcevės miestą ir vasario 18 d. galutinai jį užėmė, o Ukrainos pajėgos iš ten pasitraukė.

Vykstant šiems mūšiams nei iš A. Merkel, nei iš F. Hollando lūpų taip ir nepasigirdo kokių nors griežtesnių žodžių. Tiesa, F. Mogherini vasario 18 d. vis dėlto paskelbė pareiškimą, grasinantį neįvardijamais „atitinkamais ES veiksmais“, jeigu paliaubos neįvyks, o padėtis toliau bus eskaluojama. Tačiau griežta reakcija tai pavadinti išties sunku.

Nemaža dalis ES valstybių per daug nesiafišuodamos nekantriai laukia, kada bus atšauktos sankcijos.

Įtakingi JAV senatoriai Johnas McCainas ir Lindsey Grahamas dėl įvykių Debalcevėje ir Vakarų lyderių nuolaidžiavimo V. Putinui Minske vasario 17 d. rėžė nedviprasmiškai: „Vokietijos kanclerė ir Prancūzijos prezidentas, remiant Jungtinių Valstijų prezidentui, legitimuoja suverenios valstybės padalijimą Europoje pirmą kartą per septynis dešimtmečius.“

Šie senatoriai dar kartą paragino tiekti Ukrainai ginklus, o ne kalbėti apie sankcijų Rusijai atšaukimą, tačiau, kaip minėta, net Baracko Obamos administracijos pozicija kitokia.

Ar Kremlius šaus sau į koją?

Diplomatiniai šaltiniai teigia, esą Rusijai pasiekti, kad jos ekonomiką labiausiai žeidžiančios sankcijos būtų atšauktos, gali sutrukdyti tik pats V. Putinas.

Jei šalies lyderis nenorės arba nesugebės užtikrinti, kad bent jau užėmus Debalcevę paliaubų sąlygų būtų pagaliau imta laikytis, Rusijos gali laukti nauji ir galbūt net dar skausmingesni draudimai. Pavyzdžiui, JAV jau senokai diskutuojama ne tik dėl galimybės Ukrainai tiekti ginklus, bet ir dėl Rusijos atjungimo nuo bankinių pervedimų sistemos SWIFT.

Pasak diplomatų, V. Putinas žino, kad naujo karo eskalavimo atveju sankcijos būtų griežtinamos.

Nauji seni Rusijos draugai

Tiesa, V. Putinas gali bandyti ne tik formaliai žengti taikos keliu ir stengtis įtaką tiek Rytų, tiek likusioje Ukrainos dalyje išlaikyti kitais būdais, bet ir pasikliauti draugų Europoje parama.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134264 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-10 10:38:54 [post_date_gmt] => 2015-03-10 08:38:54 [post_content] => (Scanpix nuotr.) [post_title] => Petro Poroshenko, Angela Merkel, Francois Hollande, Vladimir Putin, Alexander Lukashenko [post_excerpt] => Ar tarp jų – praraja? [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => petro-poroshenko-angela-merkel-francois-hollande-vladimir-putin-alexander-lukashenko [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-10 10:38:54 [post_modified_gmt] => 2015-03-10 08:38:54 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134263 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Belarus-Ukraine.JPEG-003ff-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai