Kinijos premjeras Wen Jiabao per savo viešnagę Varšuvoje pažadėjo 10 mlrd. dolerių kredito liniją Vidurio Europos infrastruktūrai, naujoms technologijoms bei žaliajai energijai vystyti. Lenkijos apžvalgininkai analizuoja, ar Kinija ruošiasi ekspansijai į Vidurio Europą, panašai kaip ankščiau – į Afriką ar Pietų Ameriką.

Kinijos premjeras apie kreditus investicijoms kalbėjo per Lenkijos ir Vidurio Europos forumą, kuriame dalyvavo svečiai iš 14 regiono šalių. Lenkijos vyriausybė specialiame komunikate paskelbė, kad 16 šalių verslininkai gali kreiptis į nurodytus Kinijos bankus su prašymais finansuoti bendrus projektus. Kinijos vyriausybė ruošiasi sukurti 500  mln. dolerių fondą, skirtą paskatinti kinų bendroves investuoti Vidurio Europoje. „Raginsime Kinijos bendroves investuoti į Vidurio Europą“, – žadėjo W. Jiabao. Kinijos premjeras pareiškė, kad jo vyriausybė sieks iki 2015 metų prekybos tarp Kinijos ir Vidurio Europos apimtį padidinti iki 100 mlrd. dolerių (šiandien ji siekia šiek tiek daugiau nei 50 mlrd. dolerių).

„Matyti, kad Kinija pasirinko Lenkiją kaip vartus į Vidurio ir Rytų Europą, – Wyborcza.biz portalui sakė Jonas Parello-Plesneris, Europos tarptautinių santykių tarybos ekspertas. – Nors pagrindinė Kinijos partnerė Europoje yra Vokietija, pagal savo strategiją ryšius su Europa megzti dvišalių santykių pagrindu kinai pasirinko Lenkiją kaip šio regiono pagrindinę žaidėją“.

Savaitraštis „Wprost“ savo komentare taip pat rašo, kad Kinijos premjeras atvažiuodamas į Lenkiją patvirtinti šios, kaip lyderės, pozicijas regione. Ir džiūgauja, kad lenkams dėl to net nereikėjo stengtis. „Kitos regiono šalys, tokios kaip Vengrija, daug metų bandė pritraukti kinų dėmesį. O mums net nereikėjo dėl to sukti galvos“, – rašo „Wprost“.

Leszekas Bajus dienraštyje „Gazeta Wyborcza“ pastebi, kad kinų dėmesio siekia visi. „Ir tai nestebina. Europoje – krizė, o Kinija turi didžiausius pasaulyje pinigų rezervus – praėjusių metų pabaigoje jie siekė 3,2 trilijono dolerių. Pietų Europos šalys ragina Kiniją investuoti į jų valstybės obligacijas. Kinija jau keletą metų intensyviai investuoja pirkdama žaliavos gavybos, gamybos ar energetikos bendroves. „Deloitte“ duomenimis, 2007 metais Kinijos bendrovės pirko 101 įmonę pasaulyje už 24 mlrd. dolerių, o 2011 metais pirktos jau 183 įmonės už 64 mlrd. dolerių“, – rašo L. Bajus.

„Dziennik Gazeta Prawna“ bando rasti atsakymą, kodėl kinams Lenkija tokia įdomi. Justyna Szczudlik-Talar iš Lenkijos tarptautinių santykių instituto pastebi, kad Kinija turi labai daug laisvo kapitalo ir intensyviai ieško naujų vietų, kur šį kapitalą būtų galima saugiai investuoti. Pasak ekspertės, Lenkija kinams įdomi dėl savo energetikos ūkio. Iš vienos pusės lenkams reikia investicijų į skalūninių dujų paieškas ir gavybą, o iš kitos – laukia milžiniška energetikos sektoriaus pertvarka – artimiausiais metais lenkai turi investuoti apie 30 mlrd. dolerių.2 psl. >>