Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Kriminalinė Rusija – ir Vakarų kaltė

Marius Laurinavičius | 2015-04-16

Davidas Satteris yra vienas geriausių Rusijos ekspertų Vakaruose. 2013 m. jis tapo pirmuoju JAV žurnalistu po Šaltojo karo, kuriam uždrausta atvykti į šią šalį. Tačiau žodžius „pirmas“ arba „vienas pirmųjų“ prie šio buvusio garsaus žurnalisto, o dabar eksperto pavardės galima rašyti ne vien kalbant apie Rusiją, bet ir apie Lietuvą. IQ užsienio politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius su šiuo Hadsono instituto ir kelių JAV universitetų bendradarbiu kalbėjosi apie dabartinę padėtį Rusijoje ir pasaulyje, taip pat jo ryšį su Lietuva.

2003 m. iškalbingai pavadintoje knygoje „Tamsa auštant: Rusijos kriminalinės valstybės iškilimas“ jūs vienas pirmųjų Vakaruose suformulavote, kad tai – kriminalinis režimas, ir vaizdžiai aprašėte, kaip jis susikūrė. Bet ar pats tuomet būtumėte patikėjęs, kad Rusija gali būti tokia, kokia pasirodė esanti dabar: kelti rimtą grėsmę kaimynėms ir net savo žmonėms?

– Man tai tikrai nebuvo staigmena. Dar prieš rašydamas knygą „Tamsa auštant: Rusijos kriminalinės valstybės iškilimas“ 2000 m. Hadsono institutui pateiktoje analizėje teigiau, kad ši šalis kelia grėsmę Baltijos kaimynėms ir Gruzijai. Taigi, iš esmės numačiau tai, kas dabar įvyko. Juk bet kuriai valstybei, kuri gali ryžtis sprogdinti savo lovose miegančius piliečius vien tam, kad kas nors paimtų valdžią, nebėra nieko neįmanomo.

Vienintelis dalykas, kurio nenumačiau (ko gero, ir negalėjau to padaryti), – neatspėjau, kad naftos kainos pakils į tokias neįtikėtinas aukštumas ir Rusija sukaups tiek lėšų visiems šiems nusikaltimams vykdyti. Jei ji būtų buvusi ne tokia turtinga, ir nusikaltimus rengti būtų buvę daug sunkiau.

Akivaizdu, kad minėdamas savo lovose miegančių piliečių žudymą turite galvoje gyvenamųjų namų sprogdinimus Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske. Tačiau Vakaruose teiginius, esą tai padarė Federalinės saugumo tarnybos agentai, siekdami į valdžią atvesti Vladimirą Putiną, iki šiol daug kas laiko tik sąmokslo teorija. Nors jūs tuo metu jau buvote puikią reputaciją užsitarnavęs žurnalistas, dirbote tokiems leidiniams, kaip „Financial Times“ ir „The Wall Street Journal“, jūsų knyga 2003 m. irgi sutikta nepatikliai. Kodėl Vakarai negali tuo patikėti? Kodėl nuo pat tų laikų iki dabar, nors faktų daugėja, jie nenori pripažinti realybės?

– Pirmiausia reikia pabrėžti, kad Rusija dėjo labai daug pastangų, kad apkvailintų likusį pasaulį. Kremlius padarė viską, kas įmanoma, siekdamas sukurti įspūdį, jog tai normali valstybė. Pavyzdžiui, ši šalis yra Europos Tarybos narė ir pripažįsta Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus. Jei priimamas jai nepalankus sprendimas, Maskva moka priteistas išmokas. Nors valdžia nieko nė nemano keisti, ji pasirengusi mokėti už tai, kad valstybė propagandiškai atrodytų esanti normali Europos bendrijos dalis.

Ir reikia kalbėti ne vien apie viešųjų ryšių specialistų ar teisininkų samdymą. Nepamirškime, kad iki tam tikros ribos Rusija linkusi daryti net politinių nuolaidų. Štai kad ir mano paties situacija: nesvarbu, ką rašiau, turėjau galimybę ilgai dirbti Rusijoje. Iki tam tikro momento ji nenorėjo iš šalies išsiųsti amerikiečių ar apskritai Vakarų žurnalisto.

Taigi, viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės Vakaruose sutrikę ir negali suprasti kriminalinės šio režimo prigimties, yra tai, kad jis ėmėsi žygių pristatyti save kitokį, negu iš tiesų yra. Jis net pasiryžęs daryti nuolaidų, galbūt ir nereikšmingų, kad tik išsaugotų esą normalios valstybės įvaizdį.

Net ir tai, kad opozicijos lyderiai ilgą laiką nekliudyti, nors buvo žudomi žurnalistai, rodo, jog Rusijai buvo svarbu išlaikyti esą normalios valstybės įspūdį. Tai davė rezultatų – žmonės Vakaruose ėmė tikėti iliuzija, o ne realybe.

Bet ar tai – vien Rusijos pastangų rezultatas? Ar tai lėmė vien Kremliaus propaganda ir kuriamas neva normalios valstybės įvaizdis? Ne vienas pačios Rusijos opozicijos veikėjas ir bent jau dalis analitikų Vakaruose kaltina ir Vakarus, nes šie labai lengvai priimdavo nešvarius jos pinigus. Vakarai net dabar bent jau iš dalies linkę susitaikyti su šios šalies agresija. Juk buvo ir „bronzinio kario“ istorija Estijoje, ir Gruzijos karas, bet sulaukėme „perkrovimo“ politikos. Net po įvykių Ukrainoje nemažai žmonių Vakaruose neslepia nesulaukiantys, kada vėl įsivyraus įprasti santykiai su Rusija.

– Geri santykiai su Rusija Vakarams daug patogiau negu konfrontacija. Kalbant apskritai, didžiausia Vakarų silpnybė – jų visuomenės ir lyderiai pasirengę normaliai gyventi. Žmonės nenori galvoti apie padėtį, kuri verstų juos mobilizuotis, atremti grėsmę, – nesvarbu, kalbėsime apie ideologiją ar praktinius dalykus.

Daug lengviau apsimesti, kad grėsmės nėra. Kita vertus, tai ir viena Vakarų stiprybės priežasčių, viena prielaidų, kodėl gyvenimas ten iš tiesų toks geras. Žmonės galvoja apie normalius dalykus, o ne apie karą. Tačiau tokiu atveju jie nepasiruošia realioms grėsmėms.

Levas Trockis, nors tikrai nenoriu jo girti, pasakė vieną labai svarbią mintį, kai Vakarų lyderiai prieš Antrąjį pasaulinį karą skelbė esantys nesuinteresuoti kariauti: „Jūs galite būti nesuinteresuoti karu, bet karas suinteresuotas jumis.“

Tad kaip pakeisti Vakarų požiūrį? Net NATO pajėgų vadas Europoje generolas Philipas Breedlove’as teigia, jog pavojus kyla ir Aljanso šalims, įspėja, kad imtasi dar nepakankamai priemonių šiai grėsmei pašalinti. Tačiau tokie gąsdinimai vis dar daug kam skamba neįtikinamai, o pats Ph. Breedlove’as įtakingo Vokietijos savaitraščio „Der Spiegel“ išvadintas „vanagu“. Vokiečiams esą nesuprantama jo pozicija.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134519 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 15:13:43 [post_date_gmt] => 2015-03-31 13:13:43 [post_content] => (Petro Malūko nuotr.) [post_title] => IMG_9325 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_9325-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 15:13:43 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 13:13:43 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134518 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/IMG_9325-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134803 [post_author] => 572 [post_date] => 2015-04-16 09:36:13 [post_date_gmt] => 2015-04-16 07:36:13 [post_content] => [post_title] => IMG_9325-small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_9325-small-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-04-16 09:36:13 [post_modified_gmt] => 2015-04-16 07:36:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134518 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/04/IMG_9325-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai