Kartais astronomines aukštumas siekiantys ir jokioms krizėms nepasiduodantys Prancūzijos didžiųjų įmonių vadovų atlyginimai sukėlė ne tik eilinių gyventojų, bet ir akcininkų nepasitenkinimą bei žaibiškai atsidūrė kandidatų į šalies prezidentus taikiklyje.

Sekmadienį vyksiančio pirmojo prezidento rinkimų turo dalyviai žada imtis ne tik valstybės valdomų, bet ir privačių įmonių vadovų atlyginimų. Tokie užmojai girdimi anaiptol ne vien iš kairiųjų kandidatų lūpų.

Konsultacijų įmonės „Proxinvest“ skaičiavimu, biržoje kotiruojamų  didžiųjų Prancūzijos įmonių vadovai 2010 metais už dirbo vidutiniškai po 4,11 mln. eurų, įskaitant gautus vertybinius popierius. Per metus jų uždarbis šoktelėjo trečdaliu.

Vienuolikos šalies įmonių vadovų atlyginimai viršijo „Proxinvest“ pasirinktas simbolines 240 metinių minimalių atlyginimų „lubas“ – 4,6 mln. eurų.

Didžiausią – 10,7 mln. eurų – atlyginimą 2010 m. gavo kosmetikos giganto „L’Oreal“ prezidentas ir generalinis direktorius Jeanas Paulis Agonas. Nuo jo tik labai nedaug atsiliko prabangos prekių koncerno LVMH vadovas Bernardas Arnaudas, susižėręs 9,7 mln. eurų. Tokias pačias metines pajamas gavo ir automobilių gamintojo „Renault“ vadovas Carlosas Ghostas.

Kovo pabaigoje į nepasitenkinimo liepsną įpilta nauja porcija alyvos. Paaiškėjo, jog reklamos įmonių grupės „Publicis“ vadovas  Maurice’as Levy 2011 m. susižėrė 16 mln. eurų pajamų – absoliutų Prancūzijos rekordą šioje kategorijoje. Šalia 3,6 mln. metinio atlyginimo M. Levy buvo sumokėtos premijos už 9 ankstenius metus, kaip numatė jo darbo sutartis.

Dabartinis Prancūzijos prezidentas ir dešiniųjų kandidatas Nicolas Sarkozy didžiųjų įmonių vadovams kailį ėmė perti dar vasario pabaigoje, pastebėjęs, jog tam tikra jų dalis „daro bet ką ir labai šokiruoja prancūzus“.

N. Sarkozy pažadėjo, jeigu bus perrinktas, įmonių vadovų atlyginimus įsprausti į griežtesnius rėmus. Jis siūlo, kad dėl įmonės vadovo algos balsuotų ne jos valdyba, kurioje šis „paprastai turi daug draugų“, o įmonės akcininkai visuotiniame susirinkime.

Kitaip tariant, N. Sarkozy siūlo įvesti vadinamą „say on pay“ (pasisakyk dėl užmokesčio) sistemą, kuri jau senokai gyvuoja Didžiojoje Britanijoje ir keliolikoje kitų Europos Sąjungos šalių. Už tokį demokratiškesnį ir skaidresnį vadovų atlyginimo nustatymą pasisako didžioji dalis kandidatų į Prancūzijos prezidentus.

Dabartinis šalies vadovas taip pat pažadėjo reikalauti, kad atlyginimai būtų viešai skelbiami, ko Prancūzijoje iki šiol nėra. Galiausiai, jeigu bus perrinktas, N. Sarkozy norėtų uždrausti daliai įmonių vadovų kartais mokamas papildomas pensijas ir „auksiniais parašiutais“ vadinamas išeitines kompensacijas, neretai taip pat skaičiuojamas milijoninais.2 psl. >>