Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Rusijos agresija – ir Vakarų kaltė

Marius Laurinavičius | 2014-11-12

„Transparency International“ Rusijos skyriaus vadovė Jelena Panfilova – visame pasaulyje garsi korupcijos, persmelkusios agresyvų Vladimiro Putino režimą, ekspertė. Į jos pateikiamą Rusijos diagnozę verta įsiklausyti visiems. Juo labiau kad ši vis dar gyvos Rusijos pilietinės visuomenės atstovė turi rimtų klausimų ir Vakarams. Apie visa tai J. Panfilovą kalbino IQ užsienio politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius.

Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą visas pasaulis ieško atsakymų ne tik kas bus toliau, bet ir į daug bendresnį, platesnį ir sudėtingą klausimą: kas atsitiko su Rusija? Kaip atsakytumėte į jį?

– Man pastaruoju metu nuolat tenka ieškoti šaknų tų dalykų, kurie pirmiausia susiję su mano darbu. Bandau suprasti, kodėl tai, kas dar prieš kurį laiką buvo neįsivaizduojama, tampa dominuojančia paradigma visuomenės sąmonėje. Gal ir nepatikėsite, bet pastaruosius šešis mėnesius, nuo tada, kai visa tai prasidėjo, studijuoju antropologijos, socialinės psichologijos ir, baisu net pasakyti, psichiatrijos knygas.

Ir ką radote?

– Socialinis šalies audinys suplėšytas. Dar blogiau, kad susidarius tokiai situacijai ir broliui pasirengus stoti prieš brolį, valstybė apsimeta esanti niekuo dėta ir gyvena įprastu ritmu. Šalia valstybės egzistuojantys elito sluoksniai dedasi nesusiję nei su visuomene, nei su šalimi ir užsiima visiškai kitais dalykais.

Atrodo, kad Rusijoje vyksta socialinė ir politinė drama. Kalbant apie milžinišką paramą propagandiniam triukšmui apie kažkokius fašistus, kurie mus neva puola, kažkokius Vakarų sąmokslus, kurie prieš mus esą rengiami, kone visuotinį pritarimą žvanginti ginklais ir dabartinę karingą retoriką, visa tai, mano požiūriu, yra šalyje neįvykdytų socialinių reformų rezultatas.

Už „stabilumo“ vardu pavadintos vitrinos slėpėsi labai nemaloni tikrovė, milžiniškas žmonių pajamų, gyvenimo lygio skirtumas. Svarbiausia, išryškėjo akivaizdi didžiulė praraja tarp „stabilumo“ lūkesčių ir realybės, su kuria susiduria nemenka Rusijos gyventojų dalis. Ko gero, tinkamiausias žodis tam apibūdinti yra „pažeminimas“.

Nors pylė netikėtas naftos bei dujų pinigų lietus ir dėl to „suklestėjo sostinės“, gyvenimas suspindo prabanga – iškilo oligarchai su jachtomis, į kairę ir į dešinę mėtyti pinigai, auksu žibėjo milžiniški projektai (universiada Kazanėje ar olimpiada Sočyje), – didelė piliečių dalis gyveno visiškai kitaip.

Nemažai miestų, kurių žmonės gyvena barakuose su tualetais lauke, daugybė verčiasi iš socialinių pašalpų. Jie net neįsivaizduoja, kas vadinama „socialiniu mobilumu“, kad galima kur nors išvažiuoti ir pradėti naują gyvenimą. Iš kurio nors „miegamojo rajono“ tokiame vidutiniame pramoniniame mieste kilęs vidutinis jaunuolis grįžęs iš armijos gali tik arba eiti dirbti apsaugininku, arba tapti banditu.

Valstybė nesuteikia jokio kito socialinio pasirinkimo. Tiesa, buvo vadinamosios motinų kapitalo programos. Tačiau jų tikslas – tik didinti gyventojų skaičių, nesirūpinta, kas paskui nutinka tiems žmonėms. Vaikai gimsta tuose pačiuose barakuose, eina į tas pačias nepakankamai finansuojamas mokyklas, tačiau neturi jokių galimybių save realizuoti. Už badą ir skurdą baisiau, kai negali pasirinkti, kuo tapti.

Tai, kad V. Putino Rusija pasuko ne tuo keliu, kalbant apie pačios šalies raidą, bent jau Vakaruose daugeliui akivaizdu senokai. Tačiau tikrai mažai kas tikėjosi, kad valstybė pradės elgtis taip agresyviai, kaip dabar matome tarptautinėje arenoje. Iš kur toks agresyvumas? Juk kalbame ne vien apie valdžią, bet ir apie visuomenę?

– Viskas susiję. Politika susipynė su ekonomika ir dėl įvairių priežasčių „valdžios vertikalės“ sukūrimą lydėjo „korupcinė vertikalė“. Pirminė „valdžios vertikalės“ būtinybė iš esmės suprasta ir pateisinta  akivaizdžiais uždaviniais, kuriuos 2000–2001 m. teko spręsti tuomet dar naujajam Rusijos prezidentui V. Putinui. Tai „Kaukazo nuraminimas“, nes karas ten vyko daug metų, nusikalstamumo gatvėse kontrolė, nes tai buvo ypač rimta problema, taip pat oligarchų grupių įtakos valstybės politikai sumažinimas. Sunku būtų ginčytis, kad visi šie uždaviniai V. Putinui iš tiesų buvo iškilę. Tačiau jų sprendimo būdas sukėlė daugiau problemų, negu jų pašalino. Kartais atrodė, kad šis tas jau gerėja, tačiau dabar apsidairę pamatėme, kad ir Kaukaze neramu, vietoj sutramdytųjų oligarchų išaugo naujų ir net dar baisesnių, o nusikalstamumas gatvėse „užsidėjo antpečius“ – ne taip baisu sutikti banditą, kaip patekti į rankas policininkui.

Šis neįtikėtinas visko „apvertimas“, vien tarpusavio lojalumu ir visuotine kontrole paremta sistema  prarijo finansinius ir ekonominius išteklius, nors jie galėjo paskatinti šalies ūkį. Milžiniški antpelniai iš naftos ir dujų perskirstyti neperžengiant minėtos vertikalės, o visuomenei nieko neteko. Piliečiai visa tai mato.

Pažeminimo jausmas, kad viskas galėjo būti kitaip, bet aš ir toliau gyvenu barake, o man vadovaujantys asmenys plaukioja jachtomis ir maudosi prabangoje, daugeliui žmonių sukėlė totalaus nelaimingumo būseną. Išeitys iš šios padėties galėjo būti dvi: arba pakelti gyvenimo lygį, arba, ir tai mums sako politinių mokslų vadovėliai, eiti į pergalingą karą.

Pasirinktas antras variantas. Žmogui, kuris didžiuojasi tuo, kad mes ką nors nugalėjome, kuriam džiaugsmo teikia mūsų grasinimai kumščiu visam pasauliui, tas pažeminimo jausmas dabar tiesiog ištrinamas. Jis jaučiasi didvyriu kartu su visa „laiminčia tauta“. Ir žmogus griebiasi to kaip gelbėjimosi šiaudo. Dabar ši emocija dominuoja, bet ji netruks ilgai. Tokia socialinė reikalo pusė. Valstybė tuo sąmoningai naudojasi ir tik kursto, o viso šito ekonominio bei vidaus ir užsienio politikos nestabilumo fone turtas perdalijamas aktyviau.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 131922 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-30 18:56:46 [post_date_gmt] => 2014-10-30 15:56:46 [post_content] => [post_title] => kava [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kava-13 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-30 18:56:46 [post_modified_gmt] => 2014-10-30 15:56:46 [post_content_filtered] => [post_parent] => 131921 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/kava.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai