Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Susitarimas dėl Irano branduolinės programos: mažiausias blogis iš visų?

Simona Bareikytė | 2013-12-04

JAV ir kitos penkios didžiosios pasaulio valstybės lapkričio 24 d. pasirašė sutartį su Iranu, kuria buvo nustatyti griežti Irano branduolinės programos apribojimai. Mainais į tai Iranui laikinai buvo panaikintos tam tikros ekonominės sankcijos.

 

Kol kritikai, kurių gretose yra ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, šį susitarimą vadina pernelyg dideliu JAV nuolaidžiavimu Iranui, didžioji dalis tarptautinės bendruomenės džiaugiasi: sutartis gali tapti pirmuoju rimtu žingsniu Irano branduolinės programos pažabojimo procese.

Ženevoje pasirašytas Irano ir šešių didžiųjų valstybių (JAV, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Kinijos, Rusijos ir Vokietijos) susitarimas nustatė laikinus Irano branduolinės programos apribojimus: per ateinančius šešis mėnesius Teheranui nebus leidžiama sodrinti urano daugiau nei 5 proc. prisodrinimo ribos. Iki 20 proc. prisodrintas uranas turi būti pakeistas taip, kad negalėtų būti panaudotas karo tikslais. Iranas turi sustabdyti branduolinio ginklo gamybos procesus Natanzo gamykloje, Fordow ir Arako reaktoriuose. Mainais į tai šaliai panaikinamos ekonominės sankcijos ir leidžiama naudotis pajamomis iš įšaldytų tarptautinių sąskaitų, kurių vertė apytiksliai siekia 7 mlrd. JAV dolerių.

„Tai neįtikima Kalėdų dovana Iranui“, – taip sutartį Ženevoje vertina Izraelio premjeras B. Netanyahu. Galima suprasti, kad Izraelio ministras pirmininkas šią dovaną laiko tikrai nepelnyta. Tačiau JAV sveikina šį susitarimą, nes tikisi, kad neteks panaudoti karinių priemonių ir stabdyti Irano branduolinės programos dar prieš sukuriant branduolinį ginklą. Teoriškai JAV turi visas reikalingas priemones imtis karos veiksmų prieš Iraną, jei šis nebūtų sutikęs apriboti savo branduolinės programos, tačiau ši galimybė visiškai nevilioja Vašingtono ir gali būti sudėtingesnė bei pavojingesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Siekis išvengti dar vieno karinio konflikto Viduriniuose Rytuose – pagrindinė priežasčtis, kodėl didžioji dalis tarptautinės bendruomenės palaiko šį 6 mėnesių trukmės susitarimą. Jei aplinkybės klostysis palankiai ir Teheranas laikysis numatytų sąlygų, tai gali atvesti į ilgalaikę sutartį, kuri iš esmės panaikintų Irano branduolinę programą kaip baimės ir nestabilumo šaltinį Viduriniuose Rytuose. Kennethas M. Pollackas, Vašingtono Brookingso instituto politikos analitikas, teigia, kad ši sutartis netobula, tačiau geresnė už visas galimas alternatyvas. K. M. Pollackas abejoja, ar įmanoma JAV ir Irano sutartis, kuria Teheranas sutiktų visiškai nutraukti branduolinę programą. Per beveik daugiau nei dešimtmetį šalis įrodė, kad nesiruošia visiškai atsisakyti savo branduolinės programos, net jei dėl to reikėtų kęsti griežtas Vakarų įvestas ekonomines sankcijas. Nuosaikiausi Irano politikai reikalauja, kad būtų pripažinta valstybės teisė į taikią branduolinę programą.

Žvelgiant iš Irano perspektyvos, vienas pagrindinių šalies valdžios elito tikslų – palaikyti esamą status quo, t. y. išsaugoti dabartinį režimą. Teheranui pavyko numalšinti Žaliąją revoliuciją 2009-aisiais iš dalies dėl to, kad protestuotojams trūko plačiosios visuomenės dalies palaikymo. Tačiau dabar, kai Vakarų nustatytas ekonomines sankcijas pajuto didžioji dalis Irano visuomenės, žmonių nepasitenkinimas esama padėtimi auga ir ateityje Irano valdžia gali sulaukti ne vieno bandymo rengti protestus. Tai, kad visuomenė nori pokyčių, rodo ir nuosaikių pažiūrų provakarietiško prezidento Hassano Rouhani, kuris pakeitė dvi kadencijas iš eilės valdžioje buvusį Mahmoudą Ahmadinejadą, išrinkimas šių metų birželį. Todėl sutartis dėl branduolinės programos apribojimo ir sankcijų sustabdymas gali būti viena iš priemonių bent šiek tiek numalšinti visuomenės nepasitenkinimą.

 

Izraelis nepatenkintas

Tačiau šiuo susitarimu patenkinti toli gražu ne visi. Izraelio ministras pirmininkas negailėjo kritiškų pastabų iškart po to, kai buvo sudaryta sutartis, ir net pavadino ją „istorine klaida“, kaip praneša britų dienraštis „The Guardian“. Kritikai teigia, jog tokia B. Netanyahu pozicija šaliai neatneš nieko gero ir nuves į dar didesnę politinę izoliaciją, pakenks jau ir taip įtemptiems JAV ir Izraelio santykiams. Pagrindinis argumentas, kodėl Izraelis nepatenkintas sutartimi, išlieka grėsmė šalies saugumui: suvokiama, kad jei Iranas tęstų savo branduolinę programą, Izraelis neturėtų tinkamų priemonių į tai atsakyti. Kita grėsmė kyla dėl Irano palaikymo „Hezbollah“, „Hamas“ ir kitoms islamiškoms karinėms grupuotėms regione. Su šia problema susiduria ir Saudo Arabija, kurioje juntama auganti Irano įtaka. Tad, viena vertus, kritiška Izraelio pozicija dėl sutarties visiškai suprantama, tačiau vyrauja nuomonė, kad jos laikytis šaliai nebūtų racionalu. Už principų laikymąsi Izraeliui gali tekti brangiai sumokėti – gali susilpnėti ryšiai ne tik su JAV, bet ir su visomis sutartį pasirašiusiomis šalimis.

 
JAV užsienio politikos galvosūkis

Po 1979-ųjų Irano revoliucijos, kai proamerikietišką monarchiją pakeitė antiamerikietiškas teokratinis režimas, JAV užsienio politika naftos išteklių gausiame Persijos įlankos regione buvo paremta dviem principais – strategine draugyste su Saudo Arabija ir Irano režimo izoliacija. Tačiau ar pasiekus laikiną susitarimą su Iranu galima manyti, kad JAV strategijoje įvyks posūkis nuo Saudo Arabijos Teherano link? Karimas Sadjadpouras, Carnegie tarptautinės taikos palaikymo instituto Vidurinių Rytų programos ekspertas, teigia, kad tokiam posūkiui dar neatėjo laikas. Neatrodo, kad JAV būtų pasiruošusios nusisukti nuo Saudo Arabijos, kuri išlieka svarbiausia naftos tiekėja, ir suformuoti sąjungą su Iranu, kamuojamu ideologinių ir ekonominių problemų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 124752 [post_author] => 1 [post_date] => 2013-12-04 10:57:57 [post_date_gmt] => 2013-12-04 08:57:57 [post_content] => ("All Over Press" nuotr.) [post_title] => United Nations General Assembly in New York, America - 26 Sep 2013 [post_excerpt] => Sukalbamesnis Iranas. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => united-nations-general-assembly-in-new-york-america-26-sep-2013 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2013-12-04 10:57:57 [post_modified_gmt] => 2013-12-04 08:57:57 [post_content_filtered] => [post_parent] => 124751 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2013/12/AOP10.3064151c.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai