Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Šūvis sau į koją

Vytautas Abromaitis | 2015-09-24

Naujas ginklavimosi varžybas pradėjusi Rusija gali parklupti nesusidorodama su tempu ir finansine našta.

 

Ambicijas tapti moderniausios karo technikos lydere demonstruojanti Rusija vienu metu pradėjo kelis itin brangius technologinius projektus, kuriais siekia įgyti pranašumą šių laikų kariniuose konfliktuose.

2010-aisiais Vladimiras Putinas paskelbė 23 trln. rublių (tuo metu 550 mlrd. eurų) kainuojantį projektą iki 2020 m. modernizuoti arba pakeisti 70 proc. sovietinės karinės įrangos, įskaitant karo laivus, naikintuvus, bombonešius ir strateginę branduolinę ginkluotę. Tai buvo logiška 2008 m. pradėtos didžiulės Rusijos kariuomenės reformos tąsa.

Rusija, 2008-aisiais pradėdama reformuoti ginkluotąsias pajėgas ir mėgindama kompensuoti daugiau nei 20 metų trukusį atsilikimą, nukreipė lėšas daugybe skirtingų krypčių. Šiuo metu kyla klausimas, kaip Vakarų sankcijų, ekonomikos recesijos ir Ukrainos įvykių kontekste vykdomos dronų, hipergarsinio ginklo kūrimo ir oro pajėgų modernizavimo programos, kokie jų rezultatai ir kokią reikšmę jos turi tolesnei šalies raidai.

 

Vargai dėl rusiškų dronų

Atgaivinti nepilotuojamų skraidančių aparatų programas rusus privertė penkių dienų Gruzijos karas, per kurį gruzinų kariai naudojo žvalgybinius Izraelio dronus. Gynybos ministerija suvokė būtinybę tokių įsigyti ir 2008-aisiais pradėti rusiškų žvalgybinių aparatų projektai, o A. S. Jakovlevo aviacijos konstruktorių biuras pradėjo kurti kovinį droną „Skat“. Šiems projektams patyrus nesėkmę, 2009 m. Rusija iš Izraelio nusipirko kelias dronų partijas, planuodama juos nukopijuoti. Tačiau to padaryti nepavyko ir tais pačiais metais su Izraelio bendrove pasirašyta dronų komponentų tiekimo į Rusiją sutartis. Tuo eksperimentai nesibaigė – 2012 m. Gynybos ministerija su bendrove „Suchoj“ pasirašė sutartį sukurti sunkųjį kovinį nepilotuojamą orlaivį, o įmonėms „Tranzas“ ir „Sokol“ pavesta sukonstruoti lengvuosius kovinius dronus. „Suchoj“ įrenginį turėtų pristatyti 2018-aisiais, o apie „Tranzas“ ir „Sokol“ pažangą informacijos nėra, tad gali būti, jog minėtas programas galėjo ištikti „Skat“ likimas.

2013-aisiais V. Putinas paragino greičiau kurti įvairių tipų dronus. Rusijos gynybos vadovybė puikiai supranta, kad turi vytis Vakarų šalis nepilotuojamų aparatų srityje, nes tokie prietaisai ateities karuose bus plačiai naudojami. Būtent dėl to Gynybos ministerija, bandydama panaikinti 20 metų atsilikimą, 2014 m. vasarį inicijavo ir finansavo programą, pagal kurią iki 2020 m. dronams kurti numatyta išleisti apie 320 mlrd. rublių (tuo metu – 6,6 mlrd. eurų). Programos kol kas nedavė vaisių – laikraštis „Vedomosti“ pabrėžia, kad iki reformų pradžios dronams kurti buvo skiriama beveik tiek pat lėšų, bet per tą laiką nepasiekta apčiuopiamų rezultatų, ir, kaip 2010-aisiais skundėsi gynybos ministro pavaduotojas Vladimiras Popovkinas, pinigai iššvaistyti veltui.

Žvelgiant iš inžinerinės, teorinės ir dizaino perspektyvos, Rusija tikrai nėra paskutinė pasaulyje dronų kūrimo srityje, tačiau šalyje stinga pramoninės bazės ir patyrusių specialistų, galinčių pagaminti didelį dronų kiekį. Dėl to 2014-aisiais kariuomenė turėjo tik 500 žvalgybinių dronų, iš kurių nemažą dalį sudaro Izraelio gaminiai, taip pat vietiniai lengvieji „Orlan-10“ (plačiai naudojami ir Ukrainos konflikte), rusiški Izraelio dronų prototipai ir sovietinis palikimas, o rusiškas kovinis dronas vis dar nesukurtas.

 

Amžinai perspektyvus bombonešis

Rusija nusprendė vytis JAV ir aviacijoje. Tuo metu, kai amerikiečių pajėgos paskelbė apie tolimojo nuotolio kovinių bombonešių projektą LRS-B (long range strike bomber) projektą, Maskva pareiškė pradedanti kurti naują penktos kartos strateginį bombonešį, kuris turėtų pakeisti pasenusius Tu-95MS, T-22M ir Tu-160. Projektas pavadintas PAK DA.

Kiek vėliau dėl finansinių priežasčių nuspręsta, kad PAK DA nebus toks ambicingas kaip amerikiečių LRS-B. Paaiškėjo, jog PAK DA nebus nei viršgarsinis (kaip Tu-160), nei hipergarsinis – jis bus kuriamas kaip orlaivis dideliam ginkluotės kiekiui gabenti. Ir nors V. Putinas teigė, kad PAK DA bus visiškai naujo tipo, šių metų liepą pranešta, jog bombonešis bus paremtas devintajame dešimtmetyje sukonstruotu Tu-160. Užuot paspartinus PAK DA projektą, dėl pinigų stygiaus bus modernizuojami minėti pasenę Rusijos orlaiviai.

Remiantis projekto dalininkės Indijos oro pajėgų karininkais, „Suchoj“ naikintuvas per brangus, prastai suprojektuotas, varomas senų ir nepatikimų variklių.

Nors tikėtasi PAK DA pradėti naudoti 2023-iaisiais, gynybos ministro pavaduotojas Jurijus Borisovas šių metų liepą pareiškė, kad nuspręsta tęsti modernizuotų Tu-160 bombonešių gamybą – 2023 m. oro pajėgose turėtų atsirasti penkiasdešimt Tu-160M2 modelių. Iš pradžių teigta, kad modernizuoto Tu-160 gamyba nesutrukdys PAK DA plėtrai, atrodo, kad Tu-160 modernizavimas gali PAK DA projektą nugramzdinti į užmarštį, nes Rusija negalės skirti kelių dešimčių milijardų dolerių. Veikiausiai programa bus palaidota ir apsiribota Tu-160 modernizavimu. Tokį scenarijų patvirtina ir faktas, kad daugelis sprendimų, turėjusių būti įgyvendintų pagal PAK DA projektą, bus panaudoti modernizuojant Tu-160.

 

Užaugti iki penktos kartos

Rusija ėmė vytis JAV ir kurdama penktos kartos naikintuvą, jį pavadinusi PAK FA projektu. PAK FA yra pirmasis rusų penktos kartos naikintuvas su „Stealth“ technologija. Amerikiečiai tokį lėktuvą jau turi – F-22 pakilo į orą dar prieš dešimt metų, tačiau rusai teigia, kad PAK FA bus pranašesni. Įgyvendinant PAK FA projektą sukonstruotas lėktuvas „Suchoj T-50“ turėtų pakeisti pasenusius Su-27 ir MiG-29, sukurtus dar devintajame dešimtmetyje. Pagal dabartinius planus T-50 gamyba turėtų būti pradėta 2016 m. pabaigoje ir iki 2020 m. šie orlaiviai jau galėtų leistis kariniuose aerodromuose.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 136826 [post_author] => 577 [post_date] => 2015-08-31 16:30:51 [post_date_gmt] => 2015-08-31 14:30:51 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => V. Putinas, S. Šoigu [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => russian-president-vladimir-putin-visits-severomorsk-2 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-31 16:30:51 [post_modified_gmt] => 2015-08-31 14:30:51 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136811 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/GettyImages-4527852121.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 136829 [post_author] => 577 [post_date] => 2015-08-31 16:34:58 [post_date_gmt] => 2015-08-31 14:34:58 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-104 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-31 16:34:58 [post_modified_gmt] => 2015-08-31 14:34:58 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136811 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/Grafikas3.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 136830 [post_author] => 577 [post_date] => 2015-08-31 16:34:59 [post_date_gmt] => 2015-08-31 14:34:59 [post_content] => [post_title] => Grafikas 1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-1-39 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-08-31 16:34:59 [post_modified_gmt] => 2015-08-31 14:34:59 [post_content_filtered] => [post_parent] => 136811 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/08/Grafikas-14.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai