Dienos skaičius
484
Tiek milijonų litų, neaudituotais duomenimis, valstybės valdomos įmonės 2013 m. uždirbo grynojo pelno.
Visi tekstai

Pasaulis

Tarp taupymo, nuosmukio ir atsigavimo

Vilius Petkauskas | 2012-05-09

Europoje vykstantys procesai vis dar kausto JAV žiniasklaidos dėmesį. Neabejojama, kad rinkimų maratonas paveiks daugelio šalių tolimesnę raidą ir bendrą Europos Sąjungos politiką. Analitikai prieštaringai vertina politinių vėjų pokyčius, mat užsienio investuotojai sunkiai atgauna pasitikėjimą, o pietinėms euro zonos valstybėms žūtbūt reikia finansuoti savo išlaidas. Slopstantis Angelos Merkel taupymo vajus ir ekonomistų kritika judina ką tik padėtus tolimesnės kovos su krize politikos pamatus, o radikalios dešinės partijos naudojasi visuomenės nepasitenkinimu ir jau nuo kitų metų gali turėti svarų žodį nacionaliniuose parlamentuose.

„The New York Times“ straipsnyje, pavadintame „Taupymas smaugia Europą“, ragina ES gilinti integraciją ir pasinaudoti galimybe tapti vieningesniu politiniu dariniu. „Europos vienijimo procesas visada patyrė pakilimų ir nuosmukių, tačiau nugalėjusi krizes ES tapdavo tik stipresnė“, – rašoma dienraštyje.

Teigiama, kad augant ES augo ir jos administracinis aparatas, todėl norint pasiekti realių rezultatų biurokratinė bazė turi būti supaprastina, o jos veikimas turi būti suprantamas ne tik akademikams ir biurokratamas. Dienraščio teigimu, valstybėse turi būti daugiau Europos, o vietos politikai turi jausti pareigą skatinti visuomenės palankumą federacinės Europos idėjai. Dar daugiau – priduriama, kad Europos Parlamento vaidmuo turi būti didesnis, jei norima, kad ES neprarastų demokratinio politinio darinio įvaizdžio.

Straipsnio autorius taip pat pateikia kelis pasiūlymus, kurie, jo nuomone, palengvintų Senojo žemyno problemų naštą. „Visų pirma, Europos ekonomikos ir finansų politika privalo skatinti ne vien taupyti – neskatindami ekonomikos augimo europiečiai pasmaugs visą Vakarų pasaulį“, – rašoma „The New York Times“. Antru pasiūlymu rekomenduojama imtis struktūrinių reformų, kurios ne tik padidintų ES prekių konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, bet ir sukurtų naujų darbo vietų. Galiausiai dienraštis siūlo Europos sprendimų priėmėjams pasinaudoti krize kaip tramplinu į labiau politiškai integruotą Europą: „Europa sau ir visam pasauliui įrodė, kad bendra valiuta neįmanoma be gilios politinės integracijos“.

Tuo tarpu „The Washington Post“ susirūpino išaugusia europiečių parama radikalioms dešiniosioms partijoms. „Daugiau nei pusę amžiaus Europos politinis elitas siekė įsivesti eurą ir ištrinti sienas tarp valstybių, bet panašu, kad augantis radikalų palaikymas apsunkins ne tik vieningo žemyno raidą, bet ir pristabdys skolų krizės likvidavimą“, – rašoma dienraštyje.

Dešiniųjų palaikymas Europoje stebina ne vieną analitiką tiek pačioje ES, tiek už Atlanto. Nuo Prancūzijos iki Austrijos bei nuo Graikijos iki Suomijos kelią į parlamentus skinasi politikai, pasisakantys už euro panaikinimą bei prieš gilesnę žemyno politinę integraciją. Taupymo žygis, įžiebęs viltis, jog europiečiai sėkmingai susitvarkys su finansiniais sunkumais, prarandą palaikymą, o statistiniai rodikliai, rodantys prasidedančią recesiją, skatina ieškoti kitų priemonių.

„Tik laiko klausimas, kada radikalios partijos bus išrinktos į valdžią ir bandys galutinai sunaikinti eurą, – dienraščiui kalbėjo vienas įtakingiausių Nyderlandų politikos analitikų Maurice‘as de Hondas. – Nė viena žemyno šalis nėra nuo to apsaugota“.

„The Washington Post“ taip pat pastebima, kad kai kurios Europos šalys jau dabar imasi riboti imigracijos mastus – ES nepriklausanti Šveicarija referendume sutiko imigracijos problemą spręsti taikydama kvotų sistemą, o danai ragina peržiūrėti Šengeno sutarties nuostatus. Tuo tarpu Nyderlanduose auga nepasitenkinimas lenkais ir kitais imigrantais iš Rytų Europos.

Vokietijos inicijuotos taupymo programos nepasiteisino, kaip buvo tikėtasi, o artėjantys rinkimai skatina opozicijos partijas kalbėti apie išlaidų didinimą ir taip vilioti rinkėjus.

„The Wall Street Journal“ politinį Europos nestabilumą vertina kaip nepavykusių bandymų reformuoti finansų sektorių padarinį. Straipsnyje, pavadintame „Niūri ekonomika aštrina politinę krizę“, teigiama, kad Vokietijos inicijuotos taupymo programos nepasiteisino, kaip buvo tikėtasi, o artėjantys rinkimai skatina opozicijos partijas kalbėti apie išlaidų didinimą ir taip vilioti rinkėjus.

Dienraštyje pastebima, kad Berlynas praranda svarbius sąjungininkus, o prezidento rinkimai Prancūzijoje nulems tolesnę kontinento situaciją. Subyrėjusi Nyderlandų vyriausybė dar labiau apsunkino situaciją – Amsterdamas buvo vienas aktyviausių Berlyno rėmėjų skatinant taupyti.

„Dabartinė padėtis primena situaciją, kuomet aplink leisgyvį pacientą stovintys daktarai negali diagnozuoti ligos ir leidžia jam palaipsniui mirti“, – situaciją komentavo Londone įsikūrusio Europos reformų centro vadovas Charlesas Grantas.

„The Wall Street Journal“ pastebi, jog investuotojus neramina taupymo priemonių neefektyvumas ir neatsigaunanti ekonomika. Nors blogiausi yra labiausiai krizės paveiktų pietinių Europos regionų rezultatai, pastebimas ir Vokietijos eksporto buksavimas. Jis galėjo prasidėti dėl mažėjančios prekių paklausos Graikijoje, Italijoje ir Ispanijoje. „Labai svarbu, kad investuotojai būtų užtikrinti, jog šalys pasieks balansą tarp taupymo ir augimo skatinimo, nes kitu atveju pietinės Europos šalys susidurs su labai rimtomis finansavimo problemomis“, – rašoma dienraštyje.

Puslapis 1
Array ( [0] => stdClass Object ( [guid] => ) [1] => stdClass Object ( [post_excerpt] => ) )

KOMENTARAI (0)

Dienos grafikas

Komentarai

Pamenate ryškiaspalvius, žibančius grupės ABBA kostiumus? Buvę jos nariai neseniai atskleidė, kad ne ...
Neįmanoma komentuoti politikos be Ukrainos. Rusų intervencija Kryme ir akivaizdus pasirengimas padalyti o ...
Po finansų krizės išpopuliarėjo bankų ir kitų finansų institucijų atsparumo testai. Pagal specialias ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai