Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Pasaulis

Vidurio kadencijos rinkimai JAV: pokyčių teks palaukti

Eglė Pačebutaitė | 2014-10-31

Lapkričio 4 dieną Jungtinėse Valstijose vyks vidurio kadencijos rinkimai į Atstovų rūmus ir Senatą.  Bus kovojama dėl visų 435 Atstovų rūmų kėdžių ir trečdalio (33 pozicijų) Senate. Įprasta, jog šiuos rinkimus lydi diskusijos apie dviejų didžiųjų JAV partijų – Respublikonų ir Demokratų – santykius, prezidento vaidmenį, karščiausius to meto vidaus ir užsienio politikos klausimus. Esminis klausimas – kaip pasikeis JAV politika po šių rinkimų.

Šiuo metu Respublikonai turi daugumą Atstovų Rūmuose, o Demokratai – Senate. Tačiau tam, kad Senato kontrolė atsidurtų Respublikonų rankose, jiems tereikia iškovoti šešias naujas vietas. Nors pastaruoju metu ši partija nepasižymi išskirtinai aukštu visuomenės palaikymu, konkrečios rinkimų apklausos jiems palankios, jose vienareikšmiškai prognozuojama pergalė. „Washington Post“ duomenimis, 79 proc. Respublikonų rinkėjų yra užtikrinti, jog lapkričio 4 d. ateis prie balsadėžių, tuo tarpu tarp Demokratų rinkėjų šis skaičius pastebimai mažesnis –  66 proc. „Turite balsuoti. Negali būti jokių pasiteisinimų, ateitis priklauso nuo mūsų“, – viename iš rinkiminės kampanijos renginių Marylande sakė JAV prezidentas Barackas Obama.

Vertėtų atkreipti dėmesį į kovas Aliaskoje, Arkanzase, Kolorade, Ajovoje, Kanzase, Kentukyje, Luizianoje bei Šiaurės Karolinoje. Būtent šių aštuonių valstijų rezultatai turėtų nulemti vietų pasiskirstymą Senate. Prognozuojama, jog daugumoje jų (išskyrus Kanzasą ir Kentukį) Demokratų partijos senatorius turėtų pakeisti respublikonai. Aliaskoje ir Arkanzase demokratų sėkmei koją gali pakišti nepasitenkinimas prezidentu. Abejojama, jog rinkėjai palaikys jau ne pirmos kadencijos siekiančius senatorius – demokratę Mary Landrieu iš Luizianos ir ne patį charizmatiškiausią respublikoną Mitchą McConellą iš Kenkukio. Galiausiai, nemažai įtakos bendram rezultatui turės ir tokios dažniausiai „svyruojančios“ valstijos kaip Ajova ar Koloradas.

Vis dėlto net ir pasikeitus kiekybinei Senato persvarai, vargu, ar galima tikėtis didelių pokyčių JAV politikoje. Kaip teigia Niujorko universiteto profesorius Patrickas Eganas, „daugumos pasikeitimas Senate neišjudins jau egzistuojančios aklavietės, mat Baltieji Rūmai vis dar bus B. Obamos rankose, o jis turi veto teisę“. Anot P. Egano, vertėtų klausti ne „ar, o kokiu mastu“ respublikonai perims Senatą. Didesnė dauguma reikštų, jog demokratams bus sunkiau sugrįžti į savo pozicijas 2016 metų rinkimuose, o respublikonų pusę tai galėtų stipriau suvienyti tais pačiais metais vyksiančiai prezidentinei kampanijai. Galima išgirsti ir priešingų nuomonių. Šiemet demokratams pralaimėjus, po dviejų metų jų kandidatas į prezidento postą galėtų naudotis numanomu respublikoniško Kongreso neveiksnumu. Tad galima sakyti, jog svarbiausias vidurio kadencijos rinkimų rezultatas bus suteikta kryptis 2016 m. metų prezidento rinkimų kampanijai.

Rinkiminės kovos akcentai

Rinkiminėje kovoje abi partijos yra labiau linkusios akcentuoti ne savo politikos prioritetus, bet kritikuoti priešininkus. Šiemet demokratai nenori daug kalbėti apie B. Obamą, bet tuo mielai užsiima Respublikonų partijos kandidatai. Tačiau pastarieji stengiasi vengti klausimų apie abortus, homoseksualų santuokas ar kontracepciją. Pavyzdžiui, Virdžinijoje vykusiuose debatuose respublikonų kandidatas Edas Gillespie‘is paprasčiausiai atsisakė kalbėti apie tos pačios lyties asmenų santuokas motyvuodamas tuo, jog į debatus neturėtų įsiterpti jo religinės pažiūros.

Tikriausiai labiausiai rinkimų eigoje akcentuojama užsienio politikos grėsmė demokratams yra „Islamo valstybė“. Respublikonai jos egzistavimo faktą pateikia kaip rimtą pavojų JAV saugumui, su kuria oponentai yra nepajėgūs susidoroti. Naujojo Hempšyro senatorė Kelly Ayotte netgi išreiškė susirūpinimą, jog B. Obamos kova prieš ISIS tėra tik agitacinis triukas. Ji teigia bijanti, jog po rinkimų JAV pastangos sunaikinti šį teroristinį darinį tik blės. Dalis diskusijų sukasi ir apie Ebolos viruso protrūkį pasaulyje. Dėl jo JAV kilusią paniką savo rinkiminėse agitacijose išnaudoja visi – tiek respublikonai ar demokratai, tiek nepriklausomi kandidatai. Žinoma, kaltindami vieni kitus. Atrodo, jog dėl Ebolos „atėjimo“ į JAV kalti migracijos politikos trūkumai, o vakcina dar neišrasta dėl finansinių „skylių“ biudžete.

Vidaus politikoje diskutuojama, ar reiktų pritarti prieštaringai vertinamam „Keystone“ vamzdynų projektui, einančiam per Kanadą ir Jungtines Valstijas, ypač – apie jo ekologines pasekmes.  Kritikos strėlių neišvengia prezidento B. Obamos sveikatos politika bei jo Prieinamos slaugos įstatymas, ekonominėje srityje – biudžeto deficitas. Ajovoje, vienoje „karščiausių“ šių metų rinkimų valstijų, daug dėmesio skiriama darbo vietų skaičiui gamybos sektoriuje bei ūkininkavimo sąlygoms. Respublikonai viešojoje erdvėje yra puolami dėl Kongreso sprendimų vilkinimo, nesugebėjimo susitarti su oponentais ir politinių žaidimų. Kaip bebūtų, panašu, jog daugiau akmenų į savo daržą šįkart susirinks demokratai.

 „Aš ne Obama“

Viena tokios situacijos priežasčių, žinoma, yra B. Obamos prezidentinė veikla ir jo formuojamas nacionalinės Demokratų partijos įvaizdis. Tad kaip ir galima numanyti, šiemet viena svarbiausių vidinių partijos poliarizacijos linijų yra pačių demokratų tapatinimas su prezidento politika. Nieko nebestebina tendencija, jog tarpiniai rinkimai – tai lyg referendumas, įvertinantis šalies vadovo veiklą. Praeityje respublikonai pralaimėjo tiek sekso skandale susikompromitavus Billui Clintonui, tiek dėl nepalankiai įvertintų Džordžo Busho veiksmų Irake ir Afganistane. Taigi antrosios prezidentinės kadencijos viduryje B. Obamai pasiekus visuomenės palaikymo žemumas („Gallup“ duomenimis, 2014 m spalio mėnesį prezidentą palaikė vos 41 proc. JAV piliečių), dalis demokratų kandidatų savo rinkiminėse kampanijose siekia nuo jo atsiriboti. Pavyzdžiui, Konektikuto valstijos demokratės Alison Lundgren Grimes reklaminis filmukas prasideda jos žodžiais: „Aš ne Barakas Obama“. Arkanzaso senatorius Mike‘as Pryoras teigė, jog jis yra nusivylęs prezidento darbu ir per dideliu dėmesiu retorikai, o ne konkretiems planams, kaip vesti šalį į priekį. Savo rinkiminėje kampanijoje jis taip pat stengiasi kiek galima pabrėžti savo atsiribojimą nuo nacionalinės Demokratų partijos.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132023 [post_author] => 575 [post_date] => 2014-10-31 13:49:56 [post_date_gmt] => 2014-10-31 10:49:56 [post_content] => (Pete Souza/Baltieji rūmai nuotr.) [post_title] => Barackas Obama [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => obama [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 13:49:56 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 10:49:56 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132021 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/obama.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai