Lietuviška minimali alga lenkia 85 proc. pasaulio gyventojų pajamas

Lietuviams iki pilnos laimės trūksta. Ko - nežinia.(S. Žiūros/BFL nuotr.)

Minimali mėnesinė alga Lietuvoje – 670 litų „į rankas“ – Vakarų pasaulio kontekste atrodo skurdžiai. Tačiau, vertinant viso pasaulio gyventojų pragyvenimo lygį, tokio dydžio atlyginimas lenkia 85 proc. žemės gyventojų pajamas, rodo planetos gyventojų pajamų lyginamoji skaičiuoklė. „Savo turtą vertiname žiūrėdami į tuos, kurie gauna daugiau. Tai mus priverčia pasijausti skurdžiais“, – teigia projekto organizatoriai.

Minimalų lietuvišką atlyginimą uždirbantis darbuotojas, vertinant metines pajamas, lenkia 85,17 proc. pasaulio gyventojų.

Gaunantys vidutines pajamas – 1675 litus per mėnesį (tiek vidutinė alga siekė 2011 m. III ketvirtį) – atsiduria tarp 13,89 proc. turtingiausių pasaulio žmonių.

Vertinant pasauliniame kontekste, mažiausiai uždirba gaunantys iki 87 litų per mėnesį. Patenkančių į 10 proc. turtingiausių pasaulio žmonių pajamos per mėnesį viršija 5500 litų.

Pajamų skaičiuoklės sumanytojai skelbia, kad šia skaičiuokle nori paskatinti susimąstyti žmones, jog skurdui jokių „lubų“ nėra. Trys milijardai žmonių gyvena per dieną gaudami mažiau nei 80 centų, 1,3 mlrd. – mažiau nei 40 centų, iš kurių 70 proc. – moterys – tokie skaičiai pateikiami svetainėje.

Projekto organizatoriai rėmėsi Pasaulio plėtros banko pateiktais duomenimis.

Skurdas ar ne?

Tačiau Vakarų pasaulio ritmas ir aukštas ekonomikos lygis veja Lietuvą į skurdžiausių valstybių sąrašus. Neseniai „Eurostat“ skelbė, kad 2010 m. trečdaliui Lietuvos žmonių grėsė skurdas ir socialinė atskirtis.

Skurdo rizikai priskiriami asmenys, kurių pajamos sudaro mažiau nei 60 proc. šalies gyventojų pajamų vidurkio. 2010 m. tokių gyventojų šalyje buvo penktadalis. Socialinė atskirtis gresia tiems, kai darbingo amžiaus žmogus per metus dirba tik 20 proc. potencialaus darbo laiko. Tokių, naujausiais duomenimis, buvo 9,2 proc.

Optimizmo nekelia ir lietuvių perkamoji galia – 2010 m. duomenimis, ji siekė tik 60 proc. Europos Sąjungos šalių vidurkio.

Tačiau labiau už skurdo rodiklius, ekonomisto Raimondo Kuodžio teigimu, verčia susirūpinti lietuvių požiūris į esamą situaciją. „IQ forumo“ diskusijoje ekonomistas tikino, kad didelės pajamos savaime negarantuoja pasitenkinimo: „Pastebima paradoksų, jog žmogus sutiktų dirbti už mažesnį atlygį, nei gauna dabar, jei visi kiti uždirbtų mažiau.“

IQ.lt jau anksčiau rašė apie laimės trūkumą Lietuvoje, vertinant gyventojų pasitenkinimą esamomis sąlygomis. Tačiau įvairūs laimės kiekio skaičiavimų rezultatai nenudžiugino – šalies gyventojai optimizmu nespinduliuoja. Vieno pastarųjų tyrimo duomenys skelbia, jog iš 58 valstybių gyventojų už lietuvius nelaimingesni tik rumunai, serbai, egiptiečiai bei palestiniečiai.

Tyrimo rengėjų teigimu, laimės indeksas tiesiogiai nepriklauso vien tik nuo ekonominių rodiklių.