Nežinia ir nepasitenkinimas dėl ACTA kyla ir Lietuvoje

Šeštadienį Lietuvoje rengiamas pirmasis protestas dėl ACTA – prekybos susitarimo dėl kovos su klastojimu. Jam nepritariantieji teigia, kad susitarimas gali pažeisti žmogaus teisę į privatumą.

Neskaitant nuogąstavimų dėl privatumo, vienas didžiausių priekaištų dėl ACTA (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement) yra tai, kad valstybės jį pasirašė be diskusijų ir pasitarimo su visuomene. Tai padarė ir Lietuva, kuriai, kaip ir toms valstybėms, dar teks dokumentą ratifikuoti parlamente.

Dokumento pasirašymas nustebino net teisingumo ministrą Remigijų Šimašių, apie tai paskelbusį savo tinklaraštyje. Teisingumo ministerijos atstovas šią savaitę Vilniaus Mokytojų namuose vykusioje viešoje diskusijoje aiškino, kad su dokumentu dirbo techninio lygio specialistai, o ministerijos vadovas apie susitarimą išties galėjo būti neinformuotas.

Diskusijos apie ACTA dažnai nukrypsta prie to, ar informacinės produkcijos kopijavimą ir naudojimą galima traktuoti lygiai taip pat, kaip dviračio vagystę, nes nukopijavus kūrinį savininkas jo nepraranda.

Ginantieji ACTA teigia, kad ji neturi nieko bendra su šia principine diskusija, kadangi tik detalizuoja jau dabar galiojančias taisykles ir naujų autorių teisių nekuria. Priešininkai atkerta: jei fundamentalus supratimas apie autorių teises ir dalinimąsi informacija yra pasenęs ir ydingas, tai ACTA yra šią prastą sistemą gilinantis ir dar labiau įtvirtinantis dokumentas.

Antanas Bubnelis, bendrovės „Teo“ atstovas spaudai, „Verslo žinioms“ komentuoja, kad kalbėti apie ACTA poveikį verslui dar sunku, nes dokumentas yra gana abstraktus ir deklaratyvus, nėra aišku, kaip šalys jį pritaikys.

Ši įmonė, kaip interneto tiekėja, priėmus ACTA gali būti įpareigota, pavyzdžiui, rinkti ir teikti duomenis autorių teisių turėtojams apie klientų siunčiamą informaciją.

„Net ir svarstant daug konkretesnius galimų ribojimų klausimus, retai kada kalbama apie technines priemones ir galimybes tai daryti. Ligšiolinė pasaulinė patirtis rodo, kad ėmusis bet kokių interneto ribojimų ar kontrolės priemonių netrukus surandama įvairiausių būdų juos apeiti, – dienraščiui teigia A. Bubnelis. – Manome, Lietuvoje galimų ribojimų ir konkretus ACTA klausimas dar nėra viešai pakankamai apsvarstytas. O kadangi jis glaudžiai susijęs su žmogaus teisėmis, turėtų būti pradėta plati diskusija“.