Vamzdynų „fejerverkai“ neturėtų tapti kasdienybe

Trūkęs šilumos tinklo vamzdis Vilniuje nereiškia katastrofinės sostinės vamzdynų būklės, aiškina „Vilniaus energijos“ atstovas. Teigiama, jog avaringumas sostinės vamzdžių tinkluose – vienas mažiausių Lietuvoje.

Ketvirtadienį dėl žemos oro temperatūros šalia Lukiškių aikštės trūkęs vamzdis pusei paros be šildymo paliko 146 namų gyventojus. Avarijos priežastis – itin žema oro temperatūra.

Nerijus Mikalajūnas, „Vilniaus energijos“ atstovas spaudai, aiškino, kad avarija neatspindi sostinės vamzdyno būklės – ši per dešimtmetį žymiai pagerėjo. „Nuo 2002 metų šilumos nuostolis sumažėjo iki 12 proc. – anksčiau siekė 24 proc. Toks rodiklis vienas mažiausių Lietuvoje.“

Šiluminis nuostolis Suomijos sostinėje Helsinkyje siekia 9 proc., Taline Estijoje kiek didesnis.

Darius Biekša, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų energetikos katedros docentas, teigė, jog nereikėtų baimintis dėl „sovietinio vamzdyno“: „Kasmet yra daromi hidrauliniai bandymai, tačiau juos imituoti tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, būtų labai brangu, tiesiog neekonomiška. Bandymų metu galima iš dalies tik galima numatyti galimą avaringumą.“

Vilniuje besidriekiančio vamzdyno ilgis siekia 700 km, didžioji dalis jo – pakeista naujais vamzdžiais arba rekonstruota. Tiesa, D. Biekša teigė, jog tinkami naudoti ir 30-40 metų senumo vamzdžiai.

Paklausus, ar geriausia avarijų prevencija nebūtų viso vamzdyno pakeitimas, D. Biekša patikino, jog tai ne tik kainuotų didžiulius pinigus, tačiau darbams nepakaktų ir šalies specialistų bei techninių darbuotojų.

„Vilniaus energija“ nežino, kokia bus galutinė avarijos kaina. Dėl lapkričio mėnesį nepagrįstai išaugusių sąskaitų už šildymą kaltinama kompanija ramino gyventojus, jog ketvirtadienį vykusios avarijos Vilniuje likvidavimas sąskaitų dydžio neįtakos.