Pirmasis LR prezidento rinkimų turas – jau šį sekmadienį. Kol rinkėjai svarsto, kuris iš aštuonių kandidatų yra vertas jų balsų, kandidatai daugiausia laiko skiria kalbėti apie užsienio politiką, saugumą ir gynybą. Tačiau koks kandidatų požiūris į pagrindines žmogaus teises?
Nevyriausybinių organizacijų ir žurnalo IQ projektas Rinkis2024.lt įvertino kandidatus pagal jų pažiūras ir veiklą žmogaus teisių klausimais. Kandidatus įvertino ir 17 nepriklausomų ekspertų, tarp kurių – NVO atstovai, viešųjų ryšių specialistai, politologai, žurnalistai ir kiti visuomenės veikėjai.
Visą informaciją, kokiais etapais ir kaip buvo vykdoma kandidatų apžvalga, rasite straipsnio pabaigoje. O dabar apžvelkime vertinimo rezultatus.
Fantastiškasis ketvertas
Prasčiausiai apžvalgoje pasirodė keturi kandidatai. Tai – Ignas Vėgėlė, Andrius Mazuronis, Eduardas Vaitkus ir Remigijus Žemaitaitis. Nors visiems kandidatams buvo suteiktos vienodos sąlygos atsakyti į klausimus, trys iš jų to nepadarė, savo nuomone žmogaus teisių klausimais pasidalinti sutiko tik R. Žemaitaitis.
R. Žemaitaitis sutinka, kad valstybė turėtų suteikti daugiau socialinių garantijų žmonėms, kurie prižiūri negalią turinčius ar sunkia liga sergančius artimuosius. Jis taip pat pritaria, kad negalią turintys vaikai turėtų turėti galimybę įtraukties būdu mokytis su kitais vaikais, ir pritaria, kad pabėgėliai iš Sirijos turėtų būti priimami Lietuvoje vienodomis sąlygomis kaip ir pabėgėliai iš Ukrainos. Tačiau R. Žemaitaitis nesutinka su lytiškumo ugdymo programomis Lietuvos švietime, nepritaria Seimui pateikto Civilinės sąjungos įstatymo projektui, Stambulo konvencijos ratifikavimui. Jis taip pat nesutinka su mintimi, kad nepilnamečiams neturėtų būti ribojama su seksualinėmis mažumomis susijusi informacija, ir nepritaria, kad Lietuva turėtų nustoti vykdyti migrantų atstūmimo praktiką ir vietoj jos sukurti sistemą, užtikrinančią galimybę prieglobsčio prašantiems asmenims pateikti prieglobsčio prašymą Lietuvoje.
Panašus R. Žemaitaičio vertinimas atsiskleidė ir ekspertų apklausose. Vertindami R. Žemaitaitį, vos keli balsai teigia, kad R. Žemaitaitis supranta lyčių ir seksualinių lygiateisiškumo svarbą, suvokia migracijos klausimą, tačiau ekspertai beveik vienbalsiai R. Žemaitaitį įvertino kaip žmogaus teisių klausimus neigiantį kandidatą.
Ši tendencija išlieka ir kitų trijų kandidatų vertinimuose: I. Vėgėlę, A. Mazuronį ir E. Vaitkų ekspertai yra linkę matyti kaip žmogaus teisių priešininkus. „Abu smarkiai prasilenkia su tuo, kaip Vakaruose yra suvokiamos žmogaus teisės, – apie E. Vaitkų ir R. Žemaitaitį kalbėjo vienas iš apklausoje dalyvavusių ekspertų. – Jie orientuojasi į tvirtos rankos nostalgiją, buvusiems laikams prijaučiančius žmones, kurie yra priešiški dėl vakarietiškų normų įgyvendinimo vykstantiems pokyčiams. Prieš žmogaus teises nukreipta retorika leidžia ir pasipelnyti iš tam tikro elektorato dalies simpatijų, tiek pavaidinti antisisteminį ar persekiojamą sistemos. Kandidatai apskritai nesigilina į žmogaus teisių klausimus.“
Įdomu tai, kad I. Vėgėlė, politiniame akiratyje atsidūręs dar 2021 m., kai visuotiniame Lietuvos advokatūros susirinkime ėmė kritikuoti Pasaulio sveikatos organizaciją, galimybių paso taikymą ir karantino ribojimus, į viešumą iškilo pabrėždamas būtent žmogaus teisių problemą. Tą dieną jis kaltino valdančiuosius, kad jų taikomos karantino kontrolės priemonės ir skiepijimas pažeidžia žmogaus teises. Tačiau tai nepelnė ekspertų palankumo – jis atsidūrė prasčiausiai pasirodžiusiame ketvirtuke, o jo pasirinktą komunikacijos strategiją ekspertai įvardijo kaip populizmą.
„I. Vėgėlė savo programoje įkūnija tipinį populistinį požiūrį, kad valdžia neklauso žmonių nuomonės, kad tam tikri su žmogaus teisėmis susiję dalykai visuomenei yra brukami per prievartą. Tai yra pagrindinė jo korta, kurią jis išnaudoja siekdamas dar gilesnės poliarizacijos ir ant kurios jis stato visą kampaniją. Kandidato retorikoje pasitaiko dezinfromacijos ar misinformacijos, kai skleidžiami nepatikrinti dalykai (dezinformacija – sąmoningai skleidžiama klaidinga informacija siekiant klaidinti, o misinformacija – nepatikrinta ar netiksli informacija – IQ past.). Tačiau veikiausiai problema ir yra ta, kad žiūrima ne to, kaip iš tiesų yra, o to, kokį rezonansą vienu ar kitu atveju galima sukelti“, – vertino ekspertas.
A. Mazuronis <...> savo poziciją labiau išduoda ne tiek asmeninėmis kalbomis, tačiau eidamas (į rinkimus – IQ past.) su politine jėga, kuriai pati sąvoka „žmogaus teisės“ niekada nebuvo svarbi ar net atvirkščiai – pasitarnaudavo populistinei priešiškai mobilizacijai.
Paskutinis ketverto kandidatas A. Mazuronis taip pat nesužibėjo žmogaus teisių klausimais. Apie kandidato požiūrį į projekto keltus klausimus galima spręsti tik iš ankstesnių pasisakymų ir balsavimų: kaip ir kiti, jis nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo, pasisako prieš Civilinės sąjungos įstatymo projektą, o kalbėdamas apie migracijos problemas kandidatas aiškiai įvardijo, kad „žmogaus teises mes turime trumpam pamiršti“.
Ekspertai kaip vieną A. Mazuronio silpnybių žmogaus teisių tema įvardijo Darbo partiją, kuriai kandidatas pirmininkauja: „A. Mazuronis <...> savo poziciją labiau išduoda ne tiek asmeninėmis kalbomis, tačiau eidamas į rinkimus su politine jėga, kuriai pati sąvoka „žmogaus teisės“ niekada nebuvo svarbi ar net atvirkščiai – pasitarnaudavo populistinei priešiškai mobilizacijai.“
Verdiktas – nė vienas iš šio ketverto kandidatų neišlaikė žmogaus teisių testo. Nors kai kuriais atvejais kandidatai suvokia tam tikras socialiai jautriausių grupių lygiateisiškumo problemas (R. Žemaitaitis neįgaliųjų klausimu), jie ieško įvairių pasiteisinimų, naudoja šiuos klausimus poliarizuoti visuomenei ir mobilizuoti rinkėjams (I. Vėgėlė) arba iš viso neigia su žmogaus teisėmis susijusių pokyčių svarbą (E. Vaitkus, A. Mazuronis).
Žmogaus teisių vėtrungė
Gitanas Nausėda per savo pirmąją kadenciją pademonstravo, kad yra vertas pagyrų dėl įsitraukimo į žmonių su negalia iniciatyvas, ir aiškiai suvokia šios socialinės grupės pažeidžiamumą. „G. Nausėda savo prezidento kadencijos metu aktyviai palaikė įvairias žmonių su negalia NVO iniciatyvas, įstatymo projektus, skatino teigiamas nuostatas žmonių su negalia atžvilgiu, ypač daug dėmesio skyrė lengvai suprantamai kalbai plėtoti, teisei į įtraukųjį ugdymą reglamentuoti ir įgyvendinti“, – komentavo kitas ekspertas.
Dabartinis prezidentas pats yra labiau tradicinių pažiūrų. Tačiau dažnai vengia atvirai reikšti savo poziciją klausimais, kurie gali būti suvokti kaip poliarizuojantys.
Bet kitais žmogaus teisių klausimais G. Nausėda išliko be aiškios krypties ir neprisiima lyderio vaidmens – kaip parodė rinkimų debatai, jis pasirinko valdančiųjų kritiko vaidmenį.
„Dabartinis prezidentas pats yra labiau tradicinių pažiūrų, – apie kandidatą rašo vienas ekspertų. – Tačiau dažnai vengia atvirai reikšti savo poziciją klausimais, kurie gali būti suvokti kaip poliarizuojantys. Tais klausimais jis labiau linkęs užimti tokio tarsi katino Leopoldo poziciją, kad reikia kalbėtis, tartis. Jis nesuvokia prezidento kaip lyderio, kuris galėtų imtis formuoti visuomenės nuomonę, keisti ją, o veikiau vaizduojasi esąs viešosios opinijos ribojamas ar net jos įkaitas. Delsimas svarbiais klausimais aiškinamas, kad mes dar nepribrendome, kad dar ne laikas, kad dar reikia labiau išdiskutuoti. Tačiau pati atsakomybė diskutuoti, kalbėtis paliekama kažkam kitam, tik ne jam. Jis veikiau vaizduojasi esą arbitras, vertintojas, bet ne dialogo dalyvis. Tam tikrais klausimais, tiesa, jis yra pareiškęs, kad, pavyzdžiui, šeima yra tik vyras ir moteris, tad Civilinės partnerystės įstatymas jokiu būdu negalėtų prilyginti partnerystės šeimai.“
Apklausų rezultatai rodo, kad G. Nausėda kiekvienu žmogaus teisių klausimu vertinamas itin skirtingai. Lyčių ir seksualinių mažumų lygiateisiškumo vertinime G. Nausėda atsispindi neigiamai (atitinkamai 56 ir 50 proc. apklaustųjų vertina prezidentą neigiamai), negalios tema jis vertinamas ypač palankiai (89 proc.), o migracijos tema – 93 proc. apklaustųjų mano, kad prezidentas supranta migracijos ir prieglobsčio problemas, tačiau daro išlygas.
Bronza ir sidabras
Trečioje apklausų vietoje atsidūrė Ingrida Šimonytė. Kaip ir G. Nausėdos, jos stiprioji pusė – negalią turinčių asmenų tema. Apklausoje ši kandidatė gavo daugiausia palankių vertinimų, o ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad šioje srityje I. Šimonytė pasižymi nuoseklumu: „Pabrėžtina, kad I. Šimonytė negalios klausimams skyrė dėmesio jau 2016–2020 m. kadencijoje kaip Seimo narė, – teigė vienas apklausoje dalyvavusių ekspertų. – Ji palaikė įvairias iniciatyvas dėl žmonių su negalia situacijos, ypač skatino asmenų su negalia įdarbinimą atviroje darbo rinkoje panaikinant socialinių įmonių modelį.“
Ir čia matyti daromos išlygos. Nors I. Šimonytės vertinimas žmogaus teisių aspektu yra palankesnis už G. Nausėdos, čia taip pat ekspertai įžvelgia daromų išlygų – tiek migracijos, tiek seksualinių mažumų lygiateisiškumo klausimais.
Politinėje srityje premjerė ir dėl savo pareigų kartais imasi tų skirtingų pozicijų derinimo vaidmens.
Kitas nuomone pasidalijęs ekspertas įvardijo I. Šimonytės silpnybę, kuri, panašiai kaip ir A. Mazuronio atveju, yra susijusi su partijos įtaka.
„I. Šimonytė savo asmeninėmis pažiūromis, atrodo, artima Dainiui Žalimui, tačiau jos iššūkis yra tas, kad pati jos atstovaujama partija labai nevieninga tam tikrais svarbiais žmogaus teisių klausimais, – teigė ekspertas. – Pavyzdžiui, partijoje yra ir tų, kurie pritartų partnerystei, ir tų, kurie griežtai ją atmeta ir traktuoja kaip išgalvotą žmogaus teisę. Tas pats su Stambulo konvencija. Tad politinėje srityje premjerė ir dėl savo pareigų kartais imasi tų skirtingų pozicijų derinimo vaidmens, kita vertus, pragmatiškai suvokia, kad tam tikrais klausimais neužtektų balsų, tad jų ir neforsuoja nenorėdama išsiūbuoti partijos ar koalicijos laivo ar netekti paramos tam tikrais kitais svarbiais klausimais.“
Antroje vietoje – Giedrimas Jeglinskas, kuris, beveik vieninga ekspertų nuomone, buvo pripažintas gerbiantis lyčių, seksualinių mažumų lygiateisiškumo ir negalią turinčių asmenų problemas, nors pripažįstama, kad negalios klausimo požiūriu G. Jeglinską vertinti sunku – kandidatas viešai apie tai daug nekalba. Nors iš į geopolitiką ir saugumą nukreiptos kampanijos sunku suprasti kandidato poziciją žmogaus teisių problemomis, tačiau projekto rengtoje apklausoje beveik į visus klausimus atsakė žmogaus teisių naudai. Tiesa, svarbu paminėti tai, kad atsakydamas į anketos klausimus, kandidatas pritarė Civilinės sąjungos įstatymui, tačiau LRT rengtų debatų Lukiškėse metu G. Jeglinskas teigė nemanantis, kad vienos lyties poros ir auginančios vaikus gali būti laikomos šeimomis. Sudėtingiausias G. Jeglinskui buvo migracijos klausimas – apklausoje kandidatas lygiai taip pat kaip ir R. Žemaitaitis nurodė, kad Lietuva neturėtų atsisakyti atstūmimo politikos. Į tai atkreipia dėmesį ir kandidatus vertinę ekspertai.
„G. Jeglinskas tarsi ir signalizuoja, kad jam artima vakarietiška pozicija žmogaus teisių klausimais, tačiau labai aiškiai regimas prioritetas saugumui, kuris tam tikrais atvejais kelia kolizijos su žmogaus teisėmis iššūkių, ypač kalbant apie migraciją“, – teigė vienas ekspertų ir pridūrė, kad G. Jeglinskas aiškiai demonstruoja, jog saugumas, o ne migracijos problema būtų jo prioritetas.
Auksinis įvertinimas
Labiausiai žmogaus teisių tema pasižymėjo Dainius Žalimas. Pildydamas projekto anketą šis kandidatas į visus klausimus atsakė teigiamai, t. y. visais socialiai jautriais klausimais jis pasisako už žmogaus teisių intereso gynimą. Tą patį sako ir ekspertų apklausos – vos keli ekspertai teigė, kad D. Žalimas vienais ar kitais žmogaus teisių aspektais galėtų daryti išlygas. Likusieji pripažino, jog šis kandidatas gerbia žmogaus teises.
„D. Žalimas žmogaus teisių klausimais yra stipriausias kandidatas ir dėl savo asmeninių pažiūrų, ir dėl teisinio pagrindo, ir dėl to, kad jam nereikia savo pozicijos taikstyti su jį iškėlusios politinės jėgos nuostatomis, nes vieni kitus puikiai atitinka. Kandidatas kalba drąsiai, negaili ir argumentuotos kritikos“, – komentavo vienas ekspertų.
„D. Žalimas yra pasisakęs apie negalios klausimus iš žmogaus teisių perspektyvos, jo programoje skiriama dėmesio žmonių su negalia įtraukčiai į darbo rinką, įtraukiajam ugdymui, paslaugų prieinamumo didinimui žmonėms su negalia ir jų šeimoms“, – pritarė kitas savo nuomone sutikęs pasidalinti ekspertas.
*****susije*****
Kaip vyko „Rinkis 2024“ apžvalga?
„Rinkis 2024“ iniciatyvos tikslas – žmogaus teisių požiūriu įvertinti prezidento posto siekiančius kandidatus. Norime įvardyti, kurie politikai gerbia žmonių orumą ir pripažįsta pagrindinius žmogaus teisių principus, o kurie juos neigia.
Kodėl tai svarbu? Pirma, siekiame, kad priimant sprendimus mūsų valstybėje būtų atsižvelgiama į žmonių įvairovę ir, natūralu, skirtingumą. Antra, mums svarbu, kad politinėje darbotvarkėje atsirastų daugiau vietos ir dėmesio žmogaus teisių klausimams.
„Rinkis 2024“ kandidatų vertinimas buvo atliekamas trimis etapais.
Pirmuoju etapu buvo siekiama surinkti visą viešą medžiagą apie kandidatus, jų pažiūras ir pareiškimus žmogaus teisių tema.
Antruoju projekto etapu leidome patiems kandidatams atsakyti į projekto organizatorių paruoštus klausimus žmogaus teisių tema. Visiems kandidatams buvo suteiktos vienodos sąlygos atsakyti į anketos klausimus.
Trečiasis etapas įtraukė visuomenininkus, politikos stebėtojus, žurnalistus ir kt., kurie turėjo galimybę įvertinti kiekvieną kandidatą atskirai atsakydami į specialiai šiai apžvalgai parengtas anketas.
Daugiau informacijos galite rasti puslapyje Rinkis2024.lt
