Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Sportas

Skrydis Dakaro viršūnės link

Elijus KNIEŽAUSKAS | 2015-02-14

Su Benediktu Vanagu grįžau jau iš antrojo Dakaro ralio. Šiemet jį sutikau beveik visuose greičio ruožų finišuose, išlydėjau kone į visus startus. Mačiau jį piktą, laimingą, nustebusį, patenkintą, isterišką, ramų. Negaliu paaiškinti, kodėl šis žmogus kasmet danginasi į pasaulio kraštą ir palieka krūvą pinigų smėlynuose, todėl paprašiau jo paties papasakoti.

B. Vanago atsakymas trumpas: „Tai mano asmeninė ambicija.“ Ji šiemet sportininką atvedė ten, kur nė vienas lietuvis lenktynininkas dar nebuvo, – į 24-ą bendrosios Dakaro ralio įskaitos vietą. Su lietuviu pradėjo sveikintis stipriausios šio sporto asmenybės, jis buvo pripažintas. Tačiau vien ambicijos nepakako, už jos slypi daug ilgesnis procesas.

„Čia esu dėl trijų priežasčių. Pirma, tai yra natūrali mano karjeros tąsa. Visi geriausi ralio lenktynininkai atsiduria čia. Tai šio sporto viršūnė. Antra, noriu parodyti žmonėms, kad nėra neįmanomų dalykų. Jei to nejausčiau, dar pagalvočiau, ar verta tiek aukoti dėl asmeninės ambicijos. Trečias dėmuo – darbas dėl tautinio identiteto. Labai tikiu Vyčio simboliu, ir Dakaras yra puiki arena jį parodyti daugybei žmonių“, – sakė B. Vanagas.

Automobilių sportas – pinigų sportas. Dakare kiekvienas menk­niekis kainuoja tūkstančius eurų, ir be finansų B. Vanagas ten nebūtų patekęs. Automobilių sportą nelabai mėgstančioje Lietuvoje rinkti pinigus nepaprastai sunku.

Nors didžioji dalis šalies sporto gyvena iš valstybės skiriamų lėšų, lenktynininkai turi pasikliauti kitais šaltiniais. Paprastai turtingais tėvais, kurie siekia, kad neišsipildžiusias jaunystės svajones įgyvendintų sūnūs. B. Vanagas tokios paramos neturėjo, bet šių metų Dakarui surinko didžiausią iki šiol biudžetą – apie 800 tūkst. eurų.

„Vertinant pinigais, tai niekada neduos pelno, bet emociškai viskas seniai atsipirko. Neturiu tikslo, kad valstybė mane pamatytų ir skirtų lėšų. Jei prisidės, būsiu laimingas, bet tokiais dalykais netikiu. Tikiu tuo, ką darau, ir man to pakanka. Šiaip ar taip, aš irgi valstybės dalis, priimu sprendimus, kurie man atrodo efektyvūs“, – kalbėjo B. Vanagas.

Sporte rėmėjų nereikia

Lenktynininkas ne tik savo komunikacijoje, bet ir kasdienėje kalboje nevartoja žodžio „rėmėjai“ – vietoj jo atsirado „partneris“, ant savo automobilio neklijuoja ir „lipdukų“. B. Vanagas vienintelis Lietuvoje sukūrė šį tą panašaus į sporto rinkodarą, kuri leidžia rinkti nematyto dydžio sumas.

„Visa sporto rinkodara paremta emociniu principu. Verslas nori pasiimti sporto ar kultūros teikiamą sinergiją. Praėjo laikas, kai reklamavome savo veiklą ir pardavinėjome logotipų plotą. Didieji verslai jau subrendę, ir pagrindinis dalykas yra emocinis pasąmoningas ryšys su klien­tu. Su mumis esantys prekių ženklai klientams suteikia šansą sirgti už savo komandas, ir jie pasąmoningai pasirinks tą produktą iš trijų vienodų“, – kalbėjo jis.

Šiuo atžvilgiu B. Vanagas yra fenomenalus ne vien Lietuvoje. Dakare tai matyti plika akimi. Šiemet į maratoną grįžusi „Peugeot“ gamyklinė komanda vienam automobiliui prižiūrėti gali skirti aštuonis mechanikus, kurių akreditacijos kainuoja po 10 tūkst. eurų, tačiau neturi fotografo. Organizatoriai pirmąsias motociklininkų nuotraukas pateikia visureigiams jau finišavus, o interneto puslapis iliustruojamas pernykščiais vaizdais. Kiek rimčiau į komunikaciją žiūri komandos iš Rytų, bet lietuviui prilygti negali niekas.

Lietuvos sporte gajūs du kompleksai – S. Dariaus ir S. Girėno bei Vytauto.

„Paprastas dalykas – reikia part­neriams pateisinti jų išlaidas. Automobilių sportas nėra pats populiariausias, bet pasauliniu mastu susidaro didelė rinka. Mūsiškė itin menka, tad turime būti labai efektyvūs. Radome būdą žmonėms Dakarą pateikti kitaip. Mūsų tikslas yra išeiti į pagrindines rinkas. Kai atsidursime ten, standartinio tipo žaidėjai praloš iš karto. Dabar makaluojamės mažoje smėlio dėžėje ir mums reikia ne tik joje atlikti gerą darbą – daug investuojame, kad mus pamatytų svetur“, – aiškino pašnekovas.

Šis darbas po truputį vyksta. Dėl kai kurių sprendimų B. Vanagas atsidūrė motorsport.com – viename pagrindinių automobilių sporto portalų, taip pat nišiniame, bet žinomame race-dezert.com, tačiau ne viską įmanoma nusipirkti. Vietą oficialiame Dakaro puslapyje ir „Eurosport“ kanale iškovojo ne pinigai, o rezultatai. Šiemet B. Vanago žvaigždė sužibo po 11-ojo greičio ruožo, kai jis finišavo ket­virtas. Šlovė turi savo kainą. Lietuviui kitais metais 800 tūkst. eurų biudžeto neužteks: „Šiemet įsitikinau, kad greitis kainuoja labai daug. Turėsime stip­rinti techninę komandos dalį. Reikia didelio dėmesio detalėms. Kiekviena smulkmena turi būti apgalvota ir suplanuota.“

Čia išryškėja viena įdomiausių B. Vanago savybių. Lietuvos sporte gajūs du kompleksai – S. Dariaus ir S. Girėno bei Vytauto. Pirmasis – tai nuolatinis priminimas, kad trūko nedaug, ir spekuliacijos, o kas būtų, jeigu būtų: beveik pataikytas Šarūno Jasikevičiaus tritaškis Sidnėjaus olimpinių žaidynių pusfinalio rungtynėse su JAV, niekšai teisėjai 1995 m. Europos krepšinio čempionato finale. Vytauto sindromas – išgaravusi didinga praeitis ir esą įspūdingi mažos valstybės pasiekimai.

Pastarasis kompleksas su Vytautu Švedu – talentingu, darbščiu, labai greitu ir charizmatišku ralio lenktynininku, kuris kartais primena iškovotą 15-ą vietą pasaulio ralio čempionate, – nieko bendro neturi.

B. Vanago nekamuoja nė vienas šių sindromų, jis nuolat žiūri į priekį: „Svarbiausia – informacija. Reikia suvokti, kad tai yra aišku ir modeliuojama. Kasdien turime tūkstančius situacijų ir daugybę išeičių. Natūralu, kad neteisingai pasirinkęs neišvengi klaidų. Kad būtumei išmintingas, turi sukaupti daugiau informacijos, o ji gaunama su kiekvienu įveiktu maratonu.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133732 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-02-11 16:33:52 [post_date_gmt] => 2015-02-11 14:33:52 [post_content] => (Elijaus Kniežausko nuotr.) [post_title] => IQ (9 of 11) small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => iq-9-of-11-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-02-11 16:33:52 [post_modified_gmt] => 2015-02-11 14:33:52 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133731 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/02/IQ-9-of-11-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai