Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Kaimyno nepasirinksi

Tomas Janeliūnas | 2015-11-11

Baltarusija – tarsi laike užstrigusi šalis, kuri socialiniu ir politiniu atžvilgiu nesikeičia jau 20 metų. Regis, su tuo susitaikė ne tik ES, bet ir Lietuva. Mūsų politikai jau senokai liovėsi svajoti apie pokyčius kaimynėje ir apsiriboja minimaliais lūkesčiais – kad autoritarinė valstybė bent jau nekeltų bėdų.

Spalio 11 d. vyksiančiuose Baltarusijos prezidento rinkimuose Aliaksandras Lukašenka bus išrinktas dar vienai penkerių metų kadencijai – iki 2020 m. pabaigos. Tai leis jam tikėtis savo vadovavimo terminą prailginti iki 26 metų – pirmą kartą A. Lukašenka prie šalies vairo stojo 1994-aisiais. Niekas Europoje taip ilgai nevaldė (išskyrus, žinoma, Jungtinės Karalystės karalienę Elžbietą II).

Šių metų rinkimai net nekelia tokios intrigos kaip 2010 m. Tuomet Vakarai laukė pokyčių – ne tikėdamiesi opozicijos kandidatų pergalės, o vildamiesi, jog pats A. Lukašenka bus nusiteikęs šiek tiek atlaisvinti politinius gniaužtus ir gal net imsis liberalių reformų. Prieš 2010 m. jis rodė daug ženklų, kad nori sustiprinti autonomiškumą nuo Rusijos ir ieško galimybių atnaujinti santykius su ES. Šie apgaulingi ženklai paskatino Lietuvos prezidentę Dalią Grybauskaitę porą kartų susitikti su Baltarusijos vadovu ir sužadino lūkesčius, kad kaimynė mums labiau atsivers. Tačiau po 2010 m. prezidento rinkimų buvo įkalinti tuomečiai A. Lukašenkos oponentai, ES dar labiau sugriežtino sankcijas, o D. Grybauskaitė atsisakė bandyti „perauklėti“ diktatorių. Šiemet nėra nei lūkesčių dėl galimų permainų, nei pati Baltarusijos opozicija ketina kurti intrigą. Šalyje kaimynėje vyraujančios atsargios ir pasyvios nuotaikos A. Lukašenkai nekelia jokio nerimo.

Kaip rodo visuomenės nuomonės apklausos, baltarusiai atidžiai stebi įvykius Ukrainoje ir nenori tokio scenarijaus. Dauguma jų palaiko Rusiją, todėl bet kokie opozicijos raginimai keisti valdžią būtų sutikti priešiškai. Šių metų birželio apklausų (atliktų Nepriklausomo socioekonomikos ir politikos studijų instituto) rezultatai skelbia, kad 90 proc. baltarusių reguliariai arba kartais žiūri Rusijos televizijos kanalus. Beveik 60 proc. jų palaiko šios šalies veiksmus Ukrainoje, o proeuropietiškų pažiūrų dalis siekia tik apie 25–30 proc. (iki 2014 m. buvo apie 40–45 proc.). Vien mintis apie protestus, net dėl socialinių ar ekonominių sąlygų, didžiajai daliai baltarusių atrodo pavojinga. Šių metų kovo apklausų duomenimis, dėl stojančio ūkio protestuoti ryžtųsi tik 15,4 proc. respondentų, 73 proc. atmetė tokią galimybę. Išties prastėjant Baltarusijos ekonominėms sąlygoms (pastaraisiais metais jai pakenkė ir Rusijos ūkio nuosmukis, ir nuvertėjusi nacionalinė valiuta) gyventojų ryžtas griebtis protestų ne auga, o mažėja – prieš metus dėl smunkančios ekonomikos išeiti į gatves buvo nusiteikę 23 proc.

Vien mintis apie protestus, net dėl socialinių ar ekonominių sąlygų, didžiajai daliai baltarusių atrodo pavojinga.

Tokios pasyvios ar net nuolankios Baltarusijos visuomenės nuotaikos leidžia A. Lukašenkai ne tik demonstruoti „geraširdiškumą“ ir paleisti įkalintus politinius oponentus, bet ir susilaikyti nuo tradicinio rinkėjų papirkinėjimo. Įprastai prieš kiekvienus prezidento rinkimus diktatorius padidindavo pensijas ar atlyginimus. Pavyzdžiui, 2001 m. vidutinis darbo užmokestis išaugo iki 100 JAV dolerių, 2006 m. – iki 250, o 2010-aisiais – iki 500 JAV dolerių. Šiemet vidutinė alga susitraukė iki 450 JAV dolerių, tačiau net ir tai nekelia nerimo A. Lukašenkai, nors opozicijos lyderiai bandė visuomenę žadinti baksnodami būtent į prastesnius ūkio rezultatus.

 

Gerojo A. Lukašenkos žaidimas

Vieną tradiciją kaimynų vadovas vis dėlto tęsia. Šiemet prieš rinkimus jis vėl ėmė demonstruoti pastangas švelninti santykius su ES ir rugpjūtį iš kalėjimo paleido šešis politinius kalinius, tarp kurių – ir 2010 m. kandidatavęs į prezidento postą Nikolajus Statkevičius. Tokį žingsnį pasveikino ES, seniai spaudusi diktatorių išlaisvinti politinius kalinius, tačiau diplomatų šis žaidimas nestebina. „Baltarusijos valdžios siekis gerinti ir intensyvinti santykius su Vakarais – JAV, ES – juntamas jau kurį laiką. Politinių kalinių išlaisvinimas buvo naujausias ir matomiausias tų pastangų ženklas. Baltarusijos valdžia ne kartą pareiškė siekianti, kad Vakarų jai taikomos sankcijos būtų atšauktos“, – žurnalui IQ teigė Lietuvos ambasadorius Minske Evaldas Ignatavičius. Nors tai nereiškia, kad suvaržymai bus iškart panaikinti (paleisti politinius kalinius – tik vienas reikalavimų režimui), Lietuvos užsienio reikalų ministras suskubo pareikšti, kad ES turėtų koreguoti politiką Baltarusijos atžvilgiu ir galbūt peržiūrėti apribojimus. „Toks dialogas Europoje jau prasidėjo“, – patvirtino ir E. Ignatavičius.

„Freedom House“ Lietuvos skyriaus vadovas Vytis Jurkonis akcentavo, kad sankcijų politika Baltarusijai pradėta peržiūrėti jau anksčiau. „Ministras rodo pozityvius signalus Minskui ir taip tikriausiai bando padrąsinti Baltarusijos valdžią. Visgi, reikia pabrėžti, kad jokių sisteminių pokyčių Baltarusijos žmogaus teisių darbotvarkėje nematyti. Politiniai kaliniai iš viso niekada neturėjo būti suimti – tai viena. Antra, nė vieno iš jų teisės nebuvo reabilituotos – Lietuvos diplomatai tikrai žino, kad tai buvo vienas iš reikalavimų dėl politinių kalinių“, – teigė pašnekovas. Jis taip pat priminė, jog prieš 2010-uosius A. Lukašenka irgi paleido beveik visus politinius kalinius, įskaitant ankstesnį kandidatą prezidento rinkimuose Aliaksandrą Kozuliną. „Galiausiai po suklastotų rinkimų ir protestų Baltarusijos vadovas vėl „susirinko“ naujus polinius kalinius ir po truputį jais „prekiavo“. Esame įpratę piktintis, kai įkaitais prekiauja teroristai, bet Baltarusijos atveju nedrįstame pasakyti tiesiai – politinių kalinių paleidimas, deja, nėra nei permainos, nei geros valios ženklas, o tiesiog pragmatinis išskaičiavimas“, – kalbėjo V. Jurkonis.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 137325 [post_author] => 576 [post_date] => 2015-09-28 09:23:22 [post_date_gmt] => 2015-09-28 07:23:22 [post_content] => (Vyčio Snarskio piešinys) [post_title] => lukosenka1 [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lukosenka1 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-09-28 09:23:22 [post_modified_gmt] => 2015-09-28 07:23:22 [post_content_filtered] => [post_parent] => 137324 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/09/lukosenka1.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 137328 [post_author] => 576 [post_date] => 2015-09-28 09:32:18 [post_date_gmt] => 2015-09-28 07:32:18 [post_content] => (Vyčio Snarskio piešinys) [post_title] => lukosenka1b_h [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lukosenka1b_h [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-09-28 09:32:18 [post_modified_gmt] => 2015-09-28 07:32:18 [post_content_filtered] => [post_parent] => 137324 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/09/lukosenka1b_h.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai