Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Netikęs ginklas prieš šešėlį

Vytautas Žukauskas
Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas
| 2015-05-01

Premjeras Algirdas Butkevičius pristatydamas Seimo pavasario sesijos darbus teigė, kad nepalaikysiantys Vyriausybės siūlomo atsiskaitymų grynaisiais apribojimo taps kontrabandos ir šešėlinės ekonomikos rėmėjais. Imtasi spaudimo taktikos: „Kas ne su mumis, tas su blogiečiais.“

Reikia pripažinti, kad pasiūlymas skamba gerai. Anot Finansų ministerijos, siekiant apriboti sąlygas šešėlinei ekonomikai augti, tikslinga teisiškai apriboti vieną jos egzistavimo sąlygų – atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Bėda, kad šis pasiūlymas atrodo puikus tik iš pirmo žvilgsnio.

Atsiskaitymų grynaisiais ribojimas niekaip nepaveiks to šešėlio, su kuriuo nori kovoti politikai. Siūlymo esmė – uždrausti atsiskaityti grynaisiais, jei suma viršija 5 tūkst. eurų fiziniams asmenims ir 3 tūkst. eurų įmonei. Premjero minėti kontrabandininkai jau turbūt suka galvas, ieško kasos aparatų ir svarsto, kaip reikės išsisukti nuo naujojo reikalavimo. Toli gražu! Esmė tai, kad šešėlis ir taip nusikalstama veikla, tad kodėl ja užsiimantiems žmonėms turėtų rūpėti šis draudimas?

Kaip cigarečių kontrabandą, nelegalaus alkoholio ar degalų pardavimą paveiks grynųjų ribojimas? Niekaip, nes ši veikla ir taip nelegali, niekur neregistruojama, tad dar viena taisyklė jai nė motais. Kaip reguliavimas pakeis žmonių ir įmonių susitarimus atsiskaityti grynaisiais ir šio sandorio niekur neregistruoti? Niekaip. Juk tokius galima gaudyti ir dabar, o naujas draudimas staiga neišskaidrins sandorių, kurie niekur neregistruoti. Kaip reguliavimas paveiks atlyginimų vokeliuose mokėjimą? Ir vėl niekaip. Vokeliai nelegalūs, o dar didesnis jų draudimas tėra gražiai skambantis formalumas.

Kontrabanda yra nelegali ir niekur neregistruojama, tad dar viena taisyklė jai nė motais.

Tad tikrasis atsiskaitymų grynaisiais ribojimas skamba kaip šūkis: „Mažinkime grynuosius, mažės šešėlis.“ O praktiškai jis reiškia: „Įstatymu ribosim grynuosius – na ir kas, šešėlis įstatymų jau seniai nesilaiko.“

Tai, kad svarstomi reikalavimai yra netinkama priemonė, rodo ir statistika. Iš 28 ES valstybių 15-oje veikia tokia tvarka, 13-oje – ne. Šešėlinės ekonomikos tyrinėtojo Friedricho Schnei­derio duomenimis, vidutinis šešėlinės ekonomikos dydis atsiskaitymus grynaisiais ribojančiose šalyse 2014 m. buvo 21 proc. bendrojo vidaus produkto. Kitose valstybėse – 17, t. y. 4 procentiniais punktais žemesnis. Taigi, šalių palyginimas nepatvirtina, kad ribojimas padėtų apkarpyti šešėlį. Dar keletas skaičių: atsiskaitymų grynaisiais neribojančiose valstybėse šešėlis per 13 metų (2003–2015 m.) sumažėjo 24 proc., o ribojančiose – tik 17 proc.

Būtų galima sakyti, kad lyginti skirtingas šalis nekorektiška, kad šešėlis jose nesant tokios tvarkos būtų dar didesnis. Tačiau statistika taip pat nepatvirtina, jog šešėlis apribojus atsiskaitymus grynaisiais būtų pradėjęs trauktis. Iš 15 ES narių, kuriose ribojami atsiskaitymai grynaisiais, net 13-oje toks reguliavimas šešėlio nepaveikė pastebimiau. Ir tik dviejose (Graikijoje ir Latvijoje) jis pradėjo mažėti. Galbūt dėl visai kitų priežasčių, tokių kaip palaipsnis ekonomikos atsigavimas po krizės. Taigi, grynųjų ribojimo atveju statistika negailestinga.

Teisės akto rengėjai nemini vieno svarbiausių neigiamų padarinių – mažėjančios atsiskaitymo būdų konkurencijos. Dauguma (apie 95 proc.) atsiskaitymų šiuo metu neperžengia reguliavimo numatytos ribos ir toliau galės vykti grynaisiais. Tad didžiąja dalimi grynieji pinigai ir toliau konkuruos su negrynaisiais – gyventojai patys rinksis, kas jiems patogiau. Tačiau svarbu ne tik šiandien norimas įvesti reguliavimo lygis, bet ir principinė kryptis. Su reguliavimais jau taip nutinka – jie kaip Trojos arklys įvedami tokie, kad gyventojams pernelyg nerūpėtų. Vėliau griežtinami motyvuojant, kad tik taip galima pasiekti užsibrėžtų tikslų.

Tad jei grynieji yra „viena iš sąlygų šešėlinei ekonomikai egzistuoti“, nėra jokių priežasčių, kodėl ateityje negalėtų būti nuleidžiama kartelė, kada bus draudžiami grynieji. Tai kelia grėsmę, kad gyventojai galės vis mažiau rinktis. Tik patys žmonės geriau žino, kaip jiems patogiau ir pigiau, – atsiskaityti grynaisiais ar elektroniniais pinigais. Kai piliečiai gali laisvai rinktis, bankai ir kitos atsiskaitymo įstaigos privalo konkuruoti, gerinti ir piginti paslaugas. Geri dalykai ateina konkuruojant, o ne per prievartą.

Taigi, tie, kurie nepalaikys atsiskaitymų grynaisiais ribojimo, nebūtinai yra už kontrabandą ir šešėlinę ekonomiką. Gal jie tiesiog labiau informuoti.

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134525 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-31 15:20:59 [post_date_gmt] => 2015-03-31 13:20:59 [post_content] => [post_title] => Vytautas Zukauskas small [post_excerpt] => Vytautas Žukauskas [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => vytautas-zukauskas-small-8 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-31 15:20:59 [post_modified_gmt] => 2015-03-31 13:20:59 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134524 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Vytautas-Zukauskas-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai