„Gemius“ duomenimis, statistinis Lietuvos vartotojas internete per mėnesį pernai praleisdavo vidutiniškai po 712 minučių. Tai beveik 24 minutės kasdien, jei prie kompiuterio prisėdama visas 30 dienų per mėnesį.

24 minutės – užtektinai laiko pasitikrinti elektroninį paštą, parašyti kelis laiškus ir paskubomis peržvelgti dienos naujienas. Tačiau pabendrauti su draugais socialiniame tinkle, parašyti komentarų naujienų portaluose, pažiūrėti vaizdo įrašus ir peržiūrėti populiariausius naujienų portalus 24 minučių – gerokai per mažai laiko. Tad galima daryti prielaidą, kad dalis vartotojų internetu naudojasi nereguliariai, arba jame praleidžia gerokai mažiau nei 24 minutes per dieną, tokiu būdu nusmukdydami bendrą statistiką.

Aktyviausi Rytų Europoje – vengrai, kurie internete praleidžia po 3542 minutes per mėnesį. Tai – beveik dvi valandos per dieną. „Eurostat“ duomenimis, pernai internetu Vengrijoje naudojosi 65 proc. gyventojų, Lietuvoje – 62 proc.

Tad kol reklamos nemėgstantys interneto vartotojai gali džiaugtis, kad jiems pasisekė labiau nei čekams, reklamos užsakovai gali susiskaičiuoti, kiek daug liko neišnaudotų nišų pateikti informaciją vartotojui. Praėjusiais metais interneto reklama augo sparčiau nei visa rinka – atitinkamai 12 ir 5 procentais, tačiau pagal bendras išlaidas ji teužima 10 proc. visos rinkos.

Pažiūrėjus į aplinkines šalis nesunku nuspėti, kad panaši tendencija išliks: interneto reklamos rinka augs sparčiau nei visa rinka.

„Pagal realius vartotojus delfi.lt yra stipriai priekyje, bet 15min.lt veržiasi aukštyn“, – IQ teigė Gryta Balserytė, interneto auditorijos matavimus Lietuvoje atliekančios įmonės „Gemius Baltic“ vadovė.

Pasak jos, jei 15min.lt išlaikys pastarųjų mėnesių augimo pagreitį, kurį įgijo nusipirkęs portalus zebra.lt ir orai.lt, tai lyderį gali pavyti jau šių metų pabaigoje. „Tačiau „Delfi“ irgi nesėdės rankų sudėję. Jei jie nori pritraukti naujų vartotojų, turės arba kurti naują turinį, arba įsigyti naujas svetaines“, – sako G. Balserytė.

Naujas turinys šiuo atveju visų pirma reiškia ne straipsnius apie ekonomiką, politiką ar kultūrą. Portalai konkuruoja specializuotomis skiltimis, kurių temos apima nuo žaidimų ir maisto receptų iki intymaus gyvenimo smulkmenų. Didieji užsienio portalai taip pat turi didžiules su naujienomis nesusijusias skiltis, pavyzdžiui, britų guardian.co.uk turi pažinčių ir darbo skelbimų nišas.

Naujienų portalai nenustos konkuruoti savo naujienų turinio operatyvumu, kokybe, įvairove ir išskirtinumu – siekiant išsilaikyti populiarumo viršūnėje arba į ją įkopti tai yra būtina. Tačiau randantis naujoms konkurencijos ir augimo tendencijoms gera redakcinė komanda yra nepakankama ir galbūt vis mažiau reikšminga portalo populiarumo sąlyga.

„Tai yra sunkiausias kelias“, – paklaustas apie portalų galimybę konkuruoti naujienų turiniu IQ teigė Linas Šiautkulis, interneto reklamos tinklas „Adnet Media“ vadovas. Jis portalų lankytojus lygina su mobiliųjų tinklų operatorių – čia sunku gauti visiškai naują vartotoją, bet gali jį prisivilioti iš kito portalo.

Atsispaudimai versus piliulės

Tradiciškai naujienų portalai, siekdami naujų vartotojų, į kitus portalus dėdavo ir tebededa reklaminius skydelius. Pavyzdžiui, 15min.lt skydeliai su straipsnių antraštėmis ir nuotraukomis mirga tai pačiai „Schibsted“ leidinių grupei priklausančioje skelbimų svetainėje auto.plius.lt. „Schibsted“ žino, kad automobilių skelbimus dažniausiai naršo vyrai, tad parenkami nebūtinai svarbiausi tos dienos straipsniai, o, pavyzdžiui, straipsniai apie automobilius, žūklę ar krepšinį.

Pagrindinė naujienų portalų konkurencijos tendencija šiuo metu – pirkti kitus portalus, dažnai niekaip nesusijusius su naujienomis. L. Šiautkulio teigimu, naujausias būdas kelti lankomumą – portalus tiesiog laikinai nuomotis.

Tuo metu alfa.lt, L. Šiautkulio teigimu, pirkdama skydelį kitai įmonei priklausančiame portale one.lt buvo gerokai išaugusi, tačiau vos tik reklama pasibaigė, unikalių vartotojų sumažėjo.

Pagrindinė naujienų portalų konkurencijos tendencija šiuo metu – pirkti kitus portalus, dažnai niekaip nesusijusius su naujienomis. L. Šiautkulio teigimu, naujausias būdas kelti lankomumą – portalus tiesiog laikinai nuomotis.

Tam, kad nusipirkto portalo lankytojų srautas būtų priskaičiuojamas prie pagrindinio domeno „gemiusAudience“ statistikos, pirkinys turi būti „pakišamas“ po pagrindiniu domenu: orai.lt lankytojai po to, kai šį portalą nusipirko 15min.lt, peradresuojami į portalą orai.15min.lt.

Tačiau galima portalo nepirkti, o jį tiesiog išsinuomoti. Pavyzdžiui, portalas gaspadine.lt egzistuoja ir kaip savarankiškas portalas, bet tuo pačiu metu visas jo turinys yra išnuomotas alfa.lt, kur yra prieinamas kaip šio portalo rubrika. Taip pat alfa.lt platformoje veikia ir gerai žinomi skelbimų portalai aruodas.lt bei autogidas.lt, priklausantys kitai įmonei.

Kuo mažiau persidengia perkamo ir perkančio portalo auditorijos, tuo pirkinys geresnis, nes tai reiškia daugiau naujų vartotojų pagrindiniame portale.

Svarbiausia – nesukčiauti

„Mes neprašome kokių nors įrodymų, dokumentų, kad ta svetainė jiems priklauso. Koks UAB su kokiu UAB sudarė sutartį, mums nėra taip svarbu, svarbu, kad sutartis būtų“, – teigia G. Balserytė.

„Gemius Baltic“ vadovė aiškina, kad pagrindinė sąlyga – portalas, kurio srautą nori prisiskaičiuoti, turi būti prijungtas prie pagrindinio domeno ir tapti subdomenu. Pasak jos, tai normali praktika, panaši į televizijos kanalų ar spausdintų leidinių grupės.

„Tai nėra sukčiavimas, nes vartotojas ateina, jis varto tą turinį, jis atsidaro tą svetainę. Sukčiavimas mūsų požiūriu yra tada, kai mėginama generuoti srautą, kurio išties nėra“, – sako G. Balserytė.

Portalai gali įsigudrinti susitarti su svetimu portalu, kurio srautą nori įskaičiuoti sau, ir įdiegti savąjį „Gemius“ kodą. Arba lankytojui atsidarius portalą užkraunama papildoma vieno pikselio dydžio, kitaip tariant, nematoma, svetainė. Tokiems ir panašiems triukams naudojami automatiniai filtrai, tačiau kartais prireikia ir informacinių technologijų specialistų akies.

„Visko būna“

„Mes neskelbiame rinkai kiekvieną kartą, kai ką nors surandame. Perspėjame tą svetainę, nelegalus srautas yra minusuojamas ir galutiniam „gemiusAudience“ tyrimo rezultatui įtakos neturi. Pagal nerašytą susitarimą pirmą kartą mes įspėjame. Kartais tokie dalykai padaromi netyčia, o jeigu tai kartojasi, mes pagal sutartį galime šalinti tokias svetaines iš tyrimo“, – aiškina G. Balserytė.

Kol kas pašalinti svetainių iš tyrimo neteko, o kurios buvo įspėtos, ji atsisakė atskleisti, tačiau teigė, kad „visko būna turbūt su dauguma“.

Nišinio portalo, turinčio apie 15 tūkst. vartotojų per dieną, savininkas, sutikęs kalbėti konfidencialiai, IQ pasakojo, kad 2011 m. buvo kilusi mėginimų banga pirkti srautą iš nedidelių portalų. Jis pats teigia sulaukęs pasiūlymų iš dviejų naujienų portalų, esančių „gemiusAudience“ populiariausiųjų dešimtuke – buvo siūloma įdiegti didžiojo portalo „gemiusAudience“ kodą, o mainais, pavyzdžiui, pasiimti dalį reklamos pajamų.

„Buvo vienas flash žaidimų portalas, labai nepatrauklios išvaizdos ir nepatrauklus reklamai, tačiau su dideliu lankytojų srautu, kur jie ateina ir spaudinėja kokį nors žaidimą. Tai prie tokio daikto prisega kokį nors veiklą pradedantį portalą arba iš eilės kelis portalus ir sugeneruoja jiems populiarumą“, – teigia pašnekovas. Jis pats nesutiko su pasiūlymu, o ir ši schema nesuveikė dėl „Gemius Baltic“ priežiūros.

Nenorą atskleisti pamėginusius sukčiauti G. Balserytė aiškina tuo, kad svetainės labiausiai bijo viešumo, o jų mėginimai gudrauti galiausiai neturi įtakos „gemiusAudience“ tyrimo rezultatams. Be to, jos teigimu, pusė pažeidimų padaroma netyčia, o antroje pusėje tyčios niekas nepripažįsta, bet „mūsų IT žmonės mato, kiek turi būti įdėta darbo, kad toks dalykas įvyktų“.

Nenorą atskleisti pamėginusius sukčiauti G. Balserytė aiškina tuo, kad svetainės labiausiai bijo viešumo, o jų mėginimai gudrauti galiausiai neturi įtakos „gemiusAudience“ tyrimo rezultatams.

Reklamdaviai atsirenka

Pasak „Adnet Media“ vadovo L. Šiautkulio, mėginimai kelti lankomumą nuomojantis portalus gali tapti antraeilės reikšmės, nes reklamdaviai ima vertinti portalų auditoriją ir kampanijų rezultatus giliau.

„gemiusAudience“ pateikia kuo įvairiausios statistikos – kiek žmonių atėjo, kiek laiko praleido apsilankymo metu, kiek puslapių peržiūrėjo. Prie viso to įmonė užsakovams prideda dar ir demografinius auditorijos pjūvius, leidžiančius pamatyti ne tik kiek, bet ir kas žiūrėjo portalą – vyras ar moteris, senas ar jaunas, ir t. t.

Per „Google“ ieškantys blynų recepto ar informacijos apie kontraceptikus ir nueinantys į naujienų portalo subdomeną vartotojai, jei paprastai nesilanko tame portale, tampa naujais lankytojais. Tačiau jie portalui ir reklamdaviams nėra tokie vertingi.

Praleidžiamas laikas ir puslapių pervertimų skaičius yra portalo gyvybės požymiai, kuriuos labiausiai vertina reklamdaviai, aiškina L. Šiautkulis. Tuo metu per „Google“ paiešką ar kitas nuorodas atklystantys vartotojai sveikatos portalui prideda nedaug, nes apsilanko atsitiktinai ir dažniausiai neužsibūna.

L. Šiautkulio teigimu, portalų auditorijos Lietuvoje persidengia apie 70–80 proc., t. y. tokią dalį vieno portalo lankytojų sutiksi ir kituose portaluose. Todėl svarbiausia tampa prioritetai (kur lankytojai ateina pirmiausia) ir lojalumas (kur ateina dažniausiai ir praleidžia daugiausia laiko).

Būtent dėl lojalumo delfi.lt ir balsas.lt, kurie užima atitinkamai 1 ir 3 vietą pagal mėnesio realių vartotojų skaičių, vienos dienos auditorija, L. Šiautkulio žodžiais, „skiriasi radikaliai“.

Reikia savireguliacijos

„Gemius“ yra standartas ir jie apsisprendžia, kas yra legalu, kas ne“, – sako L. Šiautkulis.

Savo ruožtu G. Balserytė teigia, kad Lietuvoje reikalinga portalų ir reklamdavių asociacija, kuri ir prisiimtų atsakomybę nustatyti, kokios žaidimo taisyklės yra priimtinos, pavyzdžiui, galima ar negalima portalų turinio nuoma. „Gemius Baltic“, pasak jos, techniškai gali įgyvendinti bet kokius sprendimus, tačiau negali kopijuoti užsienio asociacijų priimtų taisyklių, nes kiekviena rinka skiriasi.

Lankomiausia interneto svetaine gegužės mėnesį, „Gemius“ duomenimis, išlijo delfi.lt – jos lankytojų skaičius viršijo milijoną. Tačiau prie jos artėjo 15min.lt – atotrūkis sumažėjo iki 138 tūkstančių realių lankytojų per mėnesį. Tuo tarpu keturių populiariausių naujienų svetainių lankytojų skaičius daugiau nei du kartus viršija interneto vartotojų skaičių Lietuvoje, kuris gegužę siekė 1,955 milijono. Kitaip tariant, jeigu absoliučiai visi interneto vartotojai bent kartą per mėnesį apsilankytų naujienų svetainėje, tai kiekvienas turėtų užsukti ir į dvi iš populiariausiųjų ketverto.

Vertinant pagal tai, kiek puslapių vartotojai peržiūrėjo, populiariausia svetainė buvo draugas.lt (beveik 152 mln. puslapių). Delfi.lt su 147 mln. atvertimų buvo antras. Palyginimui – balsas.lt, pagal lankytojų skaičių užėmęs trečią vietą, pagal atverstus puslapius tebuvo 12-as. Alfa.lt užėmė atitinkamai 6-ą ir 13-ą vietas.

Ant stogo, kur galima ir parūkyti, ir padirbėti, didžiulė šachmatų lenta. Posėdžių salių pavadinimai užrašyti kirilica. Kieme iš dviejų pusių žioji penki statomo pastato aukštai. Galima sakyti, kad būstinė, kurioje įsikūrė didžiausia Rusijos internetinės paieškos bendrovė „Yandex“, simbolizuoja visą šalies interneto ūkį: mažėlesnė nei tikėjaisi, bet sparčiai auganti ir aiškiai rusiška.

Interneto vartotojų skaičius Rusijoje pernai paaugo 14 proc. pasiekdamas 53 mln. Taigi Rusijos internautų populiacija, šiek tiek pranokusi Vokietijos, dabar didžiausia Europoje, o plėstis dar tikrai yra kur (žr. grafiką). Investicinio banko „GP Bullhound“ vertinimu, iš tų žmonių internete perka tik 18 proc., o internetinei reklamai, nors ir sparčiai augančiai, iš Rusijos reklamos biudžeto tenka vos 9 proc. Tai gana tiksliai atspindi „Yandex“ pajamos – daugiausia iš reklamos. Pirmąjį ketvirtį jos sudarė 5,9 mlrd. rublių, t. y. 51 proc. daugiau nei prieš metus. Pelnas augo panašiu greičiu.

Rinkoje dominuoja rusų bendrovės. Tyrimų bendrovės „LiveInternet“ vertinimu, internetinėje paieškoje „Yandex“ tenka apie 60 proc., o „Google“ – apie ketvirtis, nors šios dalis augo. „Mail.ru“ – neabejotinai didžiausias portalas, elektroninio pašto tarnyba ir internetinių žaidimų platforma. Jai taip pat priklauso antras pagal dydį socialinis tinklas „Odnoklassniki“ ir 40 proc. didžiausio „VKontakte“. „Facebook“ lieka ketvirtas. Prekes ir keliones siūlanti „Ozon“ save vadina tiek Rusijos „Amazon“, tiek „Expedia“.

Rusijos interneto rinka į Kinijos panašesnė labiau nei jos abidvi panašios į bet ką iš Vakarų. Paieškos sektoriuje Kinijoje dominuoja „Baidu“. „Tencent“ vaidmuo panašus į „Mail.ru“, kurioje „Tencent“ turi dalį (7,8 proc.). Pirkdami internetu kinai naudojasi „Dangdang“, „360buy“ arba viena iš „Alibaba“ internetinių prekyviečių, o ne „Amazon“ ar „eBay“. Trumpų pranešimų kakofonija liejasi iš „Sina Weibo“, o ne iš „Twitter“. Ir taip toliau.

Keliais svarbiais aspektais Rusija skiriasi. Ji neturi pašėlusiai populiarių internetinių vaizdo klipų svetainių kaip Kinija (kinams jos patinka, nes cenzūruota televizija nuobodi). Nėra ir „Didžiosios užkardos“. „Facebook“, „Twitter“ ir „Youtube“ neuždrausti. Į Rusiją užsieniečiams patekti lengviau, bet sunkumų vis tiek tenka patirti. „Uždaros Kinijos sienos vietinėms tarnyboms leidžia vystytis be konkurencijos iš Vakarų, – sako „Mail.ru“ šefas Dmitrijus Grišinas. – Trumpalaikėje perspektyvoje tai joms užtikrino sėkmę, bet ilgalaikėje perspektyvoje jas nusilpnins.“ Pasak amerikiečio Fritzo Demopouloso, kuris prisidėjo kuriant Kinijos kelionių svetainę „Qunar“ (pernai parduotą „Baidu“) ir investavo į Rusijos internetinę kelionių agentūrą „Ostrovok“ siekiant sėkmės rinkose, kur dominuoja vietiniai, reikia vietinės specifikos išmanymo, technologijų, kapitalo šaltinių, tinkamos vadybos ir masto. Anot jo, išskyrus mastą, užsieniečiai vargu ar bet kurioje iš šių sričių yra pranašesni. Po finansų krizės daug žmonių pradėjo abejoti, ar „užsienio patirtis vadybos srityje tikrai aktuali“, pasakoja jis.

Rusų bendrovės aiškiai pranašesnės pirmoje iš F. Demopouloso nurodytų sričių – vietinę specifiką jos išmano. Viena priežasčių – kalba: pasak „Yandex“ technologijų direktoriaus Iljos Segalovičiaus, „Google“ iš pradžių „absoliučiai ignoravo kalbos supratimą“, nors „dabar dirba gana efektyviai“. Kita priežastis – geografija. „Yandex“ itin didžiuojasi savo žemėlapiais ir duomenimis apie eismo sąlygas. Naudodami mobiliesiems skirtą programą maskviečiai gali užsisakyti taksi ir stebėti, kaip jam sekasi (arba nesiseka) skintis kelią per siaubingas šio miesto spūstis.

Tačiau kaip ir Kinijoje, Rusijos interneto skirtybės anaiptol neapsiriboja raštu ir žemėlapiais. Žmonės tebesitiki, kad galės pirkti iš žmogaus ar bent jam pasiskųsti, tad „Ostrovok“, „Ozon“ ir kitos bendrovės turi skambučių centrus, o numerius skelbia savo svetainėse. Vienas iš „Ostrovok“ įkūrėjų Serge’as Faguet pasakoja, kad jo bendrovė mokėsi stebėdama kinų internetinę kelionių bendrovę „Ctrip“, kurios klientai pusę užsakymų pateikia telefonu.

Rusai mėgsta mokėti grynaisiais. Kartais jie moka automatiniuose kioskuose, kuriuos pagamino kita rusų bendrovė QIWI. Pasak S. Faguet, šiais „atvirkštiniais bankomatais“ sumokama už „reikšmingą dalį“ užsakymų, kuriuos gauna „Ostrovok“. Be to, prieš atiduodami pinigus rusai nori garantijų, kad prekes jie gaus ir kad prekės jiems patiks. Kartais jie užsisako iš kelių tiekėjų, o perka iš to, kuris pristato pirmas. Už keturias penktąsias pirkinių iš „Ozon“ sumokama grynaisiais pristačius. Internete perkantys kinai irgi mėgsta taip mokėti.

Kaip ir augesnės pusseserės iš Kinijos, „Ozon“ turi pasirūpinti, kad prekės būtų pristatytos laiku, nors ir siunčiamos per milžinišką šalį, kurioje kurjerių paslaugos padrikos, o paštu ne visuomet galima pasitikėti. Taigi „Ozon“ irgi įsteigė savą logistikos padalinį, kuris Maskvoje ir Sankt Peterburge prekes klientams pristato prie durų, o kitur į vieną iš 2000 atsiėmimo punktų. (Paštu siunčiama apie 10 proc. užsakymų.) Kai versle tokios masto ekonomijos galimybės, logiška pristatymo paslaugą siūlyti ir trečiosioms šalims. Apie 70 ją užsisakė.

Kalbant apie technologijas, Rusija, kaip ir Kinija, gali semtis iš gilaus matematikos ir mokslo talentų šulinio. Aleksandras Turkotas, kuris technologijų bendrovėms skirtame valstybiniame centre „Skolkovo“ vadovauja IT padaliniui, prisimena, kad XX a. pabaigoje „išvykti norėjo mažiausiai kas antras inžinierius“. Universitetų standartai irgi smuko. Dabar perspektyvos šviesesnės, absolventų atlyginimai geri, o žmonės grįžta. Trys „Ostrovok“ inžinieriai į Maskvą atsikraustė iš užsienio. (Grįžo tiek S. Faguet, tiek kitas „Ostrovok“ įkūrėjas Kirillas Macharinskis, iš Rusijos išvykę vaikystėje.) Bet jaunimui ne visuomet lengva paaiškinti, kad norint užsidirbti nebūtina užsiimti nafta, dujomis arba finansais, sako A. Turkotas.

Rusijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, kuo esi didesnis, tuo lengviau gauti finansinės ir kitokios paramos. Užsienio investuotojams Rusija mielesnė nei užsienio operatoriams. Akcijas prieš metus paleidęs į JAV NASDAQ vertybinių popierių biržą, „Yandex“ pritraukė 1,3 mlrd. JAV dolerių, o „Mail.ru“ 2010 m. lapkritį Londone pritraukė per 900 mln. JAV dolerių. (Nuo to meto „Yandex“ akcijų kaina smuktelėjo, o „Mail.ru“ akcijos pabrango.) Vakarų rizikos kapitalistai įsigijo dalių perspektyviausiose elektroninės komercijos bendrovėse, įskaitant „Ostrovok“ ir „Ozon“. Bet vietinių verslo angelų, kurie deda pinigus į jauniausias įmones, pasitaiko daug rečiau nei JAV, Vakarų Europoje ar Kinijoje.

Tam tikros paramos nepatyrusioms įmonėms atsiranda. Prie Maskvos upės, sename šokolado fabrike, buvo įkurta „Digital October“, kur jauni verslininkai gali lankyti seminarus, gauti posėdžių salę arba tiesiog pabendrauti. O „Skolkovo“ centre valstybė bando tiek palaikyti jaunas rusų bendroves, tiek pritraukti stambių tarptautinių. Įmonės gali kreiptis su prašymu priimti į „Skolkovo“, nors pats centras Pamaskvyje tebestatomas, tad kol kas iš esmės įsikuriama „virtualiai“. Patekus į „Skolkovo“ galima tikėtis mokesčių nuolaidų, konsultacijų ir subsidijų. Vyriausybei kapitalo dalies nereikia, bet A. Turkotas viliasi, kad įkandin jo „beprotiškų pinigų“ atseks „rinkos pinigai“.

Meška užsienyje

Ar rusų interneto bendrovėms, kurios dominuoja gimtinėje, gali taip pat gerai sektis užsienyje? Investuoti kai kurioms jau sekasi, ypač į socialinę mediją. Tiek „Mail.ru“, tiek investicinė bendrovė „DST Global“, su kuria „Mail.ru“ kadaise turėjo glaudžių ryšių, turi dalis bendrovėje „Facebook“, kurios akcijos nuo gegužės 18 dienos parduodamos biržoje. Pardavusios dalį akcijų jos gaus pinigų kitoms investicijoms. Abi taip pat investavo į nuolaidų svetainę „Groupon“ ir socialinių žaidimų bendrovę „Zynga“, kurios vertybinių popierių biržoje debiutavo pernai.

Bent jau stambios bendrovės operatorėmis irgi siekia tapti. „Yandex“ pernai rugsėjį patraukė į Turkiją; jai tenka tik apie 1 proc. rinkos, o karaliauja „Google“ (kas gi kitas?). Pasak I. Segalovičiaus, per anksti spręsti, kaip sekasi. Padėtį jis įvertins metų gale. „Mail.ru“ tiltu į Vokietiją ir kitas šalis laiko žaidimus, kuriuos jau siūlo užsienio kalbomis.

Gegužės 18 dieną planuojantis įvykdyti savo seniai lauktą pirminį viešą siūlymą (IPO), kuriame išplatins 12 procentų savo akcinio kapitalo NASDAQ akcijų biržoje, „Facebook“ tikisi sulaukti dar daugiau iškeltų nykščių. Jeigu viskas klostysis kaip planuota, tai bus didžiausias interneto bendrovės kada nors parduotas akcijų kiekis per IPO.

Praėjusią savaitę informacinėje akcijų pristatymo kelionėje po Ameriką su Marku Zuckerbergu, 27 metų amžiaus „Facebook“ pagrindiniu vadovu, bei kitais bendrovės vadovais buvo elgiamasi kaip su roko žvaigždėmis. Prie viešbučių, kuriuose jie susitikinėjo su investuotojais, driekėsi investuotojų eilės. Investuotojai gaudė kiekvieną ištartą žodį.

Fotografų spiečiai skubėjo fotografuoti M. Zuckerbergą, vilkintį savo prekės ženklu tapusį sportinį bliuzoną su gobtuvu, kai jis ir jo kolegos buvo lydimi į laukiančius limuzinus. Ši karštligė yra dar vienas įrodymas, jeigu jų dar apskritai reikia, kad „Facebook“ tapo pasauliniu interneto stabu.

„Feisbuliai“ tikisi, kad akcijų pardavimas, kuris galėtų pritraukti apie 12 milijardų JAV dolerių (iš kurių maždaug pusė atitektų išsiparduodantiems akcininkams), padės socialinį tinklą paversti galinga interneto bendrove lygiai taip pat, kaip „Google“, kuri per IPO 2004 metais gautus lobius panaudojo savo čiuptuvams iškleisti po visą tinklą. Ir jie yra įsitikinę, kad „Facebook“ akcijomis bus pradėta prekiauti gerokai aukščiau 28-35 JAV dolerių už akciją ribos, kurią pasirinko pati bendrovė. Kainai už akciją pasiekus šią ribą, viso „Facebook“ vertė būtų 77-96 milijardų JAV dolerių.

Kai kurie finansininkai tiki, kad kaina pakils dar labiau. Jeigu „Facebook“ vertė peržengtų 100 milijardų JAV dolerių, tai pakeltų bendrovę į tą patį lygį, kuriame, tarkime, yra „Amazon.com“. Jos kapitalizacija būtų didesnė nei „Dell“ ir „Hewlett-Packard“ kartu sudėjus. Vienas analitikas pavadino „Facebook“ nurodomą kainą „gana kvaila“, atkreipdamas dėmesį, kad mažiausiai vienoje antrinėje rinkoje akcijos buvo pardavinėjamos po 44 dolerius. Tai vyko prieš tai, kai besirengiant IPO prekyba buvo sustabdyta.

Net ir daug mačiusiems investuotojams sunku nepasiduoti norui lėkti su avių banda ir prigriebti populiarių interneto bendrovių akcijų.

Tačiau yra pakankamai priežasčių išlikti atsargiems. Keleto pernai viešai akcijas pradėjusių platinti populiarių įmonių, įskaitant socialinių žaidimų bendrovės „Zynga“ ir nuolaidų kuponų pardavėjo „Groupon“, akcijos smuko žemiau jų pirminio viešo siūlymo kainų ir ten pasiliko (žr. pirmąjį grafiką). Net ir daug mačiusiems investuotojams sunku nepasiduoti norui lėkti su avių banda ir prigriebti populiarių interneto bendrovių akcijų. „Jeigu įmonė yra vartotojų-interneto bendrovė, viešojo pasiūlymo platinimo dieną entuziazmas dažniausiai nugali pragmatizmą“, – pažymi Lise Buyer iš IPO konsultavimo įmonės „Class V Group“.

Pripažįstama, kad „Facebook“ žaidžia kitoje lygoje nei tokios įmonės kaip „Zynga“ ar „Groupon“. Bendrovės dydis leidžia jai pasiekti kitiems neprieinamus didžiulius informacijos kiekius ir masto ekonomiką. Ji taip pat gali pasinaudoti įvairiomis galimybėmis užsidirbti pinigų.

Pernai didžiausią dalį iš uždirbtų 3,7 milijardų dolerių pajamų bendrovė gavo iš interneto reklamos. Tačiau „Facebook“ taip pat nusigriebia dalį pajamų iš skaitmeninių traktorių, kardų ir kitų virtualių prekių pardavimo „Zynga“ bei kitų įmonių žaidimuose, kurios klientams pasiekti naudoja „Facebook“ platformą. Šis verslas socialiniam tinklui pernai atnešė 557 milijonų JAV dolerių pajamų.

Skaičiai atrodo įspūdingi žinant, kad „Facebook“ buvo pradėtas tais pačiais metais, kai „Google“ pirmąkart viešai pasiūlė savo akcijų.  Tačiau šio tinklo augimas taip pat kelia kelis rimtus klausimus, kuriuos investuotojai turėtų apsvarstyti. Pirmasis klausimas – ar „Facebook“ gali tapti statybine medžiaga socialinio tinklo kūrime, ar tiesiog viena iš lankomų vietų jame.

M. Zuckerbergo manymu, su „Facebook“ per penkerius metus vienu ar kitu būdu bus susiję daugybė įvairaus pobūdžio programų. Tačiau, kad pasiektų šį tikslą, tinklas turi įtikinti vartotojus su juo pasilikti. Trumpoje socialinio bendravimo tinkle istorijoje yra pavyzdžių, tokių kaip „Friendster“ ir „MySpace“, kai, pakilus tolimam skrydžiui sėkmė nusisuko. Vartotojai nustojo manyti, kad šie tinklai yra madingi, taigi bendrovės buvo sumestos dulkėti stalčiuose, net jeigu reikėjo apleisti jų sukurtą turinį. Žinodamas apie šią grėsmę, „Facebook“ kuria naujas paslaugas, tokias kaip „Timeline“, kuri skatina vartotojus į socialinį tinklą sukelti viso gyvenimo istoriją – tokiu būdu vartotojai taptų tvirčiau pririšti.

Panašu, kad kol kas toks požiūris veikia. „Facebook“ skelbiasi, kad pirmąjį 2012 metų ketvirtį juo vidutiniškai per mėnesį naudojosi 901 milijonas vartotojų. Be to, 526 milijonai, arba 58 procentai, kovo mėnesį paslaugomis naudojosi kasdien, palyginti su 55 procentų dalimi ankstesniais metais. Tai yra gana svarbu, nes labiau tikėtina, jog dažnai sugrįžtantys vartotojai spustelės ant reklamos ar taškysis pinigais virtualiems grūdams bei kitoms prekėms žaidimuose.

Tačiau taip pat išlieka klausimas, ar „Facebook“ gali pakankamai greitai adaptuotis prie „puikiojo naujojo“ mobiliosios kompiuterijos pasaulio. Laikas tai dar parodys. Ši įmonė turi beveik 500 milijonų mobiliųjų vartotojų, tačiau mobiliesiems įrenginiams skirtos jos programos yra nerangios, ir iš jų akivaizdžiai matyti, kad „Facebook“ yra kilusi iš asmeninių kompiuterių eros.

Kol „Facebook“ neišvystys stiprios mobiliesiems telefonams skirtos savo pačios platformos, bendrovė greičiausiai išliks pažeidžiama, jeigu atsiras energingas varžovas.

Kad atsikratytų šios silpnybės, „Facebook“ neseniai išleido 1 milijardą JAV dolerių „Instagram“, sparčiai augančiai mobiliajai dalijimosi nuotraukomis paslaugai. Be to, bendrovė gali panaudoti daugiau per pirminį siūlymą pritrauktų pinigų ir pagriebti daugiau kitokių mobiliesiems telefonams skirtų paslaugų.

Tačiau kol „Facebook“ neišvystys stiprios mobiliesiems telefonams skirtos savo pačios platformos, bendrovė greičiausiai išliks pažeidžiama, jeigu atsiras energingas varžovas. „Facebook“ neturi daug reklamos mobiliesiems skirtajame puslapyje, tad jos pajamoms gali būti suduotas smūgis, jeigu daug vartotojų pradės jungtis prie „Facebook“ būtent per mobiliuosius telefonus. Tad investuotojai turi rimtai apsvarstyti, ar „Facebook“, daugiausia kompiuterių pagrindu sukurtas verslas, tikrai vertas tokių didžiulių pinigų.

Kalbant apie tikslines reklamas

„Facebook“ gerbėjai reklamos versle susižavėję kalba apie šio tinklo galimybes sutraukti plačią auditoriją ir nutaikyti reklamas į tikslines grupes tam panaudojant didžiulius apie vartotojus surinktos informacijos klodus.

„Facebook“ šiuo metu tikriausiai yra pati galingiausia platforma, taip tikslingai leidžianti taikytis į vartotojus“, – teigia Dickas Reedas iš žiniasklaidos planavimo agentūros „Just Media“. Galbūt. Tačiau bendrovė dar turi parodyti sugebanti perkelti šią galią į drąsų naują socialinių tinklų reklamos modelį.

Pastaraisiais mėnesiais „Facebook“ išplėtojo vieną naujovišką reklamos formatą – „apmokėtas istorijas“, kurios leidžia kompanijoms įterpti reklaminius straipsnelius į savo gerbėjų bei jų draugų „naujienų juostas“. Tačiau šiemet „ITG Investment Research“ tyrimas, kuriame apklaustas  21 „Facebook“ besireklamuojančių įmonių vadovas, atskleidė, kad beveik pusė iš jų šiemet nė neketino padidinti išlaidų šioje srityje.

Steve‘as Weinsteinas iš ITG teigia, kad besireklamuojančios įmonės vis dar renkasi tradicinius interneto skelbimus tinkle, nors dauguma „Facebook“ vartotojų paprastai yra pernelyg užsiėmę bendraudami su draugais, kad spustelėtų ant tų skelbimų.

Galbūt „Facebook“ turėtų įdėti daugiau pastangų į savo reklamos paslaugų pirkėjų švietimą, kaip geriausiai naudotis jo platforma. Įmonė taip pat turi rasti būdą efektyviau nutaikyti reklamas nesuerzinant ar neatstumiant vartotojų, kurie po įvairių privatumo nuostatų keitimų ir taip jau pradėjo nepasitikėti tinklo užmojais.

Įspėjamąjį ženklą turėtų pasiųsti ir naujausi „Facebook“ duomenys apie pajamas. Jos pirmąjį šių metų ketvirtį buvo mažesnės nei paskutinįjį 2011 metų ketvirtį. „Facebook“ dėl šio smuktelėjimo kaltina sezoniškumą. Tačiau tokio pasiteisinimo galima tikėtis iš žilagalvio pramonės milžino, o ne jauno tinklo revoliucionieriaus.

Nerimą kelia ir tai, kad vidutinių pajamų iš vieno vartotojo augimas taip pat sulėtėjo, nors vis dar viršija 6 procentus per metus (pažvelkite į antrą grafiką). Kad padidintų šias pajamas, bendrovė turės rasti kūrybingesnių būdų iš besiplečiančios vartotojų bazės užsidirbti pinigų neišpučiant sąnaudų. Sąnaudos auga „Facebook“ pumpuojant pinigus į naujus duomenų centrus ir kitą infrastruktūrą, kad palaikytų augimą.

Akivaizdus būdas „Facebook“ didinti pajamas yra ir toliau išradinėti sumanius reklamos būdus. Tačiau bendrovė ketina ištirti ir kitokias platumas, tarkime, mokėjimus už „socialinę prekybą“ (pavyzdžiui, interneto parduotuvėse, kuriose „Facebook“ vartotojų „patinka“ pavirstų pirkiniais). Tą ji gali padaryti arba pati, arba naudodama kitų įmonių, kurios moka už tai, kad pasiektų publiką „Facebook“ tinkle, programas. Tokios iniciatyvos teoriškai gali atnešti milijardus JAV dolerių papildomų pajamų. Tačiau kol nėra aiškesnių ženklų, kad tikrai taip ir bus, atrodo pagrįsta akcijų kainas vertinti arčiau apatinės „Facebook“ nustatyto intervalo ribos.

Per pirminį viešąjį siūlymą akcijas įsigyjantys investuotojau taip pat turi susitaikyti su tuo, kad M. Zuckerbergas ir toliau kontroliuos daugiau nei 50 procentų balsavimo teisių. „Negirdėta, kad vienas asmuo turėtų tiek daug galimai ateityje pelningos patikimos įmonės akcijų“, – teigia Debarshis Nandy, Brandėjaus

Kitos technologijų įmonės, tokios kaip „Google“, pradėjo klestėti griežtai valdomos mažos steigėjų grupės, o M. Zuckerbergas rodo daugybę virtimo į išskirtinį technologijų lyderį ženklų. Tačiau, jeigu kas nors ateityje „Facebook“ nepasiseks, jo akcininkai negalės padaryti ko nors daugiau nei tiesiog nukreipti nykščius žemyn.

Kita vertus, internetas pirmiausia yra komunalinė paslauga. Tokia pati, kaip ir vandentiekis, kuris buityje suteikia daug patogumo, tačiau nesaugomas, neprižiūrimas ar naudojamas neatsakingai gali sukelti neigiamų pasekmių – vandentiekiu gali plisti sveikatai pavojingos bakterijos ar paprasčiausiai galime užlieti kaimyno butą.

Vienas esminių interneto pranašumų – galimybė labai pigiai ar visiškai nemokamai skleisti, dalytis ir gauti informaciją. Tai, kas anksčiau išimtinai buvo laikraščių, radijo ir televizijos stočių, tiksliau sakant, profesionalių žurnalistų privilegija ir nuosavybė, dabar yra prieinama kiekvienam – pareikšti nuomonę ir skleisti informaciją socialiniuose tinkluose ar interneto portalų komentaruose gali bet kas. Iš pirmo žvilgsnio, tai – svaiginanti laisvė. Tačiau ten, kur daug galimybių ir mažai atsakomybės, slypi didžiausi pavojai.

Interneto portalai, skatinantys lankytojus komentaruose reikšti savo nuomonę, kratosi atsakomybės už anonimų skleidžiamą šmeižtą, įžeidinėjimus, kurstomą tautinę ar rasinę neapykantą. Iniciatyvos griežčiau kontroliuoti portaluose skelbiamų komentarų turinį iki šiol sulaukdavo didžiulio pasipriešinimo.

Tokiais atvejais mėgstama mojuoti „cenzūros“ vėliava. Bet tai ir yra pati didžiausia apgaulė. Ar užkardas šmeižtui, melui ir gandams galima vadinti cenzūra? Atsakymas yra gerokai banalesnis, o tiesą bandoma slėpti prisidengiant žodžio laisvės idealais – interneto portalams finansiškai naudingas kuo didesnis komentarų srautas, nes tai generuoja reklamos pinigus. Kartu prižiūrėti didžiulį komentarų srautą ir nepub­likuoti tų, kurie kėsinasi į kitų asmenų garbę bei orumą, reikštų nemenkas papildomas išlaidas personalui. Tad tai grynai komercinis klausimas – sumažėjus pajamoms iš reklamos ir padidėjus sąnaudoms, tikėtina, Lietuvoje kai kurių portalų finansiniai rodikliai taptų gerokai prastesni.

Informacijos įvairovė interneto portaluose gana dažnai turi komišką atspalvį – siekiant bet kokia kaina padidinti lankytojų skaičių šalia politikos, ekonomikos ar sporto aktualijų nagrinėjamos tokios temos kaip oralinio sekso žala ar kitas prie pornografijos ribos pavojingai priartėjęs turinys.

Abejonių kelia ir teiginys, esą interneto portalai užtikrina žinių gausą ir nuomonių įvairovę. Nors rinkoje aktyviai konkuruoja 6–7 dideli naujienų portalai, jų redakcijos dideles pajėgas skiria naujienų kopijavimui iš konkurentų ar kitų informacijos šaltinių. Autorių teisių pažeidimai ir informacijos vagystė iš užsienio žiniasklaidos priemonių yra atskira tema, tačiau šia yda serga ne tik Lietuvos portalai, bet ir kai kurie laikraščiai bei žurnalai. Faktas yra tas, kad originaliam ir profesionaliam žiniasklaidos turiniui kurti trūksta lėšų, o įpratinusios auditoriją žinias gauti nemokamai, žiniasklaidos priemonės užtvenkė svarbų finansavimo šaltinį. Pirmenybė teikiama informacijos kiekiui ir greičiui, o investuoti į kokybišką turinį lieka vis mažiau noro ir galimybių.

Kita vertus, informacijos įvairovė interneto portaluose gana dažnai turi komišką atspalvį – siekiant bet kokia kaina padidinti lankytojų skaičių šalia politikos, ekonomikos ar sporto aktualijų nagrinėjamos tokios temos kaip oralinio sekso žala ar kitas prie pornografijos ribos pavojingai priartėjęs turinys. Žiniasklaidos segmentacija sparčiai nyksta, tad ir turinio įvairovė kelia rimtų abejonių.

Šmaikštaudami galime paklausti, ar moteris turi didesnį pasirinkimą iš dešimties margų ar dešimties vienspalvių, bet skirtingų spalvų suknelių?

Ši žiniasklaidos verslo nauja realybė skaudžiausiai smogė nacionaliniams dienraščiams – didžiausią dalį auditorijos pastaraisiais metais prarado du didžiausieji – „Vakaro žinios“ ir „Lietuvos rytas“. Regioniniai laikraščiai nukentėjo mažiau, tačiau ir jiems nykstant kyla grėsmė susidaryti pavojingam informaciniam vakuumui – nacionalinė žiniasklaida neturi nei intereso, nei pakankamai finansinių galimybių domėtis atokių regionų aktualijomis, o finansiškai silpstanti vietinė žiniasklaida arba priversta bankrutuoti, arba parduoti prielankumą vietinėms politikos ir verslo (dažnai tai vienas ir tas pat) grupuotėms. O tai jau pavojinga tendencija demokratijos raidai, kai iš viešojo gyvenimo pašalinama efektyvi ketvirtoji valdžia. Tad atvejų, kai vienas ar kitas rajonas nacionalinės žiniasklaidos desanto sulauks tik tada, kai STT triukšmingai sulaikys korumpuotą merą, ateityje, tikėtina, bus tik daugiau.

O ką reikėtų daryti? Negalima tik kaltinti žiniasklaidos priemonių, nes jos, kaip ir daugelis kitų verslo sričių, prisitaiko prie esamos situacijos. Kita vertus, vakarietiškos žiniasklaidos priemonės sau paprastai kelia aukštesnius atsakomybės reikalavimus, užsikrauna ant pečių misiją ir laikosi griežtų etikos standartų. Tad sprendimų kamuolys yra kiekvieno mūsų žiniasklaidos kliento ir informacijos vartotojo rankose.

Nemokamos naujienos atrodo labai viliojančiai, tačiau ateityje už tai gali tekti mokėti didelę kainą.

____________________

Ovidijus Lukošius yra IQ žurnalo vyriausiasis redaktorius

Kol kas konkretus pasiūlymo turinys neskelbiamas. Aišku viena: britų vyriausybė tikina, kad jis nebus susijęs su komunikacijos turiniu. Vicepremjeras Nickas Cleggas BBC portalui teigė, kad jis visiškai nepritaria tam, kad institucijos galėtų skaityti elektroninius laiškus ar kad būtų kuriama centralizuota duomenų bazė, kokia buvo siūloma leiboristų valdymo metais.

„Mes tik atnaujiname taisykles, kurios šiuo metu taikomos skambučiams mobiliaisiais telefonais, kad policija ir saugumo tarnybos galėtų persekioti teroristus ir sunkius nusikaltėlius, ir pritaikome tai technologijoms kaip „Skype“, kurios yra vis dažniau naudojamos“, – portalui teigė vicepremjeras.

Buvęs šešėlinis Vidaus reikalų ministras Davidas Davisas, priklausantis valdančiųjų konservatorių stovyklai parlamente, teigė, kad pagal naują reguliavimą „absoliučiai visų“ žmonių skambučių, elektroninių laiškų ir naudojimosi internetu duomenys būtų saugojami dvejus metus, o valdžia galėtų gauti šiuos duomenis „be jokio sutikimo ir niekieno“.

Manoma, kad apie konkrečius planus bus paskelbta karalienės kalboje šį mėnesį, tačiau įstatymai dar turės pereiti dvejus parlamento rūmus.

Vyriausybės atstovas spaudai BBC teigė, kad telekomunikacijų duomenys yra naudojami 95 proc. visų bylų, susijusių su terorizmu ir sunkiais nusikaltimais.

Teisėsaugos ir žvalgybos institucijų noras turėti galimybę nepažeidžiant įstatymų prieiti elektroninės komunikacijos duomenų paskatino leiboristus, valdžioje buvusius iki 2010 metų, sukurti centralizuotą šalies telefoninės ir interneto komunikacijos duomenų bazę. Tačiau dėl opozicijos pasipriešinimo to buvo tokių planų buvo atsisakyta.

Tačiau atėję į valdžią konservatoriai „suvokė, kad tokio pobūdžio informacija turi potencialo gelbėti gyvybes“, BBC cituoja lordų rūmų narį Alexą Carlile’ą, 2005-2011 metais ėjusį antiteroristinių įstatymų prižiūrėtojo pareigas.

Atsižvelgiant į 2009 metų ES direktyvą, interneto paslaugų tiekėjai įpareigoti saugoti informaciją apie vartotojų naudojimąsi internetu, elektroniniu paštu ir pokalbių programomis per 12 praėjusių mėnesių. Bendravimo turinys nėra kaupiamas, tačiau išsaugomi duomenys laiko, vietos ir komunikacijos subjektų duomenys.

Konferencijos „Login“ organizatoriai skelbia „Lietuvos interneto apdovanojimų“ konkursą ir kviečia balsuoti už geriausius praėjusių metų interneto projektus, Lietuvos interneto kultūros raidai nusipelniusius žmones, įmones bei judėjimus.

„Lietuvoje susikūrusi stipri ir plati interneto bendruomenė, tad šiais metais nusprendėme jos narius pakviesti ne tik balsuoti už nominantus, bet ir patiems siūlyti savo nominacijas bei pretendentus į jas“, – pranešime spaudai cituojamas „Login“ iniciatorius ir Lietuvos interneto apdovanojimų komisijos narys Arnoldas Rogoznyj.

„Login 2012 Lietuvos interneto apdovanojimų“ nugalėtojų rinkimai vyks dviem etapais. Iki gegužės 24 d. visi interneto vartotojai oficialioje konferencijos svetainėje login.lt kviečiami atiduoti balsą už interneto geriausiuosius, o taip pat – siūlyti savo nominacijas ir nominantus. Į antrąjį etapą pateks po 20 daugiausiai balsų surinkusių 25-ių populiariausių kategorijų nominantai.

Antrojo etapo metu nugalėtojus rinks 2011 m. interneto apdovanojimų laimėtojai ir konferencijos organizatoriai. Pasak A. Rogoznyj, vertindama darbus komisija atsižvelgs į idėjų novatoriškumą bei originalumą, efektyvų pritaikymą, funkcionalumą, pasiektus rezultatus, vizualinį pateikimą ir progreso skatinimą.

Pretendentus į šių metų Lietuvos interneto apdovanojimų statulėles vertins pernykščių interneto apdovanojimų nugalėtojai: Tadas Vidmantas, Juozas Šalna, Martynas Keleras, Povilas Redko, Tomas Balžekas, Aidas Dailidė, Alvydė Palaimaitė, Beata Nicholson, Dovilė Ramoškaitė, Ignas Brazauskas, Justas Janauskas, Saulius Jonaitis, Tomas Tumalovičius bei Zbigniev Gecis.

Interneto apdovanojimų nugalėtojai bus paskelbti baigiamojo renginio metu birželio 1 d., o konferencija „Login 2012“ vyks gegužės 31 – birželio 1 dienomis.

Įmonė pranešė, kad tai buvo techninis sutrikimas, susijęs su Europa, ir jis jau sutvarkytas. „Facebook“ taip pat atsiprašė už nepatogumus. Tačiau užsienio naujienų portalai pranešė, kad kad „Facebook“ neveikė ne tik Europoje, bet ir Artimuosiuose Rytuose bei Pietų Afrikoje.

Lietuvoje tinklas tapo vėl prieinamas apie 10 valandą, o prieš tai neveikė mažiausiai valandą.

Trečiadienį „Facebook“ pradėjo platinti „Windows“ operacinei sistemai skirtą žinutėms skirtą programėlę.