2010 m. gruodį Ūkio ir Švietimo ir mokslo ministerijų įsteigtas Lietuvos tyrimų centras (LTC) iki šiol neturi nuolatinio finansavimo ir gyvena naudodamas įstatinio kapitalo lėšas – 3,9 mln. Lt. Dalis jų – 2,2 mln. Lt – liko bankrutavusiame „Snoro“ banke. Beje, LTC valdybos pirmininkas yra Valdas Monkus anksčiau yra dirbęs „Snoro“ viceprezidentu.

2010 m. rudenį Lietuvos Vyriausybei ir IMB pasirašius sutartį dėl mokslinių tyrimų centro steigimo buvo žadama jam kasmet skirti daugiau kaip po 40 mln. Lt, arba 200 mln. Lt per penkerius metus. Iš šių  200 mln. Lt IBM už patentavimą ir konsultacijas planuota sumokėti apie 130 mln. Lt. Kiti pinigai buvo numatyti mokslininkų atlygiui.

Pernai pranešta, kad LTC pateikė paraišką dėl beveik 40 mln. Lt ES paramos. Tačiau paraiška buvo nepatenkinta, finansavimas neskirtas, o įsibėgėję mokslinių tyrimų projektai įstrigo.

Tomas Deržanauskas, LTC generalinis direktorius, sako, kad Lietuva iki šiol neturėjo patirties, kaip finansuojami tarptautiniai projektai, tad nieko keisto, kad atsirado nesklandumų.

LTC su IBM yra pasirašęs 6 sutartis dėl bendradarbiavimo sveikatos ir nanotechnologijų srityse. Pirmojo patento registravimo procedūra pradėta – patentuojamas įrenginys, pagal balso įrašus galintis diagnozuojanti patologijas. Išradimą planuojama patentuoti tose rinkose, kuriose jį bus bandoma parduoti. Kiek pinigų bus išleista patentui, dar tikslinama. Iš patentų gautomis pajamomis, kaip buvo skelbiama anksčiau, IBM ir Lietuva turėtų dalintis perpus.

Praėjusių metų gruodį kartu su IBM įkurto Lietuvos tyrimų centro generalinis direktorius Tomas Deržanauskas sako, kad šalyje yra pakankamai gerų mokslininkų, bet jie savo pastangas dažniau skiria ne inovacijoms kurti, o publikacijoms rengti. Dėl to iš 700 mln. litų per metus, kuriuos šalis skiria mokslui, sugrįžta tik nedidelė dalis pinigų, nors jie galėtų ir turėtų nešti didesnę apčiuopiamą naudą. Tai, kad Lietuvos mokslininkai pajėgūs sukurti ir praktikoje pritaikomų idėjų, rodo šešios tyrimų centre šiuo metu plėtojamos idėjos.