Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Vilniaus taryboje nariai nusprendė kirsti iš peties. Vasario 4 dieną per mitingą prie savivaldybės jie su opozicinių Tvarkos ir teisingumo partijos bei Liberalų ir centro sąjungos (LiCS) atstovais priėmė rezoliuciją, kurioje numatoma kreiptis į Seimą, kad būtų parengtos ir priimtos šilumos ūkio ir kitų įstatymų pataisos, numatančios, kad šilumos ūkį turi valdyti pati savivaldybė.

Teisės akto pakeitimo iniciatoriai tikisi, kad šitaip savivaldybė nepatirdama papildomų išlaidų galės nutraukti sutartį su šiuo metu „Vilniaus energiją“ valdančia prancūzų bendrove „Dalkia“. Konservatorių frakcijos Vilniaus taryboje seniūnas Vidas Urbonavičius išreiškė viltį, kad šiandien Seime atsidūręs projektas artimiausiu metu bus įregistruotas.

„Šiuo metu parlamente – ne sesijos metas, tačiau kalbėjau su kai kuriais Seimo nariais ir jie man žadėjo, kad iki sesijos pradžios projektas bus įregistruotas“, – tikino V.Urbonavičius. Vis dėlto, jis abejojo, ar šis sumanymas susilauks sėkmės – mat jį remiančių parlamentarų balsų gali nepakakti.

Sostinėje apie 70 proc. šilumos punktų priklauso savivaldybės įmonei Vilniaus šilumos tinklams. Jie įvertinti 46 milijonais litų – tiek tektų sumokėti vilniečiams, jei jie nuspręstų juos išsipirkti. Naujasis Šilumos ūkio įstatymas įpareigojo šilumos tiekėjus perduoti punktus. Todėl „Vilniaus energija” skelbiasi perdavusi visus punktus savivaldybės įmonei. Būtent iš jos gyventojai gali išpirkti punktus, tačiau ar tai jie padarys, labai abejojama. Kol kas neaiški perpirkimo tvarka, ginčijamasi, kiek tai turėtų kainuoti.

Įstatymo autoriai nesivargino paaiškinti, kaip gyventojai gali išpirkti jų namuose esančius punktus. Tuo tarpu Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad gyventojai neprivalo jų išpirkti. Tad gyventojams taip ir lieka neaišku, kurį variantą pasirinkti.

Energetikos ministerija yra apskaičiavusi, kad gyventojams už perpirkimą tektų mokėti nuo 1 iki 8 litų per mėnesį, nelygu punktų susidėvėjimas. Apskaičiuota, kad naujesni punktai vidutinio dydžio daugiabučiui kainuotų nuo 15 iki 30 tūkstančių litų. Pasak Vilniaus savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojo Kęstučio Karoso, šiuo metu sostinės daugiabučių šilumos punktų likutinė vertė siekia 46 milijonus litų.

Anksčiau energetikos viceministras Kęstutis Žilėnas yra užsiminęs, kad gyventojai gali išpirkti punktus įprastai, išperkamosios nuomos būdu arba tiesiog nuomoti.

Pirmadienį Vilniaus meras Artūras Zuokas delfi.lt teigė, jog Vilniaus savivaldybė nesiruošia mokėti „Snorui“ 80 mln. litų, nes banko savininke tapusi Vyriausybė esą nepadeda spręsti miesto finansinių problemų bei ketina apriboti miesto skolinimosi galimybes.

Šią skolą savivaldybė turi grąžinti ateinančiais metais. Iš viso savivaldybė, mero skaičiavimais, „Snorui“ yra įsiskolinusi apie 120 – 130 mln. litų.

„Lietuvos radijui“ A. Kubilius pareiškė, apgailestaujantis, kad Vilniaus meras daro tokius neišmintingus ir neatsakingus pareiškimus.

„Jei iš tikrųjų yra 130 mln. litų skola „Snoro“ bankui, toks pareiškimas reikštų, kad Artūras Zuokas yra pasiruošęs negrąžinti indėlių maždaug 6–15 tūkst. indėlininkų. Skaičiuojant vidutinę indėlio sumą išeitų toks indėlininkų skaičius, – mero sprendimo pasekmes aiškino A. Kubilius. – Tai yra visiškai teisiškai neraštingas pareiškimas ir čia nėra daug ką komentuoti“.

Lietuvos vyriausybės vadovas aiškino, jog savivaldybių įsiskolinimas bankams yra įprasta praktika.

„Bet savivaldybė, kaip bet kuris kitas fizinis ar juridinis asmuo, savo skolinius įsipareigojimus turi vykdyti taip, kaip yra parašyta sutartyje, ir taip, kaip yra privaloma veikti pagal įstatymą“, – aiškino Lietuvos vyriausybės vadovas.

Vilniaus savivaldybė „Snoro“ bankui įsiskolino, kai įmonėms finansinių sunkumų metu buvo leista pardavinėti savivaldybės skolas.

„Vilniaus miesto savivaldybė nuolat sulaukia vilniečių skundų dėl taksi pažeidimų, ir ši akcija parodė, kad jie nėra be pagrindo. Tikimės, kad per šią akciją nubausti taksi vairuotojai susitvarkys visus reikiamus leidimus ir pradės laikytis įstatymų“, – miesto savivaldybės pranešime cituojamas meras Artūras Zuokas.

Reidas prasidėjo spalio 14 dieną ir tęsis iki lapkričio 14-osios. Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai nuo akcijos pradžios jau surašė 54 administracinių teisės pažeidimų protokolus 27 įmonių vairuotojams. Daugiausia vairuotojų nubausta už tai, kad neturėjo taksi vairuotojo atestavimo liudijimo arba matomoje automobilio salono vietoje nebuvo tarifų lentelių, teigiama pranešime.

Valstybinė darbo inspekcija taip pat nustatė 43 galimus darbo įstatymų pažeidimus: darbuotojai neturėjo darbo pažymėjimų, dirbo ne darbo grafike nustatytu metu, nepildė arba netinkamai pildė kelionės lapus. Dėl nustatytų pažeidimų bus atliekami papildomi patikrinimai įmonėse bei sprendžiama dėl administracinės atsakomybės taikymo atsakingiems asmenims. Mokesčių inspekcija savo ruožtu užfiksavo dar 16 pažeidimų.

Kas iš to? Jei bandytume remtis Vilniaus miesto savivaldybės logika, po žinios apie šį keistuolį pasaulis turėjo iš naujo atrasti Briuselį, o plūstelėję turistų srautai per mėnesį atnešti miestui daugiau finansinės naudos, nei visus metus jo gatves mindantys eurobiurokratai.

Taip juk turėjo nutikti ir Vilniuje po to, kai sostinės meras šarvuočiu pervažiavo Gedimino prospekte ne vietoje pastatytą automobilį. Tiesa, po garsiosios akcijos jau prabėgo daugiau nei du mėnesiai, neatremiamos turistų apgulties neteko pastebėti net krepšinio čempionatu metu, o žinia apie sostinės šarvuočio vairuotoją greitai paskendo tarp daugybės panašaus turinio naujienų, paprastai vadinamų įvairenybėmis arba pikantiškomis žinutėmis.

Tačiau ar perskaitę apie kokį nors kolumbietį, suvalgiusį guminį batą, sušunkame, kokia tai puiki drąsių žmonių šalis ir kaip ją svarbu aplankyti per artimiausias atostogas? Guminį kaliošą, beje, kadaise kone Vilniaus centre sukrimto mažas berniukas, vėliau tapęs garsiu rašytoju Romaino Gary slapyvardžiu. Tačiau nei šis faktas, nei vertingas rašytojo kūrybinis palikimas, nei jo biografijoje įsprausti Vilniaus pėdsakai kol kas į sostinę neatvedė tūkstančių rašytojo gerbėjų.

Be abejo, tada Vilniuje vargiai kas būtų atspėję, ką reiškia žodžių junginys „viešieji ryšiai“, jau nekalbant apie galimybę nufilmuoti save ir pasidalinti savo turiniu ar tuštybe internete. Tačiau Vilniaus savivaldybė šiandien aiškiai demonstruoja žinanti, kas yra viešieji ryšiai ir kaip juos reikia regzti. Bet pro novatoriško mero ausis praslydo viešojoje erdvėje vis garsesnės diskusijos apie pervertinamą socialinių tinklų poveikį verslui.

Beje, apie ženkliai šoktelėjusius pardavimus kol kas nepranešė ir drabužių tinklas „United Colors of Benneton“. O juk būtent jo prekinį ženklą fone pamatė tie kone 5 milijonai  vaizdo klipo žiūrovų. Juk ir Lietuvoje ne vienas verslininkas yra savo pavyzdžiu patvirtinęs, kad populiarumas socialiniuose tinkluose dar negarantuoja gausesnio pajamų srauto. Reklamos agentūrų atstovai gali pateikti sąrašus atvejų, kai produkto reklaminė kampanija susišluoja apdovanojimus festivaliuose, tačiau prekės pardavimai krenta. Tikslas – parduoti, išgarsinti, pristatyti ar pranešti – gal ir pateisintų priemones, bet sunku apie jas kalbėti, kai pats projektas, šiuo atveju – mero šou su šarvuočiu – yra savitikslis.

Tokį įspūdį dar labiau sustiprina nuolatinės Vilniaus miesto savivaldybės pastangos   priminti apie šį pasivažinėjimą. Tiesa, pasaulio naujienų agentūrų mestą karčią piliulę savivaldybė nurijo tylomis. Už nuotraukos klastotę ištrinant kitus šarvuočiu važiavusius asmenis atsiprašė naujienų agentūra „Reuters“, bet ne sostinės savivaldybė.

Tačiau naujausią smūgį – alternatyviąją Nobelio premiją – Vilniaus valdžia atrėmė pakelta galva ir naujais pranešimais spaudai. Diskusijos, už kokius nuopelnus iš tiesų būna skiriama ši premija, greitai užgeso, nors laureatų kompanijos kasmet būna spalvingos. Pavyzdžiui, šiemet tokia pati premija įteikta ir tyrinėtojams, kurie domėjosi poreikio šlapintis įtaka sprendimų priėmimui. O tai jau – pretenzija ne tik į kvailumo ar linksmumo, bet ir į mokslo kategoriją.

Kita vertus, toks apdovanojimas – puiki proga merui pademonstruoti humoro jausmą ir intelektą. Mat laureatu tapęs Artūras Zuokas sakė besivadovaujantis Marko Tveno posakiu, kad gyvenime pats efektyviausias ginklas yra juokas. Tokiu atveju sostinės merui turbūt puikiai žinomas ir kitas iš literatūros klasikos atklydęs posakis: iš ko juokiamės, ponai? Iš savęs juokiamės.

Neišnaudotos sistemos galimybės, įsigyta ir nenaudojama įranga, praleistos progos sutaupyti – tokius priekaištus savivaldybėms pažėrė Valstybės kontrolė. Pavyzdžiui, trijų  savivaldybių įgyvendinamo projekto lėšomis įsigyta įrangos už 2,9 milijono litų, tačiau ji yra nenaudojama.

Auditoriai pirmiausiai pastebi efektyvaus savivaldybių darbo trūkumą. Teigiama, kad nors savivaldybės e-bilieto sistemas kūrė atsižvelgdamos į savo viziją ir ES fondų paramos sutarties reikalavimus, jos nepakankamai kontroliavo, kaip valdoma įranga ir kaip siekiama rezultatų.

Taip pat pabrėžiama, kad elektroninio bilieto sistemos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje turėjo būti tarpusavyje suderintos, tačiau tai vis dar neįvyko. Auditoriai pabrėžia, kad e-bilieto projektas miestams kol kas neatnešė planuotos socialinės ir ekonominės naudos.

„Be to, neišnaudota galimybė atsisakius popierinių bilietų trijuose didžiuosiuose miestuose sutaupyti apie 4 milijonus litų“, – rašoma Valstybės kontrolės pranešime. Manoma, kad projekto išlaidos gali dar išaugti iki 41,55 milijono litų.

Be trijų minėtų didmiesčių, elektroninio bilieto sistema diegiama ir Druskininkuose. Valstybės kontrolė pastebi, kad kitoms savivaldybėms „trūksta informacijos ir galimybių savarankiškai diegti analogiškus projektus, neaiški situacija dėl el. bilieto sistemų suderinamumo“.

IQ.lt primena, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos (IVPK) sprendimu Vilniaus miesto savivaldybei už nesėkmingai įgyvendinamą e-bilieto projektą reikia grąžinti 4,8 milijono litų, kurie buvo skirti iš ES struktūrinių fondų. Nors projektą, kuriam buvo skirta europinė parama, rengė trys savivaldybės, vilniečiai buvo projekto pareiškėjai. Tačiau sostinės savivaldybė šių pinigų iki šiol negrąžino, o IVPK sprendimą apskundė teismui.

IVPK direktorius Valdas Kišonas tvirtino, kad savivaldybėms buvo duota pakankamai laiko ištaisyti projekto  trūkumus, tačiau jos to nepadarė.

„Visi pažeidimai ir trūkumai buvo aiškiai įvardinti, tačiau savivaldybės jų neištaisė, be to, ne visos jų spėjo įgyvendinti tai, kas buvo numatyta. Vilniaus miesto savivaldybės pažeidimų dalis projekte yra didžiausia. Tačiau, užuot pripažinusi savo klaidą, savivaldybė mokesčių mokėtojų pinigais teisiasi su mumis. Dėl sprendimo grąžinti pinigus iki šiol ginčijamės Aukščiausiame teisme“, – teigė V. Kišonas.

Jis pabrėžė, kad savivaldybės vis tiek privalo baigti įgyvendinti e-bilieto projektą – skirta bauda nuo šios atsakomybės neatleidžia.

Sumokėjusiems už stovėjimą ir turintiems tai patvirtinantį kvitą įsigalioja „10 minučių tolerancijos“ principas – vairuotojas nebus baudžiamas, jeigu jo automobilis, pasibaigus kvite nurodytam stovėjimo laikui, užims stovėjimo vietą kelias papildomas minutes.

„Žinoma, bus baudžiami tie, kurie iš viso nesumokės už automobilio stovėjimą arba pradels daugiau kaip 10 minučių“, – pranešime cituojamas Miesto ūkio ir transporto departamento direktorius Virginijus Pauža.

Nesumokėjusiems už stovėjimą šiuo metu gali būti skiriama bauda nuo 80 iki 120 litų. Tiesa, sutikus iš karto sumokėti paskirtą baudą, ji gali sumažėti per pusę.

Tačiau kai kurių vairuotojų patirtis rodo, kad teismo keliu galima išsikovoti ir daugiau „tolerancijos minučių“. Apsukresni vairuotojai, dar tada, kai už neleistiną stovėjimą buvo blokuojami automobilių ratai, gindavo savo tiesą teisme ir ne vieną kartą sugebėjo įrodyti, kad pratęsti pasibaigusio stovėjimo bilieto jie negalėjo dėl pateisinamų priežasčių.

Aišku, tokiu būdu bandyti išsikovoti savivaldybės pareigūnų tolerancijos reikia kur kas daugiau pastangų ir laiko negu dažnai yra verti tie keli papildomi litai už stovėjimą, todėl tam gali ryžtis tik retas kuris vairuotojas.

Vilniaus savivaldybė trečiadienį dar kartą paragino Vyriausybę, Energetikos ministrą padidinti kogeneracinėms jėgainėms elektros supirkimo kvotą iki optimalių šių jėgainių pajėgumų, taip pat Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nustatyti (VKEKK) elektros supirkimo kainą, atitinkančią alternatyvaus gamintojo savikainą, kad gautos pajamos už parduotą elektros energiją būtų panaudotos šilumos tarifo mažinimui Vilniuje ir visoje Lietuvoje.

Šie sprendimai esą leistų šilumos kainą Vilniaus mieste sumažinti 6 centais, tai yra – 23 proc. Tam užtektų padidinti elektros supirkimo kvotą Vilniaus termofikacinei elektrinei Nr.3 ir gauti už jos gaminamą elektrą tokią pačią kainą, kokią nustatė VKEKK Lietuvos elektrinei Elektrėnuose.

Vilniaus savivaldybė įrodinėja, kad šis siūlymas yra lengvai įgyvendinamas, nes priklauso tik nuo Energetikos ministerijos sprendimo.

„Pati didžiausia problema, dėl ko vilniečiams tenka tiek daug mokėti už šildymą – tai dujų kainos augimas, kuris lemia šilumos kainą, nes 70 procentų šilumos gamybai naudojamo kuro sudaro dujos. Bet šiuo atveju Vilniaus savivaldybė nieko pakeisti negali, kadangi ne ji, o Vyriausybė derasi dėl dujų kainos su kompanija „Gazprom”. Todėl reikia ieškoti kitų būdų, kaip šilumos kainą galima sumažinti. Šis mūsų pasiūlymas galiotų ne tik Vilniui, bet ir visai Lietuvai“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Už vilniečius sumokės visi gyventojai

Tačiau energetikos specialistai neslepia skeptiško požiūrio. Lietuvos elektros energetikų asociacijos prezidentas Vladas Paškevičius teigė, kad tokiu atveju vartotojams neišvengiamai augtų elektros kaina.

„Viena problema – brangus šildymas – neturėtų būti sprendžiama kitos problemos sąskaita. Be to, šildymas pigtų tik Vilniuje, o brangiau už elektrą tektų mokėti visiems Lietuvos gyventojams“, – neseniai IQ.lt buvo sakęs V. Paškevičius.

Didžiausios Baltijos šalių elektros gamintojos „Eesti Energia“ dukterinės įmonės Lietuvoje „Enefit“ generalinis direktorius Liudas Liutkevičius sostinės valdančiųjų idėją vadina trumpalaike ir iliuzine.   Pasak jo, galiausiai finansuoti didesnę vilniečių pagaminamos elektros kvotą vis tiek tektų vartotojams.

„Sostinės elektrinės specifika yra ta, kad ji kartu gamina ir elektrą, ir šilumą. Kuo daugiau pagamins elektros, tuo daugiau gamins ir šilumos. Jei pagamintos šilumos neturės kur parduoti, elektros kaina bus nekonkurencinga. Todėl jei vieną savo pusę Vilniaus termofikacinė elektrinė gerokai padidins, tai išbalansuos visą sistemą“, – teigė L. Liutkevičius.

Vilniaus savivaldybė siūlymą, kaip sumažinti šilumos kainą vartotojams, yra pateikusi Energetikos ministerijai ir VKEKK dar šių metų rugpjūčio 23 dieną.

VKEKK atsakyme Vilniaus savivaldybei rašoma, kad komisija, Energetikos ministerijai nustačius remtinos elektros energijos apimtis bendriems šilumos ir elektros energijos gamintojams bei šių gamintojų sąrašą, nustatys elektros supirkimo kainas kiekvienam šilumos ir elektros gamintojui ir apskaičiuos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų kainą, kuri turi įtakos galutiniam elektros energijos tarifui.

Parengtame pasiūlymo projekte „Siemens“ areną siūloma atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio 2012-iems metams. Už šį laikotarpį „Universali arena“ turėtų sumokėti daugiau kaip 180 tūkstančių litų mokesčių.

„Siemens“ arenos generalinis direktorius Vidmantas Šiugždinis IQ.lt patvirtino, kad bendrovė yra pateikusi prašymą savivaldybei atleisti nuo nekilnojamojo turto mokesčio penkeriems metams. Jo teigimu, pasaulyje įprasta praktika, kad prie arenų veiklos prisideda ir savivaldybės, atleisdamos nuo nekilnojamojo turto mokesčio.

Prašyti atleidimo nuo mokesčių paskatino ir konkurencija. V. Šiugždinio teigimu, naujosios arenos dirba lengvesnėmis sąlygomis, nei vilniečių arena.

„Naujosios arenos yra pastatytos europinėmis bei savivaldybių lėšomis. O mūsų arena finansuota privačiomis lėšomis, mes mokame paskolą bankui. Natūralu, kad savivaldybė gali prisidėti prie mūsų organizuojamų renginių, atleisdama nuo nekilnojamojo turto mokesčio“, – sakė V. Šiugždinis.

Nuo nekilnojamojo turto mokesčio arena buvo atleista ir 2010 bei 2011 metais. Tada mokesčio tarifas buvo gerokai didesnis, todėl arena per porą metų sutaupė 874 tūkstančius litų.

Atleidimas nuo nekilnojamojo turto mokesčio arenai būtų jau antra gera žinia per praėjusius porą mėnesių. Rugpjūtį Lietuvos  vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybė kol kas neprivalo nutraukti 2005-aisiais su bendrove „Universali arena“ (tuometine „Rubicon eventus“) pasirašytos sutarties dėl „Siemens“ arenos nuomos.

Prašymą įpareigoti savivaldybę nutraukti sutartį arba pakeisti ją taip, kad ji neprieštarautų Konkurencijos įstatymui, teismui buvo pateikusi Konkurencijos taryba.

2007-aisiais Konkurencijos taryba pripažino, jog savivaldybės ir tuomet grupei „Rubicon“ priklausiusios įmonės sutartis dėl arenos nuomos privilegijavo šią įmonę ir užkirto kelią siūlyti savo paslaugas kitoms bendrovėms.

Vilniaus savivaldybė sutartį pakeitė, tačiau, Konkurencijos tarybos manymu, pakeitimai vis tiek leido privilegijuoti „Universalią areną“ kitų rinkos dalyvių atžvilgiu.

Universalią areną valdo iš koncerno „Icor“ pasitraukę buvę trys jo akcininkai – Rimantas Bukauskas, Arūnas Mačiuitis ir Remigijus Lapinskas, iš „Icor“ perėmę 99,99 proc. arenos akcijų paketą.

Vilniaus darželiams pervesti krepšelio lėšas miesto savivaldybė žadėjo vėliausiai šių metų liepą. Bet privataus darželio „Boružėlės“ direktorė Jurga Alytienė teigė, jog net už pirmąjį šių metų ketvirtį darželiui savivaldybė nepervedė nė lito. Anksčiau vis žadėję pinigus pervesti kitą mėnesį, dabar sostinės valdininkai privataus darželio vadovams apskritai jokių terminų nežada.

Dar šių metų pradžioje, sužinoję apie būsimas krepšelio lėšas, darželio vadovai auklėtinių tėvams sumažino mokestį. „Kažkaip verčiamės, didinti mokesčio tėvams kol kas neplanuojame. Vis dar tikimės, kad savivaldybė perves tuos pinigus“, – sakė J. Alytienė.

Prieš porą mėnesių Vilniaus miesto savivaldybė IQ.lt informavo, kad krepšelio lėšos dar nepervestos privatiems darželiams ir maždaug dešimčiai valstybinių darželių. Savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorius Gintaras Alfonsas Petronis pripažino, kad lėšos darželiams vis dar vėluoja. Tačiau kiek šiandien Vilniaus ikimokyklinio ugdymo įstaigų dar nėra gavusios pinigų, jis negalėjo pasakyti.

Pasak G. A. Petronio, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) savivaldybei buvo žadėjusi skirti daugiau kaip 2 milijonus litų darželinukų krepšeliams, bet kol kas skyrė tik mažiau nei pusę šios sumos.

„Kadangi gavome kur kas mažiau pinigų, užtruko, kol iš naujo proporcingai juos paskirstėme“, – aiškino G. A. Petronis.

Nors ŠMM tvirtina už pirmąjį metų ketvirtį savivaldybėms pervedusi visas krepšelio lėšas, G. A. Petronis neslėpė, kad kai kurie darželiai paramos gali sulaukti tik metų pabaigoje. „Iki ketvirtojo metų ketvirčio visi lėšas tikrai gaus“, – žadėjo departamento direktorius.

Ikimokyklinio ugdymo įstaigų krepšeliams šiems metams ŠMM buvo numačiusi skirti 5,4 milijonus litų. Ministerija prognozavo, kad šiemet į darželius ateis 2000 daugiau vaikų, nei pernai. Bet šiemet darželius ėmė lankyti net 5000 daugiau vaikų, nei praėjusiais metais.

„Mes nebuvome suklydę skaičiuodami būsimą darželinukų skaičių, tiesiog neturėjome pakankamai pinigų. Todėl pirmąjį ketvirtį savivaldybėms pervedėme visas planuotas lėšas, o antrąjį – apie 83 procentus planuotos sumos“, – sakė ŠMM Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Nors pinigų darželinukams trūksta, galimybės pirmiau jas skirti valstybiniams darželiams arba remti vien juos ministerija nesvarstė. „Tai pažeistų socialinio teisingumo principą“, – sakė G. Šeibokienė.

Ieškoti trūkstamų pinigų darželinukams ministerija ketina mokyklose. Šiuo metu Vyriausybėje svarstoma mokinio krepšelio lėšas, likusias dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus, skirti ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Tačiau kiek tiksliai moksleivių mažiau šiemet lanko mokyklas, nei pernai, ŠMM informacijos dar neturi.