Iki interneto „lūžio taško“ Lietuvoje liko penkeri metai

K.Akromas: šiuo metu rinkoje yra suirutė, nes interneto sprendimų kūrimu ir gamyba bando užsiimti skirtingo tipo įmonės.(T.Černiausko nuotr.)

Komunikacijai internete Lietuvos įmonės skiria apie 10-15 proc. savo rinkodaros biudžeto ir ši dalis nuolat auga, teigia interneto reklamos įmonės „Ad Fingers“ direktorius Kristoforas Akromas. Jis prognozuoja, kad po maždaug penkerių metų Lietuvoje turėtų būti pasiektas „lūžio taškas“, kai iš mobiliųjų platformų – telefonų ir planšečių – bus atversta daugiau puslapių nei iš tradicinių kompiuterių.

K. Akromas, vadovaujantis, jo teigimu, Lietuvoje ganėtinai unikaliai reklamos įmonei, IQ pasakoja apie „metais ar dvejais“ vėluojančių interneto technologijų atėjimą į Lietuvą, pardavimų ir reklamos internete tendencijas.

„5-10 metų eigoje fizinių prekybos taškų palaipsniui mažės ir ilguoju laikotarpiu jie taps tik ekspozicijų salėmis – galėsi ateiti pasižiūrėti, pačiupinėti įrenginį, bet jo ten nebepirksi, – sako K. Akromas. – Visų pirma, prekes pigiau galima įsigyti internete, antra, asortimentas platesnis, trečia, ilguoju laikotarpiu salonuose jų niekas ir nebeparduos, nes tai bus tiesiog eksponatai“.

- Jau dabar žmonės eina į prekybos saloną, kur išdėlioti kompiuteriai, juos apžiūri, pačiupinėja, o perka internete, nes jie ten keliais šimtais litų pigesni.

- Lytėjimas vis dėlto yra svarbus faktorius ir turi praeiti daug laiko, kad žmonės to atsisakytų. Bet ir šioje vietoje yra labai didelių postūmių, nes interneto drabužių parduotuvės beprotiškai važiuoja į priekį. Rūbas reikalauja ypatingo lytėjimo, pasimatavimo, bet ir jis yra paklausi prekė internete.

- Bet su labai lanksčia galimybe grąžinti.

- Viena pirmųjų e. parduotuvių – „Zappos“, kurią vėliau įsigijo „Amazon“, – nusprendė priimti grąžinamus daiktus visiškai nemokamai ir, visų nuostabai, jų nebuvo tiek daug ir tai per verslo maržą nekirto. Tiesiog žmonės susižiūri visus išmatavimus arba prieš tai pasimatuoja to prekės ženklo dydžius parduotuvėse ir vėliau sėkmingai užsisakinėja internetu.

Kas yra „Facebookas“? Tai yra pažįstamų arba pažįstamų pažįstamų nuomonių ir patirčių dalijimosi portalas. Visą tai sukergus su elektronine komercija gali išeiti labai didelė prekybos platforma.

Komercija kraustosi į internetą ir socialinė medija yra tam tinkama platforma. Kas yra „Facebookas“? Tai yra pažįstamų arba pažįstamų pažįstamų nuomonių ir patirčių dalijimosi portalas. Visą tai sukergus su elektronine komercija gali išeiti labai didelė prekybos platforma. Jau nemažai visokių sprendimų prikurta komercijai „Facebooke“, bet tai yra trečiųjų šalių iniciatyvos ir laiko klausimas, kada pats „Facebookas“ pradės visa tai stumti į priekį ir pats kurs sprendimus prekybai.

Dabar ir mūsų klientai turi parduotuvę „Facebooke“. Tačiau tai yra daugiau vitrina, kur parodomi produktai ir nuorodos į e. parduotuvę. Tai nepilnas funkcionalumas, nepilnavertis sprendimas, nes „Facebooko“ vartotojai nori išlikti „Facebooko“ erdvėje. Blogiausias dalykas, kurį gali padaryti, – išvesti vartotoją, parodžiusį susidomėjimą tavo nuoroda, juokeliu ar marketingine žinute, kažkur kitur.

- Visi klausinėja, kas bus „Facebooko“ pajamų tolimesnio augimo šaltinis. Taigi, šalia reklamos, tai bus komercija?

- Aš manau, kad taip. Galiausiai tai yra ir paieškos sistema, „Facebookas“ gali rasti vartotojų atsiliepimus, patirtis, o tai yra labai vertinga informacija.

- Bet nepatinkančius atsiliepimus galima trinti.

- Tai autoritarinis požiūris, kuris ilguoju laikotarpiu duoda neigiamą grąžą. Jei ištrini adekvatų neigiamą komentarą, sau kenki. Trumpuoju laikotarpiu tai atrodo naudinga, ilguoju – klaida. Kur kas geriau yra reaguoti į jį ir šalinti paslaugos, produkto trūkumus ar kalbėtis su nepatenkintu klientu.

Vienas geresnių atvejų buvo, kai vienos telekomunikacijų įmonės „Facebooko“ puslapyje reklaminės kampanijos metu buvome leidę necenzūruojamą komentavimą. Tuo metu įmonė pagerino vieną iš savo paslaugų ir leido klientams pasakyti, ką apie ją mano. Savaime suprantama, pasitaikė ir nepatenkintų klientų atsiliepimų. Pradžioje, natūralu, dėl to buvo buvo šokas ir panika. Tačiau galiausiai kampanijos metu suvokėme, kad neigiamas komentaras yra arba potencialus pardavimas (gali parduoti atnaujintą įrangą arba planą), arba problemos sprendimas ir tolesnės neigiamos žinutės plėtros užkirtimas.

- Gal tuomet „Facebookas“ tėra gera priemonė susirasti dešimt esamų klientų, kurie kuo nors nepatenkinti, bet ne toks geras būdas pritraukti šimtą naujų klientų?

- Galima žiūrėti ir plačiau. Kai kurios įmonės Lietuvoje išbando savo naujus produktus „Facebooko“ pagalba. Tai didžiosios įmonės, orientuotos į labai platų segmentą: bankai, telekomunikacijų sektorius, greito vartojimo prekės. Jie susiranda savo aktyviausius fanus, su jais pasirašo konfidencialumo sutartis ir organizuoja susitikimus. Tie žmonės pirmieji gauna informaciją apie ateities produktus ir padeda įmonei konstruktyviai susirinkti reakciją.

Be to, „Facebooke“ galima matyti nuomonių lyderius, kurie tam tikrose žmonių grupėse sulaukia geriausių, pozityviausių reakcijų, ir gali juos patraukti į savo pusę. Jiems gali net iš dalies perleisti savo socialinės medijos moderavimą. Kai kada tai daroma oficialiai, kai kada – neviešu susitarimu.

- Kas yra svarbiu komunikacijai „Facebooke“?

- Iš pradžių buvo galvojama kaip dot-com laikais, kad reikia pasidaryti puslapį „Facebooke“, atsidurti „Facebooke“, ir tiek. Arba geriausiu atveju siuntinėti reklamines žinutes. Bet tai neveikia. Anksčiau arba vėliau supranti, kad arba neturi fanų, arba turi tokių, kurių vien tavo reklaminių žinučių stūmimas neveikia. Dauguma galvoja, kad konkursai yra išsigelbėjimas, bet ilguoju laikotarpiu prisirenki fanų, kurie tau nereikalingi – ne tiksliniai. Jie galbūt dalyvauja konkursuose, bet tik tiek. Vis dėlto „Facebookas“ yra skirtas ilgalaikiam ryšiui formuoti, o ne trumpalaikiams veiksmams ir dėl to komunikacija turėtų būti kažkiek kitokia.

Žiūrint į Vakarų Europą, mes metais ar dvejais atsiliekame, bet palyginti su kitomis Rytų ar Centrinės Europos šalimis, visai neblogai judame į priekį.

Žiūrint į Vakarų Europą, mes metais ar dvejais atsiliekame, bet palyginti su kitomis Rytų ar Centrinės Europos šalimis, visai neblogai judame į priekį. Žinoma, padeda mūsų didelė interneto ir mobiliųjų technologijų skvarba. Penkerių ar dešimties metų perspektyvoje atotrūkis turėtų išsilyginti.

- Kuo mes atsiliekame?

- Technologijų, sprendimų atėjimu. Pavyzdžiui, mobiliosios programėlės ten važiavo jau prieš trejus metus. Ten tai yra standartas, o pas mus tai – inovacija. Šiuo atveju meškos paslaugą daro mūsų kalbinė grupė, kuri yra itin maža. Investicijos į inovacijas kol kas Lietuvoje yra ne must, o nice to have.

- Kiek Lietuvos įmonės investuoja į reklamą internete?

- Internetas šiuo metu sudaro apie 10-15 proc. nuo bendro rinkodaros biudžeto. Priklausomai nuo produkto ar sektoriaus, gali būti 20-25 proc., nekalbant apie vien internetui skirtus produktus, kuriems gali skirti ir 100 proc. Jungtinėje Karalystėje standartas yra apie 30 proc.

Kasmet yra kokių 10-20 proc. augimas ir kol kas mažėjimo nenusimato. Juolab, kad ateina naujas papildomas kanalas – mobili platforma. Dalyvavome konferencijoje Bulgarijoje ir maždaug kas antrame pranešime buvo kartojamas „lūžio taškas“ – 2015 metai, kai puslapių atvertimų skaičius iš mobilių platformų pralenks įprastas platformas. Išmanieji telefonai, planšetės eina į priekį milžiniškais tempais ir suteikia naujas galimybes.

- Kiek produktų ar įmonių, kurie galėtų būti „Facebooke“, jau jame yra? Gal tai gali daryti visi, – ir „Achema“, ne tik traškučių gamintojai?

- Masinei auditorijai skirti produktai – maistas, gėrimai, telefonai, kompiuteriai – privalo būti ir yra arba tuoj bus. Kito kelio jiems nėra.

„Achema“ ir kitos tokio tipo įmonės – joms labai rūpi jų įvaizdis. Jie nemažai skiria aplinkosaugos projektams, paramos projektams, kad tą įvaizdį palaikytų. „Facebookas“ yra viena iš terpių, kur gali tai daryti.

Yra viena griežta sąlyga: eidamas  į „Facebooką“ turi žinoti, ko ten eini. Tai yra viena iš problemų, kodėl įmonės nusivilia „Facebooku“ arba investuoja nemažai pinigų ir gauna abejotiną grąžą. Iš mūsų pusės yra primygtinis pasiūlymas visiems savo klientams – iš pradžių pasidaryti strategiją, ką darysi, kodėl darysi, kaip darysi, kiek tau tai kainuos ir kokią tu naudą turėsi. Kai turi šiuos atsakymus, mažiau klausimų kyla vėlesniuose etapuose.

- Kaip atrodo interneto reklamos įmonių rinka Lietuvoje?

- Internetas yra labai sprecifinė priemonė dėl kelių priežasčių. Tai technologinė priemonė, kuri labai greitai eina į priekį. Keičiasi programavimo kalbos, platformos, puslapiai, formatai. Iš techninės pusės tai gana sudėtingas kanalas lyginant su kitais. Pavyzdžiui, lauko reklama: yra gairės, susidėliojusios per daug metų, kas veikia geriau, kas mažiau, ir jomis vadovaudamasis gali kurti reklamą. Taip pat ir su televizijos reklama. Internetas neturi jokios praktikos, jokių standartų, ir kiekviena kampanija yra dviračio išradimas iš naujo.

Šiuo metu rinkoje yra suirutė, nes interneto sprendimų kūrimu ir gamyba bando užsiimti skirtingo tipo įmonės – klasikinės reklamos įmonės, medijų planavimo, viešųjų ryšių ir kitos. Todėl atsirado terpė kurtis naujo tipo agentūroms, kaip mūsų, tai yra dirbančioms tik su interneto sprendimais. Pastaraisiais metais fiksavome sparčius augimo tempus, todėl optimistiškai žiūrime į 2012 metus. Arba tokio tipo agentūros taps standartas, arba klasikinės kūrybinės agentūros ilguoju laikotarpiu perpras šį medijų kanalą ir pradės kurti sėkmingus sprendimus. Kažkada taip buvo su televizijos reklama – agentūros buvo pripratusios kabinti plakatus arba spausdinti reklamas laikraščiuose, bet galiausiai pradėjo kurti puikius televizijos klipus.