Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Dar ne vakaras…

Tomas Janeliūnas | 2014-12-07

Gruodžio 13 d. sukanka dveji metai nuo dabartinės Vyriausybės programos patvirtinimo. Ką spėjo nuveikti Algirdo Butkevičiaus ministrų kabinetas per pusę kadencijos?

Šešioliktoji Vyriausybė veiklą pradėjo jau kylant ūkiui, tačiau vis dar aštriai jaučiant krizės padarinius. 2012 m. Lietuvos ekonomikos prieaugis buvo vienas didžiausių ES – siekė 3,5 proc.  bendrojo vidaus produkto (BVP)(2011 m. – 6,1 proc.), tačiau savo programoje ministrų kabinetas vis dar nemažai dėmesio skyrė „praėjusios valdžios klaidoms“ taisyti.

Besistiebianti ekonomika suteikė palankias sąlygas šiai Vyriausybei įgyvendinti užsibrėžtus tikslus ir išlikti populiarumo aukštumose. Jau 2013 m. buvo viršytas prieškrizinis BVP lygis, kai ūkis ūgtelėjo dar 3,5 proc. Tačiau antrą kadencijos pusę tokio rezultato jau nesitikima. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2014 m. BVP prieaugis sieks 2,9 proc. Lėtėjančiam tempui įtakos turi Maskvos agresija Ukrainoje, abipusės ES ir Rusijos sankcijos, taip pat bendras ES ekonomikos stabtelėjimas.

IQ apžvelgia ir įvertina dešimt svarbiausių Vyriausybės darbų, kuriuos ketinta nuveikti per šią kadenciją. Dalis jų jau įgyvendinti, o kiti beveik pamiršti.

1. Mokesčių sistemos pertvarka

Bemaž kiekviena valdžia užsimoja keisti mokesčius, įsivaizduodama, kad ras stebuklingą balansą, kai ir vilkas (biudžetas) sotus, ir avis (mokesčių mokėtojai) sveika. Socialdemokratai ir jų partneriai – ne išimtis. Dar prieš rinkimus kalbėję, kaip reikia keisti mokesčių sistemą ir pereiti prie labiau progresinio pajamų ir turto apmokestinimo, socialdemokratai tai įtraukė ir į Vyriausybės programą.

Vis dėlto tos didžiosios progresinių mokesčių reformos taip ir nepradėtos. Premjeras, kaip žadėjęs, subūrė ekspertų bei patarėjų darbo grupę ir jai pavedė pateikti rekomendacijas dėl galimų mokesčių pakeitimų. 2013 m. pradžioje įkurta darbo grupė po kelių mėnesių pasiūlė didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, bazinę pensiją perkelti į valstybės biudžetą, įvesti „Sodros“ įmokų viršutines ribas, o privalomojo sveikatos draudimo įmoką prijungti prie gyventojų pajamų mokesčio. Tačiau šie pasiūlymai kritiškai įvertinti valdančiosios koalicijos taryboje – Darbo partija primygtinai siūlė didinti minimalią algą.

Sulaukęs nepalankių politikų įvertinimų A. Butkevičiaus patarėjas finansų klausimais Stasys Jakeliūnas, vadovavęs minėtai darbo grupei, paskelbė, kad ekspertai sustabdo veiklą ir kitų su mokesčiais susijusių klausimų nebenagrinės. Antrajame etape grupė planavo susitelkti į smulkiojo ir vidutinio verslo, nekilnojamojo turto, transporto priemonių apmokestinimą, PVM lengvatą viešbučiams ir kitus klausimus.

Sumažinti PVM lengvatas pritrūko drąsos – nors Finansų ministerija rekomendavo nuo 2015 m. panaikinti lengvatą šildymui, kilus šurmuliui premjeras pareiškė, kad ji liks galioti.

Vyriausybė ėmėsi didinti minimalią mėnesinę algą – 2013 m. sausį ji pakelta iki 1000 litų, o 2014 m. spalį – iki 1035 litų, arba 300 eurų. Tačiau esminių mokesčių pakeitimų nesiryžta imtis. Tik tradiciškai didėjo degalų, rūkalų ir alkoholio akcizai. Net sumažinti PVM lengvatas pritrūko drąsos – nors Finansų ministerija rekomendavo nuo 2015 m. panaikinti lengvatą šildymui, kilus šurmuliui premjeras pareiškė, kad ji liks. Užtat nutarta grąžinti lengvatinį 9 proc. tarifą viešbučiams ir apgyvendinimo paslaugoms – jis įsigalios nuo 2015 m. sausio 1 d. Vis dėlto atsispirta Darbo partijos užmojams taikyti lengvatinį PVM mėsai ir daržovėms, nors šie siūlymai užfiksuoti ir Vyriausybės programoje – joje numatyta taikyti lengvatinį PVM tarifą kai kuriems būtiniausiems maisto produktams.

2. Socialinės sferos finansavimas

Socialdemokratai, skelbę, kad visų pirma turi rūpėti žmogaus poreikiai, viena prioritetinių šios Vyriausybės veiklos krypčių nurodė finansavimo didinimą socialinės, sveikatos apsaugos, paramos šeimai, švietimo ir mokslo, kultūros sritims. Išties, pučiantis valstybės biudžetui (2012 m. išlaidos siekė 35,3 mlrd. litų, o 2014 m. – jau 37,6 mlrd. litų), didėjo ir nominalios lėšos numatytoms sritims. Tačiau pagal biudžeto proporcijas tiek socialinės apsaugos, tiek švietimo dalis susitraukė: 2012 m. socialinei apsaugai skirta 40,3 proc. visų biudžeto išlaidų, o 2014 m. – 38,9 proc., švietimui numatyta dalis sumažėjo nesmarkiai (2012 m. siekė 14,8 proc., o 2014 m. – 14,7 proc.) ir tik sveikatos apsaugai atriekiama dalis ūgtelėjo nuo 12,5 iki 13,1 proc.

Būtų galima sveikinti ministrų kabinetą, kad jis efektyviau valdo socialinės apsaugos ir švietimo sritis. Tačiau, kai Vyriausybė vykdydama Konstitucinio Teismo sprendimą nuo 2014 m. iš dalies atkūrė iki krizės sumažintus valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimus, kilo nepasitenkinimo banga, kodėl užmokestis auga tik išrinktiesiems ir kurgi tas žadėtas solidarumas? Po to, kai 2012 m. konservatoriai grąžino pensijas į buvusį lygį, ši Vyriausybė nesiėmė žingsnių jas dar kilstelėti. Žadama tai daryti galbūt 2015 m. Nepatenkinti ir švietimo darbuotojai – jie nesulaukia, kada bus grąžintas iki ekonomikos sunkmečio buvęs 128 litų bazinio mėnesinio užmokesčio dydis, naudojamas švietimo sistemos atlyginimams apskaičiuoti. Mokytojų profesinės sąjungos reikalauja atkurti ir iki 2009 m. buvusį mokinio krepšelio dydį (3774 litai).

Tad geresnis socialinės ir švietimo sferos (realus) finansavimas, matyt, paliktas antrai kadencijos pusei.

3. Euro įvedimas

Nuo 2015 m. sausio 1 d. euras pakeis litą. Šiam tikslui pasiekti A. Butkevičius ir finansų ministras Rimantas Šadžius, taip pat Lietuvos banko vadovai skyrė išties daug energijos ir pastangų. Dėl šio tikslo atidėta ir dalis socialinės gerovės sprendimų. Nors visuomenė niurzgėjo ir bijojo, kad įvedus eurą kils kainos, Vyriausybė ištesėjo šį pažadą. Spaudžiame ranką.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132635 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-21 16:37:19 [post_date_gmt] => 2014-11-21 14:37:19 [post_content] => [post_title] => businessman walking tightrope [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => businessman-walking-tightrope [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-21 16:37:19 [post_modified_gmt] => 2014-11-21 14:37:19 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132634 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/AOP25.AFFWBB-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai