Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Gerumo anatomija

Viktorija VITKAUSKAITĖ | 2014-12-28

Savanorišką veiklą Lietuvoje neretai vis dar linkstama nurašyti studentų reikalams. Esą baigi studijas, nutrauki ir kvailystes su neatlygintinu darbu. Visgi visuomenės gyvenimo simptomai rodo, kad jau artimoje ateityje ši tema mus palies vis labiau.

Kiek savo artimiausioje aplinkoje pažįstate savanorių? Tokių, kurie ne tik prieš Kalėdas nuperka skurstančioms šeimoms butelį aliejaus ar išsiunčia euro vertės SMS, bet reguliariai skiria savo laiko, dėmesio, žinių ir (arba) patirties, kad kiti žmonės ir visa šalis iš tiesų gyventų geriau?

Prieš kelerius metus į šį klausimą būtų buvę galima atsakyti beveik tiksliai. 2006 m. „Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje neformalioje savanoriškoje veikloje teigė dalyvavę beveik 14 proc. gyventojų. Tai apie 2,5 karto žemiau nei ES šalių vidurkis, beveik tiek pat mažiau už Latvijos ir Estijos savanorystės statistiką. Gerokai kukliau už daugelį Bendrijos valstybių – pagal savanoriškoje veikloje dalyvaujančių piliečių dalį Lietuva buvo viena paskutinių.

Tikriausiai per beveik dešimt metų mūsų šalies statistika pagerėjo. Tačiau taip pat tikėtina, kad per dešimtmetį augo ir bendras ES narių vidurkis. Šia tema kalbinti švietimo, psichologijos, politikos, nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai kone vienbalsiai tvirtino, kad savanorystė Lietuvoje dar tik žengia pirmus tvirtesnius žingsnius. Kur nukeliaus, labai priklausys nuo to, į ką, kokiu tonu, kokiais žodžiais ir kokį tikslą turėdama ji kreipsis.

Komunikacijos trukdžiai

„Kasmet Lietuvoje iš gyvenimo pasitraukia visa gimnazijos laida. Juos nužudo tyla“. Šių dviejų sakinių, skambančių „Jaunimo linijos“ socialinėje reklamoje, pakanka ir situacijos tragizmui suvokti, ir impulsyviai išvadai „reikia ką nors daryti“ sukirbėti.

Daugiau nei 20 metų veikianti nemokamos emocinės paramos telefonu ir elektroniniais laiškais tarnyba šiandien yra viena matomiausių ir žinomiausių NVO Lietuvoje. Jos direktorius Paulius Skruibis atskleidė, kad įstaiga ne kartą ieškojo savo komunikacijos būdų, kaip pritraukti savanorių: „Sėkmė priklauso nuo kvietimo būdo. Mes darėme skirtingus dalykus, kartais jie suveikdavo, kartais ne. Mums pasisekė kampanija su reklamos agentūra. Primityvus požiūris – tiesiog kalbėti apie save – peraugo į suvokimą, kad reikia žinoti, kam, ką ir kaip norime pasakyti.“

Todėl šiandien savanorių trūkumas „Jaunimo linijos“ administracijai bėdų nekelia. Tiesa, tai galioja tik kalbant apie Vilnių. Kaune ir ypač Klaipėdoje padėtis kitokia. P. Skruibis prisipažino, kad organizacija dar ieško atsakymo, ar tuose miestuose ji ką nors daro ne taip, ar tai yra gilesnių problemų rezultatas.

Didžiulę komunikacijos svarbą skatinant atsakingą ir efektyvią savanorystę rodo ir mokslininkų tyrimai. Dr. Modestas Grigaliūnas disertacijoje analizavo NVO komunikaciją. Paaiškėjo, kad sukurti savanorystės įvaizdžiai Lietuvoje buvo labai vienodi, nepriklausomai nuo konkrečios organizacijos veik­los pobūdžio. 2013 m. duodamas interviu LRT mokslininkas teigė, jog išskirtinai pozityvus savanorių pristatymas lėmė, kad savanorystė tapo suprantama kaip išskirtinai jaunimo veikla. Komunikacijoje remtasi vien jaunais ir energingais žmonėmis.

Ar taip pat pasisektų su kaliniais, narkomanais, alkoholikais dirbančioms organizacijoms? O joms aukų reikia gal net labiau.

Taip pavyko paneigti net valstybiniu lygiu keltus tikslus pritraukti savanoriauti ne tik jaunimą, bet ir senjorus. Nors ši amžiaus grupė, turinti nemažai laisvo laiko, ypač galėtų prisidėti prie tokios veiklos, statistika rodo ką kita. Minėto „Eurostat“ tyrimo duomenimis, Lietuvoje 2006 m. savanoriavo vos 6,5 proc. pensinio amžiaus gyventojų. Vokietijoje tais metais šioje veikloje dalyvavo beveik kas trečias pensininkas.

Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo valdybos pirmininkė, prisidėjusi prie „Maisto banko“ įkūrimo, Skirma Anna Kondratas sako, kad JAV, kur ji praleido dalį savo gyvenimo, senjorai ypač noriai savanoriauja muziejuose, kitose kultūros įstaigose. Lietuvoje išjudinti šią visuomenės grupę, matyt, vis dar kliudo ir skaudi istorinė praeitis. Vytauto Didžiojo universitete (VDU) dėstantis dr. Audrius Šimkus iš studentų iki šiol išgirsta, kad tėvai jų savanoriškos veiklos nepalaiko – siūlo „baigti kvailioti ir geriau skirti laiką studijoms“. Pašnekovas tai aiškina skaudžia vyresnių gyventojų patirtimi: „Vyresniajai kartai tai asocijuojasi su sovietmečiu ir draugovininkais. Kai kalbame apie savanorystę, vyresni žmonės ją supranta būtent šiuo rakursu. Tačiau turime keisti visuomenės požiūrį.“

Paprastai jaunimas pelnytai laikomas būtent ta visuomenės dalimi, kuri panašiai veiklai turi laiko, noro, energijos ir nuovokos. Tad, užuot visą komunikaciją nukreipus į šią auditoriją, verta paieškoti kitų tikslinių grupių, nes jų dabar nevyriausybininkų siunčiamos žinutės nepasiekia.

Vadovai ir vadybininkai

Prieš didžiąsias metų šventes pasipilantys gerumo telemaratonai, labdaros akcijos ir kiti panašūs projektai neleidžia lietuvių apkaltinti šykštumu ar dėmesio kitam stoka. Kone kasmet labdaringų projektų rengėjai skelbia apie vis naujus rekordus renkant aukas, maisto produktus ar žaislus. Anonimiškai, prilipę prie televizorių ekranų savo uždirbtais banknotais dalijamės labiau nei sukauptu laiku. S. A. Kondrato tai nestebina, nes taip elgiasi ne vien lietuviai – visur daroma, kaip lengviau: „Jei gali pasijusti geru, dosniu, atjaučiančiu žmogumi, sėdėdamas prie televizoriaus ir maigydamas telefoną, tai kodėl neparėmus? Bet taip surenkamos aukos tik dirbantiems su „patraukliais“ žmonėmis: vaikais, neįgaliaisiais, ligoniais. Nemanau, kad tai pasisektų su kaliniais, narkomanais, alkoholikais dirbančioms organizacijoms. O joms aukų reikia gal net labiau.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 133168 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-22 10:27:22 [post_date_gmt] => 2014-12-22 08:27:22 [post_content] => (Shutterstock nuotr.) [post_title] => shutterstock_160570115 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => shutterstock_160570115-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-22 10:27:22 [post_modified_gmt] => 2014-12-22 08:27:22 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133167 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/shutterstock_160570115-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 133169 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-12-22 10:27:48 [post_date_gmt] => 2014-12-22 08:27:48 [post_content] => (Andriaus Ufarto / BFL nuotr.) [post_title] => ???????????????????????????????????????????????????????????????? [post_excerpt] => Dosnumo akimirka. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 133169 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-12-22 10:27:48 [post_modified_gmt] => 2014-12-22 08:27:48 [post_content_filtered] => [post_parent] => 133167 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/12/FB-UA350022-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai