Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Milžino paunksmėje

Mantas DUBAUSKAS | 2014-11-12

Nors naftos perdirbimo bendrovė pastaruoju metu nebe tokia dosni Mažeikiams, gyvenimas mieste vis dar sukasi aplink ją

Jei Lietuvos krepšinio federacijoje paklausi, kaip sekasi Arvydui, vargu ar kas nors prieš atsakydamas puls tikslintis, ar tikrai turi galvoje Arvydą Sabonį. O jei Mažeikiuose pasiteirausi, kaip klostosi reikalai gamykloje, sulauksi atsakymo, kaip sekasi naftos perdirbimo įmonei.

Vietos gyventojai ją vis dar vadina „Nafta“ (toks pavadinimas buvo iki 1995 m., vėliau pakeistas į „Mažeikių naftą“) arba tiesiog gamykla. Rečiau išgirsi variantą „Orlenas“, nors jau penkeri metai, kaip „Mažeikių nafta“ pervadinta į „Orlen Lietuvą“. Ir šis vietinių lūpose skamba panašiau į miesto pavadinimą – „Orleanas“.

Naftos perdirbimo įmonė kartais pavadinama „atskira respub­lika“ – ji itin nepriklausoma nuo miesto. Juolab kad „Orlen Lietuvos“ teritorijos pakaktų nykštukinei šaliai ir ji būtų 20 kartų didesnė už Vatikaną. Bet valstybės statuso nereikia, kad būtų galima daryti įtaką visam regionui.

Padangė prašviesėjo

„Orlen Lietuva“ yra didžiausia įmonė Lietuvoje pagal apyvartą, didžiausia eksportuotoja ir mokesčių mokėtoja. Tiesa, jei bendrovė būtų uždaryta, degalų tektų importuoti iš kitų šalių, tad mokesčiai vis tiek būtų surenkami.

Naftos įmonė kur kas reikšmingesnė Mažeikių regionui. Gamyklos likimas svarbus ne tik joje dirbantiems 1,4 tūkst. žmonių ar jų šeimos narių. Regiono verslas taip pat išgyvena teikdamas paslaugas jai. Viešbučio kambaryje televizoriaus meniu parinktis lenkų kalba – dar viena užuomina, kokie svarbūs svečiai iš Lietuvos gamyklą valdančio Lenkijos koncerno „PKN Orlen“.

2013 m. naftos įmonė iš Lietuvos bendrovių pirko 560 mln. JAV dolerių (1,5 mlrd. litų) vertės prekių ir paslaugų. Iš šios sumos 108 mln. dolerių (295 mln. litų) atiteko „Lietuvos geležinkeliams“.

„Dėl „Orlen“ nuolat jaučiama įtampa mieste“, – pripažino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Bronius Kryžius.

Vis aptarinėjami gandai, kad nuostolingai dirbanti gamykla gali būti sustabdyta, parduota ar net uždaryta. Nerimą dėl rajono ateities padidino Rusijos sankcijos – jos gali pagadinti gyvenimą vietos mėsos ir pieno perdirbimo įmonėms.

„Sustabdyti naftos bendrovę ir vėl ją paleisti kainuotų apie 20 mln. JAV dolerių. Kiekvienas sustabdymo mėnuo atsieitų dar po 5 mln. dolerių. Tai reiškia, kad jei tikėtinas nuostolis per ketvirtį viršytų 35 mln. dolerių (95,6 mln. litų), labiau apsimokėtų nutraukti veiklą tam laikui“, – teigė „PKN Orlen“ finansų direktorius Sławomiras Jędrzejczykas.

Paskelbti „Orlen Lietuvos“ trečio ketvirčio rezultatai nerimą kiek apmalšino. Per šį laikotarpį bendrovė uždirbo 22 mln. dolerių (60 mln. litų) grynojo pelno. Tačiau to nepakako išlipti iš minuso – trijų ketvirčių rezultatas išlieka neigiamas.

Pajus ir darbuotojai

Iki šiol dėl įmonės patiriamų nuostolių labiausiai galvą skaudėjo akcininkams. „PKN Orlen“ skelbia nuo 2006 m. išleidęs beveik 4 mlrd. JAV dolerių (dabartiniu kursu – 10,9 mlrd. litų) gamyklai įsigyti ir tolesnėms investicijoms į ją. Iki šiol akcininkai nieko neatsiėmė dividendų pavidalu.

Darbuotojai dėl patiriamų nuostolių finansiškai nenukentėdavo. Tiesa, tik tie, kurie nebuvo atleidžiami. Dabar „Orlen Lietuvos“ nuostolius savo kailiu pradės jausti ir darbuotojai. Šiemet rugpjūtį įmonė su jais pasirašė naują kolektyvinę sutartį.

Joje numatyta, kad premijos darbuotojams priklausys nuo bendrovės rezultatų. Paprastai kalbant, jei veikla bus pelninga, žmonės bus paskatinti. Jei rezultatas bus su minuso ženklu, dalis premijų nebebus mokama.

Nuo „Orlen Lietuvos“ taps labiau priklausomi ir kiti rajono verslo sektoriai. Mat gavę menkesnes pajamas, jos darbuotojai pirks mažiau prekių bei paslaugų. Vertinant darbo užmokesčio dydį, naftos perdirbimo bendrovė yra geidžiama darbdavė, o šios įmonės darbuotojai – trokštami klientai.

Vidutinis atlyginimas „Orlen Lietuvoje“ praėjusių metų birželį siekė apie 5,8 tūkst. litų. Tai pustrečio karto viršija rajono vidurkį. Šiemet gegužę birželį algos vidurkis šoktelėjo, nes išmokėtos išeitinės kompensacijos atleidžiamiems darbuotojams.

Kad naftos įmonė išgyvena ne pačius geriausius laikus, jau anksčiau pajuto paramos gavėjai. Bendrovė anksčiau noriai rėmė įvairius renginius, davė pinigų Lietuvos krepšinio rinktinei. 2006–2013 m. įmonė skyrė iš viso 17,4 mln. litų paramos. Šiuo metu ji neteikiama.

Pratina gyventi savarankiškai

Naftos perdirbėją uždarius dabar, padariniai nebebūtų tokie sunkūs kaip 2000-aisiais. Tuo metu darbuotojų gamykloje buvo kiek daugiau nei dvigubai. Šių metų rugsėjo pabaigoje dirbo 1404 žmonės. 2000 m. jų buvo 3225, o 1999-aisiais – 3467.

Kai Lenkijos koncernas „PKN Orlen“ nusipirko tuometę „Mažeikių naftą“, pradėta jos pertvarka. Atskirtos su naftos perdirbimu tiesiogiai nesusijusios veiklos, o dalis darbuotojų perėjo į naujai įsteigtas įmones, kurios teikė paslaugas „Mažeikių naftai“. Specialistų mažėjo ir dėl didinamo efektyvumo. Bendras jų skaičius kasmet susitraukdavo keliais šimtais.

Atskirtos bendrovės pradėjo mokytis gyventi savarankiškai ir užsidirbti ne tik iš paslaugų naftos perdirbimo įmonei. Atleidžiamiems darbuotojams teko leistis į naujų darbų paieškas. „Pripratom būti gąsdinami. Bet anksčiau atleisti žmonės rado vietą kitur“, – optimistiškai kalbėjo Mažeikių rajono vicemerė Sigutė Bernotienė.
Darbuotojų mažėja ir dabar. Praėjusių metų pradžioje naftos perdirbimo bendrovėje buvo 1560 žmonių – 156 daugiau nei rugsėjo pabaigoje. 2012-ųjų pabaigoje – 1626. Visos „Orlen Lietuvos“ įmonių grupės darbuotojų skaičius praėjusių metų pabaigoje viršijo 2,1 tūkst.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132010 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 13:06:04 [post_date_gmt] => 2014-10-31 10:06:04 [post_content] => (Vaidoto Reivyčio nuotr.) [post_title] => Mažeikių naftos perdirbimo gamykla [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => img_3754-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 13:06:04 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 10:06:04 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132009 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/IMG_3754-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132011 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 13:08:18 [post_date_gmt] => 2014-10-31 10:08:18 [post_content] => [post_title] => grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-53 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 13:08:18 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 10:08:18 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132009 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/grafikas2.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai