Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Nuo tikrų iki politinių skurdžių

Tomas JANELIŪNAS | 2014-11-10

Vakarų Europoje tradiciškai buvo fiksuojamas labai ryškus politinių partijų atstovavimas konkrečioms rinkėjų grupėms, klasėms

Kaip teigia netrukus pasirodysiančios mokslinės monografijos „Kaip renkasi Lietuvos rinkėjai? Idėjos, interesai ir įvaizdžiai politikoje“ (mokslinė redaktorė Ainė Ramonaitė) autoriai, dabartinėse Europos demokratijose didelę įtaką balsavimui turi religingumo lygis ir klasinė padėtis. Toks sociologinis požiūris įsitvirtino dar XX a. viduryje, kai buvo aiškinama, kad socialinių sluoksnių skirtumai nulėmė ir partinių sistemų formavimąsi. Politiškai svarbūs tapo socialiniai skirtumai, kurie dalijo visuomenę į konfliktuojančias stovyklas ir kuriais rėmėsi partijos, siekdamos balsų rinkimuose.

Studijos autoriai tvirtina, kad kapitalo ir darbo skirtis tapo svarbiausia ir didžiausia Vakarų Europos šalyse, todėl beveik visose socioekonominis statusas arba socialinės klasės yra reikšmingiausias balsavimą paaiškinantis veiksnys.

Žemdirbiai liberalų nemyli?

Tradicinėse demokratijose tai ilgą laiką buvo akivaizdu: už dešiniąsias partijas (konservatorius, liberalus) balsuoja turtingesni, valdantys kapitalą ar vadovaujantys darbuotojai, o už kairiąsias (socialdemokratus, socia­listus, leiboristus) – samdomi darbuotojai, žemdirbiai ir socialiai pažeidžiamos grupės. Vis dėlto pastaruoju metu ginčijamasi, ar socialinės klasės apskritai tebėra aiškiai atskiriamos ir reikšmingos. Be to, tai, kas nuosekliai formavosi Vakarų pasaulyje, pokomunistinėse visuomenėse gali įgauti labai iškreiptų formų. Ar Lietuvoje politinis skirtingų socialinių grupių elgesys kitoks? Kaip politikus vertina ir už juos balsuoja vidurinė klasė?

Kaip tyrimuose nurodo Lietuvos mokslininkai, nagrinėjant tiek 2008, tiek 2012 m. Seimo rinkimų rezultatus, skirtingų klasių balsavimo polinkiai nelabai skiriasi. Remdamiesi 2009 m. Europos socialinio tyrimo duomenimis, mokslininkai Vaidas Morkevičius ir Zenonas Norkus bandė nustatyti, kaip priklausomybė vienai ar kitai klasei susijusi su žmonių nuostatomis ir politine elgsena („Šiuolaikinės Lietuvos klasinė struktūra: neovėberiška analizė“, „Sociologija. Mintis ir veiksmas“, 2012/2(31). Jų išvados lakoniškos: „Lietuvoje klasinė balsavimo diferenciacija reiškiasi silpnai.“ Kitaip tariant, nėra ryškių skirtumų tarp klasių paramos konkrečioms partijoms.

A. Ramonaitės ir kolegų parengtoje monografijoje jau detaliau nagrinėtas socialinių klasių politinis elgesys 2012 m. Seimo rinkimuose. Šį kartą taip pat itin didelių skirtumų tarp balsavimo preferencijų ir priklausomybės vienai ar kitai kategorijai (jos suskirstytos pagal padėtį darbo rinkoje) neaptikta. Tiesa, ryškiau išsiskyrė tendencija, kad už dešiniuosius – Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) bei Liberalų sąjūdį – dažniau balsavo aukštos kvalifikacijos specialistai bei vidutiniai ir smulkieji verslininkai. Kita vertus, žemiausios kvalifikacijos (nekvalifikuoti darbininkai) rinkosi kairiąsias partijas, o žemdirbiai bemaž visai nerėmė liberalų. Lietuvos tyrėjai iš dalies patvirtino tendenciją, kad vadinamoji elito klasė dažniau palaiko dešiniąsias partijas, o žemesnioji klasė, proletariatas, – kairiuosius.

Vis dėlto vidurinės klasės politinės pažiūros sunkiausiai interpretuojamos. Tyrėjai į bendrą sociodemografinį modelį, aiškinantį balsavimą už penkias didžiąsias Lietuvos partijas, įtraukė aštuonis kintamuosius: lytį, amžių, išsilavinimą, gyvenamosios vietos dydį, pajamas, religingumą ir socialinę klasę (trys kategorijos: specialistai ir verslininkai; tarnautojai; darbininkai ir žemdirbiai; taip pat išskirti iki šiol nedirbę, t. y. daugiausia studentai). Kai kurios charakteristikos gana aiškiai leidžia nuspėti tam tikru laipsniu balsavimo tikimybę: pavyzdžiui, religingumas padidina balsavimo už TS-LKD ir „Tvarką ir teisingumą“ tikimybę, sumažina Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) palaikymo tikimybę. Aukštasis išsilavinimas didina šansus, kad žmogus rinksis TS-LKD arba Liberalų sąjūdį, o didmiesčiuose daug didesnė balsavimo už dešiniuosius tikimybė negu miesteliuose ar kaimuose.

Lytis ir pajamos beveik neturi apčiuopiamo poveikio renkantis. Be to, ne visos pagrindinės partijos turi aiškiau apibrėžtą savo tipinio rinkėjo charakteristikų rinkinį. Socialdemokratų ir TS-LKD šalininkų pasirinkimą šis charakteristikų rinkinio modelis paaiškina gana neblogai (t. y. galima geriau nuspėti, kurios grupės atstovai kurią partiją palaikys), tačiau balsuojantys už „Tvarką ir teisingumą“ ar Liberalų sąjūdį neturi ryškiai apčiuopiamų bruožų.

Kas ir kodėl nebalsuoja?

Jei visuomenę būtų galima padalyti į politinio aktyvumo klases, kurios atspindėtų įtaką politiniam šalies gyvenimui, jas būtų nesunku apibrėžti: politinį elitą sudarytų nedidelė grupė didžiausią įtaką politiniams sprendimams turinčių atstovų (patys politikai, žiniasklaidos, verslo ir kitų interesų grupių lyderiai), vidurinę klasę – besidomintys politika ir rinkimuose dalyvaujantys piliečiai, o žemesnę klasę – nesidomintys ir nebalsuojantys gyventojai.

Pastaruosiuose Seimo rinkimuose 2012 m. dalyvavo 52,9 proc. visų registruotų rinkėjų, o 2014 m. prezidento rinkimų pirmajame ture – 52,23 proc., tačiau nereiškia, kad beveik 50 proc. piliečių yra pasyvūs. Tyrėjų vertinimais, politika visai nesidomi ir balsuoti neina kiek daugiau nei trečdalis rinkėjų. Tai nebūtinai patys skurdžiausi ar mažiausią išsilavinimą įgiję žmonės. Nors pastebėta tendencija, kad rinkimuose dažniau dalyvauja didesnes pajamas ir aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai, tačiau yra ir tam tikra grupė gana turtingų ir išsilavinusių asmenų, kurie taip pat nesidomi politika. Todėl socialiniu atžvilgiu galima tvirtai stovėti ant žemės, bet politinio dalyvavimo požiūriu likti skurdžiumi.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132121 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 16:17:53 [post_date_gmt] => 2014-10-31 13:17:53 [post_content] => (Tomo Lukšio / BFL nuotr.) [post_title] => ???????????????????????????????????????????. [post_excerpt] => Miestiečiai labiau linkę į dešinę, kaimų gyventojai – į kairę. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 132121 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 16:17:53 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 13:17:53 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132120 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/FB-TL268789-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132122 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-10-31 16:19:37 [post_date_gmt] => 2014-10-31 13:19:37 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-61 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-10-31 16:19:37 [post_modified_gmt] => 2014-10-31 13:19:37 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132120 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/10/Grafikas7.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai