Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Painios mintys

Gintaras GIMŽAUSKAS | 2015-05-29

Retorikos įgūdžių stoka juntama ne tik politikos arenose, bet ir daugelyje kitų viešojo sektoriaus sričių. Kodėl taip yra ir ko laukti ateityje?

Stebint televizijos studijose neseniai vykusius rinkimų debatus, matyt, ne vienam kilo svetimos gėdos jausmas. Kandidatai tiek į mažų miestelių savivaldybių tarybas, tiek į didmiesčių merus atsakinėdami į klausimus sunkiai rinko žodžius. Daugeliui net prisistatyti, žvelgiant į iš anksto parengtą tekstą, atrodė sunkiai įveikiama užduotis.

Socialiniuose tinkluose po kiek­vieno panašaus politikų pasirodymo kildavo ironiškų, o kartais ir pašiepiančių komentarų banga. Vieni nesigilindami pliekė diskusijų dalyvius, kiti svarstė, ar tai tik ne ženklas, kad šie asmenys mažai ką išmano apie dalykus, kuriuos reikia aptarinėti tiesioginiame eteryje. Visgi šiais laikais, kai informacija pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu, žinojimo veiksnys tampa ne toks reikšmingas, kaip gebėjimas pristatyti tai, ką žinai ar, dar svarbiau, ko nežinai. Šiuo atveju kalbama ne tik apie verbalines priemones (balso intonaciją, pauzes ar loginius kirčius), bet ir neverbalines (laikyseną, gestus, mimiką, juoką ar net, jei reikia, ašaras).

Tiesa, vieną neverbalinės komunikacijos sudedamųjų dalių Lietuvoje veikiančios politinės partijos (ar bent dalis jų) jau įvaldė – tai sutartinių ženklų, pavyzdžiui, spalvų ir simbolių, naudojimas. Debatų laidose kandidatams už nugarų sėdintys palaikymo komandų nariai kartais būdavo panašūs į vėliavėlėmis ir šalikais (o kad mažai nepasirodytų, dar ir ženkliukais ar balionais) padabintus reklamos stendus. Ir taip greičiausiai nutiko todėl, kad liepė reklamos agentūros, kurios rūpinasi bent jau dalies rinkimų dalyvių įvaizdžiu.

Tai tikėjimo Lietuvos politikų retoriniais gebėjimais nesustiprina. O ir svarbiausius valstybinius postus užimančių asmenų vieši pasirodymai neretai labiau primena egzaminui nepasiruošusio, savimi nepasitikinčio pirmo kurso studento lemenimą nei nuoseklią ir svarbių akcentų pilną aukštas pareigas einančio vadovo kalbą. Ką ir sakyti apie mažuose miesteliuose į politiką žengti sumaniusius asmenis, kurių veblenimai per tiesioginę televizijos transliaciją laidos vedėjus verčia tvardyti besiplečiantį šypsnį.

Kai informacija pasiekiama vienu mygtuko paspaudimu, žinojimo veiksnys tampa ne toks reikšmingas, kaip gebėjimas pristatyti tai, ką žinai ar, dar svarbiau, ko nežinai.

Laimutė Milašauskienė, specializuotų iškalbos mokymų projekto retorika.lt vadovė, atskleidė, kad dažniausiai jos lektorių komanda (viešojo kalbėjimo specialistai, psichologai, aktoriai, balso valdymo specialistai) šio meno paslapčių moko verslo pasaulio ir viešojo sektoriaus vidurinės grandies atstovus. Aukštesnes pareigas einantys biurokratai iškalbą tobulina retai.

„Pastebėjome, kad privačiojo sektoriaus darbuotojai ir ypač vadovai atsakingai ruošiasi konferencijoms, pranešimams. Iš viešojo sektoriaus į mus kreipiasi daugiausia projektų vadovų lygmens darbuotojų. Ir tik retkarčiais departamentų vadovų. Apie aukštesnes pareigas einančius valstybės tarnautojus ar politikus nėra net kalbos. Jų susidomėjimo retorikos mokymais nepastebėjome“, – teigė L. Milašauskienė.

Kalbėjimo įgūdžių svarba iškilo dar gyvuojant Mesopotamijai ir senovės Egiptui. O civilizacijos lopšyje Graikijoje retorika iškelta į aukštumas, kai paplito naujas valstybės valdymo modelis – liaudies susirinkimai, kuriuose suaugę ir piliečio statusą turintys vyrai diskutuodavo svarbiais klausimais ir gindavo savo nuomonę.

Žinoma, šiuolaikiniame pasaulyje žmogus susiduria su nepalyginamai didesniu informacijos kiekiu, todėl skeptiškai būtų galima sakyti, kad nebėra laiko ruoštis kalboms, geriau paskaityti iš lapo. Bet reikia mokėti net ir viešai skaityti. Juk žodis – pagrindinis politiko darbo įrankis.

Trys galimos priežastys

Ieškant tokią situaciją pateisinančių priežasčių, pirmoji, šaunanti į galvą, – politikai turi tiek daug darbo, kad vos spėja suktis, todėl nelieka laiko ruoštis kalboms. Bet sunku būtų įrodyti, kad premjeras Davidas Cameronas ar prezidentas Barackas Obama mažiau užsiėmę nei Algirdas Butkevičius ar Loreta Graužinienė.

Kita galima priežastis – išsilavinę, gabūs ir kalbėti mokantys žmonės politiką Lietuvoje aplenkia ir verčiau kuria savo verslą ar siekia karjeros kaip samdomi darbuotojai.

Dar viena bene labiausiai iškalbos trūkumą politikoje lemianti priežastis, – valdžioje dirba senosios mokyk­los atstovai. Žmonės, kurie mokyklose ir universitetuose buvo susitelkę į faktus bei datas ir kurių partijose jau laukė nekvestionuojami ir už visus kalbantys lyderiai. Tad dabar, kai reikia perimti vairą į savo rankas, retam pasiseka atsikratyti senų įpročių.

Tiesa, dabartinė švietimo sistema ne itin pasikeitė, palyginti su sovietine. Daugelyje mokyklų tebeviešpatauja faktų kalimas, o vienintelė tiesa, kaip akcentuojama Aido Giniočio spektak­lyje „Apie žmogų, nužudžiusį gulbę“, – dešimtukas. Tad kyla klausimas, ar taip ugdomi vaikai tikrai mokės reikšti mintis ir turės savo nuomonę?

L. Milašauskienė pastebi, kad švietimo sistema nepadeda jauniems žmonėms ugdyti iškalbos. Anot specialistės, į universitetus studijuoti ateinantys jaunuoliai yra „sužaloti“: „Dauguma jų sukaustyti, nekūrybiški, nedrąsūs. Dėl šių priežasčių kenčia ne tik jų gebėjimas reikšti mintis žodžiu, bet ir kūno kalba. Nenuostabu, kad sulaukiame nemažai doktorantų paklausimų. Jie nori tinkamai pasiruošti pristatyti savo disertaciją, tačiau be pašalinių pagalbos to padaryti negali. Su tokiais žmonėmis dirba profesionalūs aktoriai ir psichologai, kurie naudodami įvairius žaidimus ir pratimus padeda išsilaisvinti ir drąsiau reikšti mintis.“2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135157 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-14 09:53:27 [post_date_gmt] => 2015-05-14 07:53:27 [post_content] => (Scanpix nuotr.) [post_title] => Lithuania Vilnius Christmans Caravan Santa Claus [post_excerpt] => Kalbu rimtai, o jie juokiasi... [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lithuania-vilnius-christmans-caravan-santa-claus [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-14 09:53:27 [post_modified_gmt] => 2015-05-14 07:53:27 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135156 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/15IG20141216Karavanas1062-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai