Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

Tema

Užbėgti ligai už akių

Tomas JANELIŪNAS | 2015-07-31

Lietuvoje vykdomos prevencijos programos yra sveikintina iniciatyva, tačiau apčiuopiamų rezultatų dar teks palaukti

Kuo anksčiau nustatoma liga, tuo didesnė tikimybė ją išgydyti. Ši tiesa, regis, tokia banali, kad ją turėtų žinoti visi. Tačiau praktiškai vadovautis šia taisykle Lietuvos gyventojai dar nelinkę. Valstybė vis labiau plečia prevencijos programas, skirtas kuo anksčiau kai kurioms ligoms diagnozuoti, tačiau jų efektyvumas auga lėtai.

Sparčiai daugėja onkologinių ligonių – nuo 1990 m. sergamumas padidėjo kone dvigubai, kiek mažiau, tačiau augo ir mirtingumo rodikliai. Vėžys Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, yra viena dažniausių mirtingumo priežasčių. Tačiau šiais laikais vėžio diagnozė anaiptol nereiškia mirties nuosprendžio. Anksti nustačius onkologinę ligą smarkiai išauga sėkmingo gydymo tikimybė.

Remiantis Europoje sergamumą vėžiu stebinčios organizacijos EUROCARE duomenimis (1999–2007 m.), Lietuvoje onkologinių ligonių išgyvenamumo rodikliai buvo prastesni nei žemyno vidurkiai. Užfiksuota, kad pastaruosius dešimtmečius Europoje daugėja suaugusiųjų, išgyvenusių mažiausiai penkerius metus nuo diagnozės nustatymo. Teigiama, kad tam didelę įtaką turėjo ir profilaktinės programos, patobulėję gydymo metodai. Pavyzdžiui, penkerių metų išgyvenamumas susirgus gaubtinės žarnos vėžiu Rytų Europos šalyse yra 49 proc. (Europos vidurkis – 57 proc.), tiesiosios žarnos – 45 proc. (Europos vidurkis – 56 proc.).

Butelio kaklelis

Lietuvoje šiuo metu vykdomos šešios prevencinės sveikatos programos, keturios iš jų skirtos ankstyvam vėžiui diagnozuoti. Pirmosios pradėtos dar 2004–2005 m. ir šeimos gydytojai jau priprato skatinti išsitirti rizikos grupių (pagal amžių) gyventojus. Vis dėlto patys žmonės dar nelinkę maksimaliai išnaudoti šių programų. „Pagal pasaulinę praktiką žinoma, kad prevencijos programos išties efektyvios, kai jose dalyvaujama beveik visuotinai – pritraukiama apie 90 proc. gyventojų. Tačiau pas mus rodikliai vis dar žemi, siekia tik apie 40 proc.“, – teigė Lietuvos nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Juozas Pundzius. Prevencijos programoms skiriamas finansavimas pastaraisiais metais auga – 2008 m. iš viso joms buvo numatyta 7,5 mln. eurų, o 2014 m. – jau 12,3 mln. eurų. Geriau panaudojami ir pinigai – prieš keletą metų išleista tik apie 80 proc. numatytos sumos, o 2014 m. jau beveik visose programose panaudota daugiau nei 97 proc. lėšų.

Vis dėlto medikai gana atsargiai vertina tai, kad šias programas administruoja Valstybinė ligonių kasa. „Jai tai vis tiek yra antraeilė ar trečiaeilė funkcija, todėl į šias programas žiūrima biurokratiškai ir techniškai – kiek reikia pinigų paskirstyti, tiek numatoma. Bet nėra platesnio vaizdo, kaip reikėtų padidinti šių programų efektyvumą“, – tvirtino J. Pundzius.

Prevencijos programos išties efektyvios, kai jose dalyvaujama beveik visuotinai – pritraukiama apie 90 proc. gyventojų.

Pašnekovo teigimu, esminė prob­lema yra antrinio lygio specialistų krūvis. Šeimos gydytojai gana aktyviai stengiasi nukreipti diagnostiniams tyrimams tam tikro amžiaus gyventojus, kai kuriais atvejais ir pirminiu lygiu galima atlikti tam tikras procedūras. Medikai suinteresuoti įsitraukti į prevencijos programas ir dėl to, kad už anksti nustatytą vėžį gali tikėtis premijų. Tačiau antrinio ar tretinio lygmens tyrimai pas specialistus jau sukelia rimtų problemų dėl visos sveikatos sistemos administravimo netolygumų. „Išsamesnių tyrimų, kurių nukreipiami gyventojai, didelė dalis taip ir neatlieka, nes susidaro vadinamasis butelio kaklelis, kai pas specialistus formuojasi didelės eilės ir žmonės tiesiog nesulaukia tyrimų“, – aiškino J. Pundzius.

Kaip tik tai mažina prevencijos programų visuotinumą ir aprėptį. Didžiosios Lietuvos sveikatos sistemos bėdos, kai konkrečios srities specialistų konsultacijų reikia laukti po keletą mėnesių ar net pusmetį, atgraso nemažą dalį gyventojų tęsti medicininių patikrinimų procedūras.

Neapčiuopiamas rezultatas

Vertinti prevencinių programų efektyvumą vis dar sunku. Anot Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Dangutės Mikutienės, dar 2011 m. nepriklausomi ekspertai įvertinę vykdomas programas pripažino, kad jos efektyvios. Tačiau, remiantis tyrimų duomenimis, kol kas nepavyksta pažaboti sergamumo ir mirtingumo nei dėl širdies ir kraujagyslių, nei dėl onkologinių ligų.
„Nuo 2005 m. pradėta vykdyti širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikos programa. Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenys rodo, kad sparčiai daugėja patikrintų žmonių, tačiau šios programos priemonės rezultatų pradeda duoti tik po dešimties metų“, – teigė D. Mikutienė.

Lietuvoje nuo 2005 m. vykdoma krūties vėžio prevencijos programa. VLK duomenimis, išsityrusių moterų skaičius nuo programos pradžios itin išaugo: pirmaisiais metais atliktos 4933 mamogramos, o 2014 m. – 93 tūkst. Tačiau krūties vėžiu susirgusių moterų išgyvenamumo rodikliai patys mažiausi Europoje – 66 proc., kai žemyno vidurkis – 82 proc.

„Per dešimt metų, kai vykdoma gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa, mirtingumas nuo šios ligos Lietuvoje sumažėjo beveik trečdaliu. Tačiau šie rodikliai vis vien tebėra vieni didžiausių Europoje“, – pabrėžė Seimo narė.

Šalia VLK finansuojamų tradicinių prevencijos programų,  esama ir papildomų, visuomeninėmis iniciatyvomis paremtų projektų. Vienas žinomiausių – krūties vėžio prevencijos iniciatyva „Nedelsk“ (dar žinoma „Rožinio kaspino“ vardu), pradėta 2002 m. Pagrindinė projekto veik­la – specialiu rožiniu autobusiuku lankomasi įvairiose Lietuvos vietose, nuo pagrindinių miestų iki nedidelių kaimelių, ir vietoje tikrinamos moterys dėl galimos krūties vėžio rizikos. Projekto vykdytojai teigia, kad nuo 2003 m. nemokamai patikrinta apie 90 tūkst. moterų ir 900 jų įtartas krūties vėžys.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135826 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 12:20:27 [post_date_gmt] => 2015-06-30 10:20:27 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => GettyImages-466413523 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => gettyimages-466413523-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 12:20:27 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 10:20:27 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135825 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/GettyImages-466413523-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 135827 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-30 12:20:55 [post_date_gmt] => 2015-06-30 10:20:55 [post_content] => [post_title] => lentele [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => lentele-22 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-30 12:20:55 [post_modified_gmt] => 2015-06-30 10:20:55 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135825 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/lentele1.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai