(AP/Scanpix nuotr.)

Labiausiai tarptautinis pasaulio miestas nusipelno pagyrų. Jeigu tik likusi Didžiosios Britanijos dalis jį vertintų pakankamai.

Šie metai yra Londono metai. Birželio mėnesį mieste buvo darganota, bet jis nepriekaištingai surengė karalienės Elizabeth II deimantinį karūnavimo jubiliejų. Liepos mėnesį mieste vyks olimpinės žaidynės. Jeigu bus užbėgta už akių teroristų atakoms ir išvengta didelių transporto sutrikimų (visai nemaža grėsmė žinant, kad organizatoriai kliaujasi viešuoju transportu), šios žaidynės turėtų sustiprinti įspūdį, kad Londonas stovi pačioje pasaulio viršūnėje.

Tačiau Londono pozicijos nėra tokios tvirtos, kaip gali atrodyti. Miesto sėkmę pastarąjį ketvirtį amžiaus lėmė istoriniai atsitiktinumai ir gera politika. Dabar istorija toliau žengia savo keliu, o politikos formuotojai gadina reikalus. Net patys to nepastebėdami jie gali panardinti Londoną į nuosmukį, nes didelio miesto ekosistema yra sudėtingas ir trapus dalykas.

Iš gelmių

Londonas nepasidavė Didžiąją Britaniją apėmusiam nuosmukiui. Nors šalis pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) smuko iki septintosios vietos pasaulyje, jos sostinė tarp daugelio didžiausių miestų vertinimų yra pirmoje vietoje arba bent antroje po Niujorko.

Jeigu ne Londonas, Didžioji Britanija būtų išnykusi iš verslininkų ir turistų žemėlapių. Taip buvo ne visada. Iškilęs karalienės Viktorijos laikais, miestas nuo Antrojo pasaulinio karo pradžios paniro į nuosmukį. Jį sukėlė bombardavimas, apdirbamosios pramonės nykimas, prieplaukų uždarymas ir miesto dominavimui mažinti skirta vyriausybės politika. Iki devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio gyventojų skaičius sumažėjo ketvirčiu.

Tada ir vėl viskas pasisuko kita linkme. Galbūt iš dalies tai nutiko dėl savo vietą atkovojančio miesto gravitacijos jėgų. Tačiau, kaip rodo „The Economist“ tyrimas, pakilimą lėmė ir kvailos politikos pakeitimas geru valdymu. Aštuntajame dešimtmetyje vyriausybė nustojo bandyti skatinti augimą visur kitur.

Devintajame dešimtmetyje vadinamasis Didysis sprogimas liberalizavo finansinių paslaugų pramonę ir pradėjo traukti darbuotojus bei pinigus iš viso pasaulio. Patogi laiko zona ir kalba, kurią imperializmas paskleidė visame pasaulyje, palengvino užsieniečių gyvenimą mieste. Patikima teisinė sistema ir švari politika pavertė Londoną gera vieta verslui. Puikūs universitetai ir privačios mokyklos pritraukė jaunų žmonių ir tėvų.

Taip globalizacija, išdistiliuota ir sukoncentruota Londone, pavertė šią vietą tarptautiniu pasaulio miestu. Niujorke yra tiek pat užsienyje gimusių žmonių – kiek daugiau nei trečdalis. Bet jo verslas nukreiptas į Ameriką, o Londono – į visą pasaulį. Niujorko imigrantai daugiausia yra netvarkingos minios žmonių, o Londonas pritraukia protingus profesionalus ir begėdiškai turtingus žmones. Londono elitą vis dažniau sudaro užsieniečiai arba užsieniečių vaikai.2 psl. >>