Kalbėdamas apie darbo rinkos ir biudžeto planus, prezidentas įgyja partizaninį toną.

Praėjusią liepą JAV prezidentas Barackas Obama ir Johnas Boehneris, respublikonas Atstovų rūmų pirmininkas, kelias dienas svarstė „didžiojo susitarimo“ idėją prilaikyti išlaidas socialinėms reikmėms, kartu didinant pajamas iš mokesčių.

Toks būdas – jie trumpai vylėsi – galėtų padėti suvienyti partijas JAV deficito problemos ilgalaikio sprendimo paieškai. Tačiau, jeigu ir buvo likęs bent lašas vilties dėl tokio didelio susitarimo, jis išgaravo daugiau nei prieš  savaitę.

Rugsėjo 15 dieną sakydamas kalbą Vašingtone J. Boehntaeris kategoriškai pareiškė, kad mokesčių didinimo klausimas yra nuimtas nuo derybų stalo. Po keturių dienų B. Obama pasiūlė detalų deficito mažinimo planą, kuriame siūloma simboliškai apkarpyti socialines išlaidas ir surinkti daugybę papildomų mokesčių iš turtingųjų.

Įgavęs karingumo prezidentas taip pat pažadėjo vetuoti bet kokius Kongreso mėginimus mažinti sveikatos priežiūros išmokas, jeigu kartu bus nedidindami mokesčiai pasiturintiems.

B. Obamos labiau partizaninis tonas rodo keletą dalykų. Liepos mėnesį jis ne tik regėjo realias galimybes įkalbėti respublikonus taikyti didesnius mokesčius, jam taip pat reikėjo jų balsų norint padidinti JAV skolos viršutinę ribą ir išvengti nemokumo. Šiuo metu nėra likę nei vieno, nei kito akstino.

B. Obamos liberalūs rėmėjai nerimavo, kad siekdamas didžiojo susitarimo jis paaukotų ir demokratų tradicinius prioritetus, ir jų rinkiminę sėkmę.

Dabar jie gali respublikonų opoziciją B. Obamos planui, kuriuo siūlomi ir 447 milijardai JAV dolerių trumpalaikių ekonomikos skatinimo priemonių, laikyti įrodymu, kad respublikonams labiau rūpi turtingieji, nei ekonomika.

Visuomenė yra jų pusėje: apklausos rodo daugiau paramos mokesčių didinimui, ypač jeigu mokesčiai skirti turtingiesiems, nei tiesiog išlaidų mažinimui.

B. Obamos planas per ateinantį dešimtmetį iš viso sumažinti 4,4 trilijono JAV dolerių deficito dera su įstatymų leidėjų ir idėjų kalvių siūlytomis schemomis. Plane yra ir 912 milijardų JAV dolerių sumažinimas iš diskrecinių išlaidų, dėl kurių kasmet nutaria Kongresas. Dėl to buvo susitarta nuo federalinio nemokumo rugpjūtį apsaugojusiame plane.

Deja, B. Obamos standartai nepasiekė kitų pasiūlytų planų standartų.

Tarp jo siūlomų taupymo priemonių yra 1,1 trilijono JAV dolerių išlaidos karinėms operacijoms Irake ir Afganistane, kurios ir taip nebūtų buvusios skirtos. Jis taip pat priskaičiuoja 886 milijardus JAV dolerių, kurie bus sutaupyti nepratęsus ankstesnio prezidento George’o Busho sprendimo sumažinti mokesčius labiausiai pasiturintiems namų ūkiams.2 psl. >>