Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Bus blogiau

© THE ECONOMIST | 2014-12-15

Leipėjančiai ekonomikai verkiant reikia investicijų

Kai karas šią vasarą priartėjo prie Ninos Kulikovos namų Slovjanske, Rytų Ukrainoje, ji pasislėpė vonioje ir apsiverkė. Sviedinys pataikė į gretimą laiptinę ir išmušė duobę daugiabučio viduryje. Išdužo buto langai. Niekas nesiėmė atstatyti Bulvarnaja gatvėje esančio ketvirtu numeriu pažymėto pastato. N. Kulikova neturi kur eiti. O maisto, vaistų ir komunalinių paslaugų kainos šovė į viršų. Kad sudurtų galą su galu, jos vyras renka butelius, kartonines pakuotes ir priduoda perdirbti.

Vieni revoliucijos ir karo metai Ukrainos ūkiui atsiliepė liūdnai. Šių metų bendrasis vidaus produktas (BVP) gali sumažėti 10 proc. Šalies valiuta grivina 2014 m. dolerio atžvilgiu nusmuko beveik 50 proc. Infliacija pasiekė 19 proc., o juk metų pradžioje kainos buvo stabilios. Lapkričio viduryje centrinis bankas iki 14 proc. pakėlė palūkanų normas. Šiais metais jos didinamos jau trečią kartą. Palyginti su pernai, vartotojų išlaidos antrą ket­virtį šoktelėjo 5 proc., bet turbūt tai paniško pirkimo atspindys. Netrukus jos irgi gali smukti.

Balandį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ėmėsi gelbėjimo plano ir per dvejus metus pažadėjo skirti 17 mlrd. JAV dolerių. Vakarų šalių koalicija prisidėjo mažesnėmis sumomis. Kol kas išplatinta apie 7 mlrd. JAV dolerių. Bet Ukrainai reikia ne tik laikino finansavimo. Pagalbos teikėjų keliamos sąlygos galbūt didina jos bėdas.

Valstybės ekonominės problemos brendo jau seniai. Praėjus dviem dešimtmečiams, kai reformos nejudėjo iš vietos ir šalį valdė godūs lyderiai, vidutinis Ukrainos gyventojas turi maždaug 20 proc. mažiau nei iškart po Sovietų Sąjungos griūties. Prastai suplanuota XX a. paskutiniojo dešimtmečio privatizacija pagimdė oligarchų klasę, kuri susisiurbė didžiąją dalį valstybės turto. Korupcija tapo gyvenimo būdu. Universitetų studentai, siekdami gero balo, duoda kyšių dėstytojams. Mokesčių inspektorių manymu, dauguma įmonių bent dalį atlyginimo darbuotojams įdeda į vokelį, kad išsisuktų nuo mokesčių. Pasauliniame visuomenės nuomonės apie korupciją reitinge, kurį skelbia grupė „Transparency International“, Ukraina iš 177 šalių yra 144 vietoje.

Karas pramoniniame valstybės bran­duolyje, Donecko ir Luhansko srityse, trūkumus dar paryškino. Abu regionai paprastai sukuria 16 proc. Ukrainos BVP, patenkina 95 proc. šalies akmens anglių poreikio ir sudaro neproporcingai didelę dalį eksporto. Palyginti su praėjusių metų rugsėju, šį Luhansko pramoninės gamyba nusmuko 85 proc., o Donecko – 60 proc. Kitiems regionams taip pat sunku, nes brangsta importas ir neįmanoma gauti kredito. Sunku net žemės ūkiui, nors daugelis vylėsi, kad jis bus ekonomikos variklis. Bankas „Macquarie“ prognozuoja, kad kitą sezoną kviečių augintojų produkcija sumažės 12 proc.

Žvelgiant paviršutiniškai, bent Ukrainos viešųjų finansų padėtis atrodo gana tvirta. Skola per pastarąjį dešimtmetį išaugo, bet ne iki Graikijos lygio. TVF duomenimis, skolos ir BVP santykis metų gale sieks apie 70 proc. (nors įskaičiuoti ir separatistiniai regionai). Šįmet palūkanos sudarys 3 proc. BVP, o pagal tarptautinius standartus tai nedaug.

Nuo dabar iki 2016 m. pabaigos reikia padengti apie 14 mlrd. JAV dolerių skolų užsienio valiuta.

Bet Ukrainai pradeda stigti pinigų skolai administruoti. Retas žmogus, o mažiausiai TVF technokratai, numatė, kad kovos bus tokios aršios. Investuotojai nukreipia pinigus iš šalies, ir bandydamas žūtbūt sutvirtinti smunkančią griviną centrinis bankas išleido milijardus dolerių. Užsienio valiutos rezervai jau dešimt metų nebuvo mažesni. Iš centrinio banko pastangų naudos nedaug. Vien trečiąją lapkričio savaitę grivina nuvertėjo 14 proc. (žr. grafiką).

Nuo dabar iki 2016 m. pabaigos reikia padengti apie 14 mlrd. JAV dolerių skolų užsienio valiuta. Be to, Ukraina moka 700 mln. JAV dolerių per mėnesį už dujų importą iš Rusijos. Šalies užsienio valiutos rezervai turbūt sumenko iki maždaug 12 mlrd. JAV dolerių. Blogiau, kad grąžintinos skolos gali išaugti. Prieš metus Maskva sutiko Kijevui per tarptautines obligacijas paskolinti 3 mlrd. eurų. Pinigai gauti su svarbia sąlyga: jei Ukrainos skolos ir BVP santykis viršys 60 proc., Rusija gali pareikalauti skolą grąžinti anksčiau. Dėl to nebegalėtų vykdyti finansinių įsipareigojimų pagal kitas tarptautines obligacijas. Manoma, kad kovo mėnesį skelbiami oficialūs duomenys parodys, kad vyriausybės skola gerokai viršija 60 proc. ribą, tad Rusija turės progą paspartinti šalies bankrotą.

TVF mainais į paramą nori, kad Ukrainos ūkis būtų nuodugniai pertvarkytas. Vakarų pareigūnai mano, kad Petro Porošenkos vyriausybė rimtai nusiteikusi imtis reformų. Po spalio rinkimų parlamente neliko kliudyti linkusių deputatų. Buvo ir kitų teigiamų žingsnių, pavyzdžiui, vyriausybės ministrams teko deklaruoti finansinius interesus. Užlopytos keisčiausios pirkimų taisyklių spragos, nes ši sritis yra rimtas korupcijos šaltinis (įskaitant landą, leidusią kyšininkauti perkant pašarą cirko gyvūnams).

Vyriausybė veržiasi diržą. TVF reikalauja, kad išlaidos per penkerius ateinančius metus sumažėtų 4,8 procentinio punkto nuo BVP (panašios dietos 2010–2014 m. laikėsi Graikija). Pasak konsultacijų bendrovės „Mac­ro-Advisory“, peržiūrimos milijono valstybės tarnautojų darbo vietos. Atidėtas sprendimas atnaujinti pensininkų gaunamą „pragyvenimo minimumo“ sumą. Vietinės dujų kainos šiais metais padidintos 56 proc., kad pagerėtų valstybinės dujų monopolininkės „Naftogaz“ finansinė padėtis.

Nors pakelti energijos kainas ir sumažinti biudžeto deficitą būtina, šiandienis išlaidų karpymo ir kainų didinimo mastas veikiausiai smogs paklausai, kai ūkis jau ir taip smunka. Be to, griežtos taupymo programos dažnai paskatina politinius neramumus – tereikia prisiminti Graikiją. Ukraina daug skurdesnė nei euro zonos pakraščiai ir joje pilna iš fronto grįžtančių traumuotų vyrų.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 132452 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-20 17:37:13 [post_date_gmt] => 2014-11-20 15:37:13 [post_content] => (AFP nuotr.) [post_title] => - [post_excerpt] => Kur pažvelgsi – visur gaisras. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 132452 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-20 17:37:13 [post_modified_gmt] => 2014-11-20 15:37:13 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132451 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/ECO_Uraine_AFP-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 132453 [post_author] => 598 [post_date] => 2014-11-20 17:38:22 [post_date_gmt] => 2014-11-20 15:38:22 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-67 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2014-11-20 17:38:22 [post_modified_gmt] => 2014-11-20 15:38:22 [post_content_filtered] => [post_parent] => 132451 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2014/11/Grafikas4.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai