Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Dirbtinio intelekto aušra

© THE ECONOMIST | 2015-07-21

Galingi kompiuteriai žmonijos ateičiai suteiks naują formą. Kaip užtikrinti, kad perspektyvos nusvertų pavojus?

„Visavertis dirbtinis intelektas gali nulemti žmonijos galą“, – įspėja Stephenas Haw­kingas. Elonas Muskas bijo, kad dirbtinio intelekto (DI) plėtojimas gali būti didžiausia grėsmė žmonijos egzistencijai. Billas Gatesas ragina jo saugotis.

Baimė, kad žmonių kuriamos pabaisos taps jų šeimininkais ar budeliais, nenauja. Bet kai apie grėsmę kalba garsus kosmologas, Silicio slėnio verslininkas ir „Microsoft“ įkūrėjas, kurių nepavadintum luditais, ir būtent tada, kai stambios bendrovės, kaip antai „Google“ ir „Microsoft“, į DI investuoja milžiniškas sumas, būgštavimai įgijo naujo svorio. Kai superkompiuteris nešiojamas kiekvienoje kišenėje, o robotai stebi kiekvieną mūšio lauką, apgaudinėtum save juos laikydamas moksline fantastika. Kyla klausimas, kaip nerimauti išmintingai?

Išmokei mane kalbėti…

Pirmiausia reikia suprasti, ką kompiuteriai jau gali ir ką veikiausiai sugebės ateityje. Procesoriams tampant vis galingesniems ir gausėjant skaitmeniniais kanalais pasiekiamų duomenų, DI galimybės smarkiai išsiplėtė. Kopijuodamos žmogaus smegenis sudarančius neuronų sluoksnius ir apdorodamos aibę informacijos, šiandienės „giluminio mokymosi“ sistemos gali išmokti kai kurias užduotis (nuo vaizdų atpažinimo iki vertimų) atlikti beveik taip pat gerai kaip žmogus. Todėl dabar kompiuterinės programos gali daryti tai, kam anksčiau reikėjo proto, – interpretuoti vaizdus ar sėk­mingai žaisti kompiuterinį žaidimą „Frogger“. Algoritmas „DeepFace“, kurį 2014 m. pristatė „Facebook“, 97 proc. atvejų gali atpažinti žmonių veidus atvaizduose.

Svarbu, kad tai itin siauros ir specifinės galimybės. Šiandieniam DI šį tą panašaus į intelektą suteikia bukas gebėjimas apdoroti duomenis, bet ne itin domimasi, kaip sukurti žmogaus protui artimą savybę suteikti autonomiją, interesų ir troškimų. Kol kas kompiuteriai neturi nieko panašaus į platų, lankstų gebėjimą daryti išvadas, vertinti ir spręsti, kuris siejamas su intelektu įprasta žmogiška prasme.

Vis dėlto DI jau pakanka funkcijų, kad galėtų iš pagrindų pakeisti mūsų gyvenimą. Jis jau gali padėti žmonėms padaryti daugiau, papildyti šių galimybes. Imkime šachmatus, kuriais kompiuteriai šiandien žaidžia geriau nei bet kuris gyvas padaras. Tačiau geriausi žaidėjai pasaulyje yra ne mašinos, o tai, ką didmeistris Garry Kasparovas vadina kentaurais, – jungtinės žmonių ir algoritmų komandos. Tokie kolektyvai taps norma įvairiose srityse: talkininkaujant DI nepaprastai išaugs gydytojų galimybės medicinos tyrimų nuotraukose pastebėti vėžį, išmanieji telefonai su kalbos atpažinimo algoritmais atvers internetą milijonams neraštingų žmonių iš besivystančių šalių, skaitmeniniai asistentai pasiūlys perspektyvių hipotezių moksliniams tyrimams, atvaizdų klasifikavimo algoritmai leis dėvimiesiems kompiuteriams ant matomo realaus pasaulio vaizdo pateikti naudingos informacijos.

Šiandienės „giluminio mokymosi“ sistemos gali išmokti kai kurias užduotis atlikti beveik taip pat gerai kaip žmogus.

Net ir trumpalaikėje perspektyvoje ne visi padariniai bus teigiami. Antai galimybės, kurių DI suteikia valstybės saugumo aparatui ir autokratinėse, ir demokratinėse šalyse. Kai įmanoma klausytis milijardų pokalbių ir minioje iš balso ar veido išskirti kiekvieną gyventoją, kyla rimtas pavojus laisvei.

Nors nauda visuomenei bus didžiulė, rasis daug nuo DI nukentėjusių individų. Pirmosios „skaičiavimo mašinos“ buvo darbo pelės, dažnai moterys, kurios atlikdavo viršininkams reikalingus begalinius skaičiavimus. Kaip jų vietą užėmė tranzistoriai, taip ir DI veikiausiai išstums ištisus būrius tarnautojų. Padės švietimas ir kursai, o pasitelkus DI kuriamas turtas bus leidžiamas naujai veiklai, kuri suteiks darbo vietų. Bet dirbantiems žmonėms neišvengiamai teks ieškoti, kur dėtis.

Vis dėlto ne sekimas ir darbo vietų praradimas kelia nerimą S. Hawkingui, E. Muskui ir B. Gatesui, ne tai įkvepia aibes pastaruoju metu kino ekranus užplūdusių futuristinių Holivudo filmų apie DI. Jiems rūpi daug tolesnė ir apokaliptiškesnė ateitis – grėsmė, kad atsiras autonominių mašinų, kurių antžmogiški kognityviniai gebėjimai ir interesai kirsis su Homo sapiens tikslais.

Dar daug metų praeis, kol atsiras tokių DI būtybių, o gal jų apskritai nepavyks sukurti. Nors psichologai, neurologai, sociologai ir filosofai smegenis tyrinėja jau šimtmetį, laukia daug darbo, kol jie perpras, kaip  sudarytas protas ar kas tai apskritai yra. Taip pat anaiptol neaišku, kokia nauda verslui net iš riboto bendro pobūdžio intelekto (turinčio interesų ir autonomiją). Automobilis pats vairuoja geriau nei jo savininkas? Labai patogu. Automobilis pats sprendžia, kur važiuoti? Ačiū, nereikia.

…dabar moku keiktis

Net jei „visavertis“ DI, kaip jį vadina S. Hawkingas, kol kas – tik tolima perspektyva, būtų protinga visuomenei pradėti planuoti, kaip reikės tvarkytis. Tai lengviau, nei atrodo. Jau vien dėl to, kad žmonės seniai kuria autonominius darinius, kurie turi antžmogiškų gebėjimų ir nesuderintų interesų. Valstybinė biurokratija, rinkos, kariuomenės – šiems dariniams įmanoma tai, ko neorganizuoti žmonės be pagalbos nesugeba. Jiems funkcionuoti reikalinga autonomija, visi gali pradėti gyventi savo gyvenimą, visi gali pridaryti rimtos žalos, jei nebus pagrįsti teisingumo principu, nesivadovaus įstatymais ir taisyklėmis.

Šios analogijos turėtų nuraminti bijančius. Be to, siūloma konkrečių būdų, kaip visuomenei saugiai plėtoti DI. Kariuomenei reikia civilių priežiūros, rinkos yra reguliuojamos, biurokratiniams aparatams būtinas skaidrumas ir atskaitomybė. Lygiai taip pat DI sistemas turi stebėti budri akis. Sistemų projektuotojai negali nuspėti visų aplinkybių, tad turi numatyti išjungimo mygtuką. Tokie apribojimai galimi nekeliant pavojaus pažangai. Pradedant branduoline bomba ir baigiant kelių eismo taisyklėmis – žmonija pasitelkia techninį išradingumą ir teisinius suvaržymus, kad apribotų kitas daug galinčias inovacijas.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 135283 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-06-01 16:26:18 [post_date_gmt] => 2015-06-01 14:26:18 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => 498637581 small [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => 498637581-small [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-06-01 16:26:18 [post_modified_gmt] => 2015-06-01 14:26:18 [post_content_filtered] => [post_parent] => 135282 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/06/498637581-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai