(ITAR-TASS nuotr.)

Kremlius kuria teisinę sistemą autoritariniam valdymui.

Iki kasmetinių atostogų pradžios liepos 13 dieną Rusijos Dūma turėjo nudirbti daug svarbių darbų. Balsuodamas paknopstomis šalies parlamentas priėmė ištisą seriją įstatymų, susijusių su nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), šmeižtu ir internetu. Jos turi sustiprinti režimo stuburą ir išgąsdinti bei suskaldyti didžiausius jo priešininkus.

Nepaisant pasipriešinimo ženklų iš anksčiau lojaliomis Kremliui laikytų partijų pusės, Dūmą vis dar kontroliuoja Kremlių tvirtai palaikanti partija „Vieningoji Rusija“. Ji išlieka patikimu ginklu Rusijos prezidento Vladimiro Putino kovoje su opoziciniu judėjimu. Šiuo metu Kremlius neketina naudoti jėgos: jeigu būtų pasitelkti kariniai pulkai, tai atrodytų nepatraukliai, būtų rizikinga ir neproduktyvu.

V. Putinas nenori, kad Rusija pernakt taptų tokia atstumtąja kaip Baltarusija, taigi Kremlius nusprendė: „jeigu negalime jų užgniaužti – suvaržykime juos“, – teigia Borisas Makarenka iš idėjų kalvės Politinių technologijų centras.

Įstatymų leidėjų ataka prasidėjo praėjusį mėnesį nuo įstatymo, kuriuo baudos už dalyvavimą nesankcionuotose demonstracijose buvo padidintos iki 300 tūkstančių rublių (26,4 tūkst. litų). Tada atėjo kitų trijų naujų įstatymų eilė. Pirmasis numato daug griežtesnes finansines patikras lėšų iš užsienio gaunančiose NVO bei verčia šias organizacijas pasiskelbti „užsienio agentais“. Šis terminas sukurtas siekiant sukompromituoti jų darbą.

Antrasis įstatymas šmeižtą vėl įtraukia į baudžiamųjų nusikaltimų sąrašą. Šis nusižengimas iš baudžiamojo kodekso buvo išbrauktas tik pernai. Dabar baudos siektų iki 5 milijonų rublių (440 tūkst. litų). Trečiuoju siekiama sukurti tinklalapių „juodąjį sąrašą“. Jie turėtų būti užblokuoti tariamai tam, kad vaikai būtų apsaugoti nuo nelegalaus ar žalingo turinio. Tačiau šias priemones būtų galima panaudoti prieš bet kokį turinį internete, kurį valstybė norėtų uždrausti.

Įstatymai buvo sukurpti paskubomis. Įstatymo dėl NVO formuluotė tarp pirmojo ir antrojo balsavimo turėjo būti skubiai pakeista, nes paaiškėjo, kad du Kremliaus sąjungininkai – aukų iš užsienio sulaukianti Rusijos ortodoksų bažnyčia ir pinigų iš reklamos pirkėjų užsienyje gaunantis valstybės valdomas kanalas RT taip pat turėtų būti vadinami „užsienio agentais“.

Nežinia, ar dėl skubos, ar specialiai, naujuose įstatymuose palikta daug neaiškumų. Vykdant šiuos įstatymus teismams ir pareigūnams visose Rusijos biurokratinės sistemos grandyse palikta daug veiksmų laisvės. Mažai tikėtina, kad priėmus naujus įstatymus prasidės masinis persekiojimas, nors vietiniai ir regioniniai pareigūnai gali juos pradėti naudoti tam, kad pakenktų savo oponentams ir varžovams. Šie įstatymai pirmiausia buvo priimti tam, kad esančius opozicijoje pastatytų į nuolatinį numanomą teisinį pavojų, o ne tam, kad būtų naudojami reguliariai.2 psl. >>