Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Ką galvoja Hillary?

© THE ECONOMIST | 2015-06-16

Žinomiausia kandidatė stebėtinai nepažįstama.

Hillary Clinton paskelbė sieksianti JAV prezidento posto. Daugeliui amerikiečių ši naujiena taip pat nelaukta, kaip žinia, kad „Cinco de Mayo“ vėl bus švenčiama gegužės 5-ąją. Į aukščiausią postą ši politikė seniai dairosi. 2008 m. pergalė buvo netoli, o dabar daugeliu atžvilgių ji – stipresnė kandidatė. Vyro padedama sukūrė milžinišką kampanijos mašiną. Vos H. Clinton pasuks raktelį, mašina ims atvirai siurbti įnašus, berti skambias frazes ir traiškyti varžovus. Nemažai manančių, kad visa to sustabdyti neįmanoma. Antai airių lažybų bendrovė „Paddy Power“ jos šansus 2016 m. įžengti į Baltuosius rūmus vertina 91 proc.

Bet neskubėkite. Kai pastarąjį kartą atrodė, kad pergalė užtikrinta, paaiškėjo, jog taip nėra. 2008-aisiais, paskutinį mėnesį prieš partijos narių pasitarimus Ajovoje, nacionalinėse apklausose H. Clinton kitus demokratus lenkė 20 procentinių punktų, bet vis tiek laimėjo jaunas senatorius iš Ilinojaus. Kampanijose politikė netrykšta energija, nors yra drausminga ir kruopšti. Šįkart demokratai kol kas neturi pakenčiamo kandidato, kuris galėtų su ja varžytis, bet dar yra laiko. Balsuojantys pirminiuose rinkimuose nori pasirinkti, o ne karūnuoti. Ir sunku pasakyti, kaip jai seksis varžytis su respublikonų atstovu, jau vien dėl to, kad niekas nė nenutuokia, kas juo taps. Įvairovė žada būti didelė: pradedant emocinguoju Tedu Cruzu ir baigiant oriu Jebu Bushu. Balandžio 7-ąją į kovą įsijungė Randas Paulas, kritikuojantis užsienio karus ir Baracko Obamos sukurtą gyventojų sekimo valstybę. Vis dėlto H. Clinton mūšį pradeda kaip favoritė, tad verta paklausti, kokia jos pozicija?

Skrydžiai ir pažintis su padėtimi

Anot šalininkų, ji turi kompetencijos ir patirties. Kaip valstybės sekretorė H. Clinton sukorė daugiau nei 1,5 mln. kilometrų ir aplankė 112 šalių. Jei patekusi į aukščiausią postą susidurs su krize užsienyje, labai tikėtina, kad bus buvusi tame krašte, susipažinusi su padėtimi ir gėrusi arbatą su vietos valdžios šulais. Nė viena partija neturi kandidato, kuris galėtų tuo pasigirti.

Politikė ne blogiau už kitus išmano Vašingtono mechanizmus. Aštuonerius metus ji buvo artima prezidento (savo vyro), kuris subalansavo biudžetą ir pasiekė, kad būtų sudaryti dvipartiniai susitarimai pertvarkyti socialinio aprūpinimo sistemą ir atverti prekybą Šiaurės Amerikoje, patarėja. Vėliau, tapusi senatore, įprato išklausyti abiejų pusių senatorius ir su jais dirbti, o dalis respublikonų net viešai gailėjosi, kad anksčiau ši jiems nepatiko. Tapusi prezidente H. Clinton galėtų sėkmingiau tartis su įstatymų leidėjais (abiejų partijų) nei prezidentas B. Obama. Ji beveik neabejotinai labiau stengtųsi.

Bet kokių tikslų vedama? Nors H. Clinton nacionalinėje scenoje matome jau ketvirtį amžiaus, keistai sunku tiksliai apibrėžti šios asmenybės įsitikinimus. Ji sako, kad užsienio politikoje yra ne realistė ir ne idealistė, o „idealistinė realistė“. Neseniai išleistuose memuaruose politikė liaupsina „amerikietišką laisvų rinkų laisviems žmonėms modelį“. Tačiau kairiųjų stovyklai ji kalba: „Neleiskite niekam aiškinti, kad, ta prasme, tai korporacijos ir verslo įmonės kuria darbo vietas.“ (Patarėjas vėliau sakė, jog omenyje turėtos mokesčių lengvatos korporacijoms.) Kai kurių kandidatų pažiūras galima numanyti iš pasirinktų patarėjų, bet H. Clinton jų turi šimtus, įskaitant kiekvienos demokratų frakcijos šviesulius. Buvęs kolega iš Senato, Niujorko atstovas Charlesas Schumeris, politikę pavadino „labiausiai neperprantamu žmogumi, kurį sutiksi gyvenime“. Dešiniesiems H. Clinton kritikams neramu, kad ji – valdžios ištroškusi steitistė. („Duok jai valią, tai valdove taps“, – įspėjama kampanijos ženklelyje.) Kairieji būgštauja, esą ji artima Volstritui (pranašaujama, kad rinkimų kampanijai pavyks surinkti 1 mlrd. JAV dolerių), neturi sąlyčio taškų su paprastų amerikiečių gyvenimais (gubernatoriaus vila jos namais tapo dar 1979 m.) ir yra karinga (palaikė invaziją į Iraką). O gal ji tarpinis variantas – sveiko proto nuosaikioji? Tokį apibūdinimą H. Clinton atitinka labiau nei, tarkime, Elizabeth Warren arba Martinas O’Malley – du galimi varžovai demokratai, kritikuojantys prekybą ir bankus. Bet rinkėjams reikia žinoti daugiau.

Balsuojantys pirminiuose rinkimuose nori pasirinkti, o ne karūnuoti.

 

Kai pastarąjį kartą, įsukusi 2008 m. kampaniją, politikė išdėstė detalų ekonomikos planą, laikėsi kairėliau nei sutuoktinis XX a. pabaigoje (pavyzdžiui, netryško entuziazmu dėl prekybos susitarimų) ir buvo gana arti pozicijos, kurią galiausiai pasirinko B. Obama („Obamacare“ panašesnė į jos, o ne į jo planą). Per tą laiką pasaulis pasikeitė, ir demokratai įnirtingai nesutaria, kaip sumažinti nelygybę nepristabdant ekonomikos. Amerikos pažangos centras, viena idėjų kalvių, kurios nuomonė H. Clinton įdomi, neseniai išvardijo politikos kryptis, galinčias paskatinti „integracinį kapitalizmą“. Sąraše daug protingų punktų, pavyzdžiui, gausesnės investicijos į infrastruktūrą ir didesnės atlyginimų subsidijos vargstantiems darbininkams, taip pat intriguojančių pasiūlymų, tokių kaip skatinti kurti „darbo tarybas“, kurios suvestų darbuotojus ir vadovus, bet yra ir abejotinų, pavyzdžiui, padidinti numanomas subsidijas hipotekoms ir kurti dirbtinių darbo vietų programas jaunimui. Kiek iš šių planų H. Clinton palaikytų? Būtų malonu išgirsti smulk­menų.

Kalbant apie užsienio politiką, kandidatė į prezidentus teigia būsianti griežtesnė už B. Obamą. Ji palaikė šio sprendimą į Afganistaną išsiųsti daugiau karių, bet apgailestavo dėl numatytos išvedimo datos. Ji ragino jį apginkluoti islamistams nepriklausančius Sirijos sukilėlius, o šis dvejojo. Ji priekaištauja jam, kad nerado geresnio būdo vykdyti užsienio politiką. Bet daug smulkmenų politikė nutyli. Pavyzdžiui, ar mano, kad būtų galėjusi sudaryti geresnį branduolinį susitarimą su Iranu? Vis dėlto dažnas užsienietis išskėstomis rankomis sutiktų vyriausiąjį JAV ginkluotųjų pajėgų vadą, kuris nuoširdžiai domisi gyvenimu už valstybės sienos.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134981 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-05-12 11:14:29 [post_date_gmt] => 2015-05-12 09:14:29 [post_content] => (Vida Press nuotr.) [post_title] => Hillary Rodham Clinton [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => hillary-rodham-clinton [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-05-12 11:14:29 [post_modified_gmt] => 2015-05-12 09:14:29 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134980 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/05/AOP15.19490884-small.jpg [menu_order] => 0 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai