Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Lyg šuo ant šieno

© THE ECONOMIST | 2015-04-04

Vokietija per mažai investuoja, todėl kenkia Europai, pasauliui ir sau

Nuo Vašingtono iki Atėnų politikai ir ekonomistai, dažnai neturintys nieko bendro, sutinka, kad kanclerės Angelos Merkel vadovaujama Vokietija labai klysta dėl ekonomikos politikos. Jų teigimu, tariama šios šalies ūkio stiprybė – per du dešimtmečius mažiausias nedarbas, nors nedidelis, bet stabilus prieaugis, subalansuotas federalinis biudžetas – slepia silpnybes ir politikos klaidas.

Pirma klaida – primygtinai reikalauti, kad probleminės euro zonos narės, kaip antai Graikija, ne tik imtųsi struktūrinių ūkio reformų, bet ir apkarpytų išlaidas bei skolinimąsi (smukdydamos paklausą). Antra klaida daroma savo šalyje. Žemos palūkanos būtų puiki proga daugiau skolintis ir investuoti. Tai būtų paskata ūkiui ir keinsistinis stimulas vangiai euro zonai. Bet Vokietija kaip tik investuoja kukliau nei anksčiau ir vangiau nei dauguma kitų valstybių (žr. grafiką).

Didesnės investicijos gali padėti spręsti ir kitą Vokietijos ūkiui būdingą problemą – didžiausią pasaulyje einamosios sąskaitos perteklių, kuris 2014 m. pasiekė naują 220 mlrd. eurų rekordą, t. y. perkopė 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Perteklius rodo, kiek santaupos viršija investicijas. Investuosi daugiau, perteklius sumažės arba visai išnyks.

Tokio mąstymo šalininkų yra net Vokietijoje. Marcelis Fratzscheris iš Vokietijos ekonomikos tyrimų instituto Berlyne mano, kad jo šalies stiprybė – iliuzija, koks didelis šalies „investicijų atotrūkis“. Imant kartu, federalinės, žemių ir vietos valdžios viešosios investicijos sumenko nuo 6 proc. BVP 1970-aisiais (Vakarų Vokietijoje) iki 2 proc. dabar. Daugiau pinigų reikėtų keliams, tiltams, plačiajuosčiam interneto ryšiui ir ne tik. „German Marshall Fund“ minėjo, kad 40 proc. tiltų yra kritinės būklės. Kelno ekonominių tyrimų institutas skaičiuoja, jog šalies mašinų kapitalo atsargos realiai neauga nuo 2008 m. Anot verslą vienijančiai Vokietijos pramonės federacijai vadovaujančio Markuso Kerberio, norint išlaikyti prieaugį „reikia ilgalaikės investicijų atakos“.

Kiti vietos ekonomistai teiginius, esą investuojama per mažai, vertina skeptiškai. Vyriausybę konsultuojančios Vokietijos ekonomikos ekspertų tarybos pirmininkas Christophas Schmidtas mano, kad skelbiamas investicijų kaip BVP procento lygis gali klaidinti, kai lyginamas jo pokytis laikui bėgant ir skirtumai tarp šalių. Antai Prancūzijoje daug valstybinio būsto. Vokietijoje – ne, ir tai iškreipia skaičius. Šaliai 1990 m. susivienijus, abiejose dalyse kilo vienkartinis investicijų bumas. Be to, ji išvengė nekilnojamojo turto rinkos griūties, kuri paveikė kitas valstybes. Bent šiuo atžvilgiu šykštauti namų statyboms buvo protinga.

Vokiečių įmonės jau seniai mieliau investuoja užsienyje, o ne savo šalyje.

Vis dėlto išlieka aiški viešųjų ir privačiųjų investicijų mažėjimo tendencija. Perskaičiavus pagal ES normas, Vokietijos investicijų lygis pakyla nuo 17 iki 19 proc., nes įtraukiamos įmonių išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Bet jis vis tiek žemas. Kodėl?

Daugiausia investuoja privačios bendrovės. Bet vokiečių įmonės jau seniai mieliau investuoja užsienyje, o ne savo šalyje. M. Fratzscheris dėl to apgailestauja. Jo skaičiavimu, Vokietijos investicijos užsienyje per 20 metų davė 10 proc. metinės grąžos, o užsienio investicijos šalyje – arčiau 15 proc.

Pasak Kelno instituto direktoriaus Michaelio Hütherio, pagrindinė priežastis, kodėl mažai investuojama savo šalyje, yra netikrumas dėl ateities. Ypač daug žalos pridarė nuolatinis nerimas dėl Graikijos ir euro. Vėliau verslo klimatą sutrikdė rūpesčiai dėl Rusijos, su Vokietija turinčios daugiau komercinių ryšių nei kiti stambūs Vakarų ūkiai. Bet tikėtina, kad daugeliui verslininkų rimčiausia problema – tamsuoliška vyriausybės politika.

Visų pirma, Vokietijos „energetikos perėjimo“ planas, numatantis vienu metu atsisakyti ir iškastinio kuro, ir branduolinės energijos. Pagrindinė politika – milžiniškos subsidijos saulės ir vėjo energijai. Daugelis verslo vien antkainį už energijos vienetą moka didesnį nei JAV bendrovės apskritai atseikėja už elektrą. Pusė M. Hütherio instituto apklaustų įmonių teigia, kad dėl to naujos investicijos nepatrauklios.

Dažna taip pat skundžiasi, kad Vokietijoje, kur gyventojai sensta ir jų mažėja, trūksta kvalifikuotų darbuotojų, nors pameistrių sistema garbstoma. Paveikta koalicijos partnerių socialdemokratų, A. Merkel vyriausybė padėtį pablogino, kai daliai darbuotojų leido į pensiją išeiti sulaukus 63, o ne 67 metų, kaip planuota anksčiau. Būsto rinkoje savininkus nuo investicijų atbaido daugelyje miestų taikomas nuomos mokesčio ribojimas. Verslo sąnaudas padidins ir naujas federalinis minimalus atlyginimas.

Ch. Schmidtas tvirtina, kad geriausias būdas paskatinti investicijas, – ištaisyti minėtas politikos klaidas. Net jei vyriausybė norėtų laikytis išmetamų teršalų normų, ji galėtų leisti rinkai pačiai rinktis energetikos technologijas. Pensinį amžių būtų galima vėl kilstelėti. Reikėtų nustatyti mažesnį minimalų atlygį. O viešąsias investicijas padidinti. Makroekonomikos politikos institutui, kuris priklauso ryšių su profsąjungomis turinčiam fondui, vadovaujantis Gustavas Hornas skaičiuoja, kad, euro zonos viešosioms investicijoms ūgtelėjus 1 proc., BVP išaugtų 1,6 proc.

Tačiau Vokietija pirma pasipriešino raginimams, kad Europos Komisijos planuojamai investicijų programai būtų skirta daugiau viešųjų lėšų. Šalį varžo 2009 m. įvestas konstitucinis „skolos stabdys“, kuris reikalauja, kad žemių valdžia biudžetus subalansuotų iki 2020 m., o federalinė – iki 2016 m. Finansų ministras Wolfgangas Schäuble pasiskubino ir biudžetą sustygavo 2014 m. Su A. Merkel jis didžiuojasi pasiektu „juoduoju nuliu“, rodančiu, kad valstybė laikosi taisyklių, tad ir kitos turėtų. Sąskaitos gal ir subalansuotos, bet Vokietija dar anaiptol nepašalino investicijų trūkumo šalyje.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134123 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:20:09 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:20:09 [post_content] => Vyčio Snarskio pieš. [post_title] => No new deal Merke smalll [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => no-new-deal-merke-smalll [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:20:09 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:20:09 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134122 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/No-new-deal-Merke-smalll.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134124 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:20:26 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:20:26 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-78 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:20:26 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:20:26 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134122 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Grafikas5.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai