Dienos skaičius
62
Tiek procentų Lietuvos gyventojų priskiria save vidurinei klasei.
Visi tekstai

The Economist

Nuo šaltojo karo prie karštojo

© THE ECONOMIST | 2015-03-18

Rusijos agresija Ukrainoje – platesnės ir pavojingesnės konfrontacijos su Vakarais dalis

Baltarusijos sostinėje Minske Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos vadovų ant stalo laukė plunksnakočiai, kad lyderiai pasirašytų susitarimą ir nutrauktų jau metus trunkantį Maskvos kurstomą bei jos parankinių vykdomą karą. Bet po ištisą naktį trukusių derybų vasario 12-ąją rašikliai padėti į šalį. „Gerų naujienų nėra“, – pasakė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. Tiesiog nuo vasario 15-osios turėjo būti nutraukta ugnis. Pasiektas negalutinis susitarimas atitraukti sunkiąją ginkluotę.

Rusija įsitikinusi, kad jos siena su Ukraina neužsivers ir bus galima toliau tiekti ginklus ir žmones. Ukrainos pajėgų užimtas strateginis transporto mazgas – Debalcevė – po žiaurių mūšių atiduotas teroristams. Pasienyje Rusija rengia karines pratybas. Apie Krymą net neužsiminta.

Štai Tarptautinis valiutos fondas Ukrainai nusprendė paskolinti 17,5 mlrd. JAV dolerių ūkiui paramstyti. Bet Vladimiras Putinas, regis, pasikliauna gerai žinoma rusų taktika išvarginti kitas derybų šalis ir po dviejų žingsnių pirmyn žengti vieną atgal. Jis tikisi, kad laikas ir ištvermė padės sulaukti, kol Ukraina suskils, o tada bus peržiūrėta po Šaltojo karo nusistovėjusi pasaulio tvarka.

Praėjus beveik ketvirčiui amžiaus nuo Sovietų Sąjungos griūties, Vakarams iš Rytų kilo tokia grėsmė, kokios Šaltojo karo metais nėra buvę. Net 1962 m. per Kubos raketų krizę sovietų lyderius varžė politinis biuras ir prisiminimai apie Antrąjį pasaulinį karą. Pasak pagrindinio Rusijos propagandininko Dmitrijaus Kiseliovo, dabar net sprendimą panaudoti branduolinį ginklą „asmeniškai priims ponas Putinas, turintis neabejotiną Rusijos žmonių palaikymą“. Gal tai blefas, gal ne, bet jis atspindi šalies elito nuomonę, kad Vakarai kelia grėsmę pačiai rusų valstybės egzistencijai.

Taip žiūrint, Rusija nepradėjo karo Ukrainoje, tik reagavo į Vakarų agresiją. Ir Maidano sukilimą, ir Viktoro Janukovyčiaus pašalinimą iš Ukrainos prezidento posto suorganizavo JAV specialiosios tarnybos, kad NATO galėtų priartėti prie Rusijos sienų. Kai V. Janukovyčius pabėgo, Amerikos pasiuntiniai pasiūlė laikinajai Ukrainos vyriausybei 25 mlrd. dolerių už galimybę išdėstyti raketinę gynybą prie Rusijos sienos, kad branduolinės galios pusiausvyra pakryptų į JAV pusę. Maskvai neliko kito pasirinkimo, tik veikti.

V. Putinas sakė, kad net ir be Ukrainos JAV būtų radusios kitą pretekstą suvaržyti Rusiją. Taigi Ukraina – ne Rusijos konflikto su Vakarais priežastis, o padarinys. V. Putinas nesiekia atkurti sovietų imperijos (jis žino, kad tai neįmanoma), jam rūpi apsaugoti Rusijos suverenitetą. Prezidentas turi omenyje šalies vertybes, iš kurių svarbiausia – valstybinės valdžios monopolija.

Kremliaus konfrontacija su Vakarais slepia idėjų konfliktą. Iš vienos pusės žmogaus teisės, atskaitinga biurokratija ir demokratiški rinkimai, iš kitos – nevaržoma valstybė, kuri gali paaukoti piliečių interesus, kad įvykdytų savo misiją arba patenkintų valdovų godumą. Ir komunizmo laikais, ir anksčiau Rusijos valstybė įgijo religinių bruožų. Grėsmė pakibo būtent virš šios šventos šalies.

Jos viršūnėje – V. Putinas. „Nėra Putino – nėra Rusijos“, – neseniai pasakė vienas štabo viršininko pavaduotojas. Buvę V. Putino kolegos iš KGB tapo valstybės sergėtojais, tarnais, dvasininkais ir turi teisę į šalies turtus. Jiems tai ne darbas, o elito ženklas, paveldėtas pašaukimas. Tad nusavinti privačios įmonės turtą valstybinės naudai – jokia korupcija.

Kai į gatves išėję tūkstančiai ukrainiečių reikalavo tokio gyvenimo kaip Vakarų Europoje, Kremlius tai palaikė grėsme savo valdymo modeliui. Rašytojas nacionalistas Aleksandras Prochanovas, remiantis Rusijos karą Ukrainoje, Europos civilizaciją lygina su abi šalis traukiančiu magnetu. Tos jėgos neatsversi vien destabilizavęs Ukrainą – reikia neutralizuoti patį magnetą.

Kai į gatves išėję tūkstančiai ukrainiečių reikalavo tokio gyvenimo kaip Vakarų Europoje, Kremlius tai palaikė grėsme savo valdymo modeliui.

Maskva jaučia ne kurios nors atskiros Europos valstybės, o ES ir NATO, kurias ji laiko ekspansionistinėmis, grėsmę. Rusijai jos yra „okupuotos“ Jungtinių Valstijų, nes ši valstybė siekia pasinaudoti vakarietiškomis vertybėmis, kad galėtų daryti įtaką likusiam pasauliui. Amerika „nori įšaldyti žlugus Sovietų Sąjungai susiformavusią tvarką ir likti absoliučia lydere, manančia, kad gali daryti ką užsigeidusi, o kiti tik tą, kas atitinka jos interesus, – neseniai kalbėjo V. Putinas. – Gal ir yra norinčių gyventi pusiau okupuotoje valstybėje, bet mes – ne.“

Rusija įprato aiškinti kovojanti ne su Ukraina, o su JAV Ukrainoje. Pastarosios kariuomenė tėra NATO užsienio legionas ir Amerikos kariai Donbase žudo Maskvos parankinius. Antiamerikietiškos nuotaikos – ne tik priežastis kariauti ir pagrindinis valstybės valdžios ramstis, bet ir ideologija, kurią Rusija bando eksportuoti į Europą kaip kadaise komunizmą.

Antivakarietiškumas pridengtas ne komunizmo, o imperiniu ir net klerikaliniu apdaru. „Matome, kaip daugelis euroatlantinių šalių faktiškai nusprendė atsisakyti savo šaknų, įskaitant krikščioniškąsias vertybes“, – 2013 m. kalbėjo V. Putinas. O Rusija, priešingai, „visada buvo valstybinė civilizacija, kuri laikosi ant rusų liaudies, kalbos, kultūros ir Rusijos stačiatikių bažnyčios“. Donbaso maištininkai kovoja ne tik su Ukrainos kariuomene, bet ir su pagedusiu vakarietišku gyvenimo būdu, kad apgintų išsiskiriančią Rusijos pasaulėžiūrą.2 psl. >>

Puslapis 1

Warning: Invalid argument supplied for foreach() in /home/scbmediaeu/domains/iq.lt/public_html/wp-content/themes/eiq_3/single-default.php on line 274
Array ( [0] => stdClass Object ( [ID] => 134116 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:13:07 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:13:07 [post_content] => (Getty Images nuotr.) [post_title] => Putin Marks Defender Of The Motherland Day In Moscow [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => putin-marks-defender-of-the-motherland-day-in-moscow [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:13:07 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:13:07 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134115 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/464238826_Getty-small.jpg [menu_order] => 1 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [1] => stdClass Object ( [ID] => 134117 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:13:41 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:13:41 [post_content] => (Vida Press nuotr.) [post_title] => VARIOUS [post_excerpt] => 1999 m. B. Jelcinas pasirenka V. Putiną ministru pirmininku. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => various-22 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:13:41 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:13:41 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134115 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/AOP10.3834307a-small.jpg [menu_order] => 2 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [2] => stdClass Object ( [ID] => 134118 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:14:12 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:14:12 [post_content] => [post_title] => Grafikas [post_excerpt] => [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => grafikas-77 [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:14:12 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:14:12 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134115 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/Grafikas4.jpg [menu_order] => 3 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) [3] => stdClass Object ( [ID] => 134119 [post_author] => 598 [post_date] => 2015-03-04 16:14:37 [post_date_gmt] => 2015-03-04 14:14:37 [post_content] => (Vida Press nuotr.) [post_title] => Kaukasus-Konflikt: Russische Truppen an einem Checkpoint nahe Gori [post_excerpt] => 2008 m. Rusijos ir Gruzijos nesutarimai perauga į atvirą konfliktą. [post_status] => inherit [comment_status] => open [ping_status] => open [post_password] => [post_name] => kaukasus-konflikt-russische-truppen-an-einem-checkpoint-nahe-gori [to_ping] => [pinged] => [post_modified] => 2015-03-04 16:14:37 [post_modified_gmt] => 2015-03-04 14:14:37 [post_content_filtered] => [post_parent] => 134115 [guid] => http://iq.lt/wp-content/uploads/2015/03/AOP15.13688140-small.jpg [menu_order] => 4 [post_type] => attachment [post_mime_type] => image/jpeg [comment_count] => 0 [filter] => raw ) )

KOMENTARAI (0)


Dienos grafikas

Komentarai

Rūpinimasis paprastu žmogumi nėra nauja tendencija politikoje. Toks veidmainiškiems totalitariniams metu ...
Pagrindinė prognozavimo tezė teigia, kad „viskas bus taip pat, tik kainuos brangiau“. Ši prognozė ...
Didžiausią įspūdį per Seimo rinkimus ir koalicijos derybas man padarė ne sociologinių pranašysčių ...

Naujienlaiškis

Rinktinius IQ savaitės straipsnius gaukite el. paštu:


Naujienlaiškio pavyzdys

IQ Facebook'e

Visi straipsniai